Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023-05-17 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 9 mėn. be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 9.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas; paskirta baudžiamoji poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. R. (duomenys neskelbtini), apie 19 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kilus žodiniam konfliktui, sudavė rankų kumščiais į įvairiais kūno vietas sutuoktinei S. R., tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. R. padarydamas poodinę kraujosruva kairės akies srityje, poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu lūpos kairėje pusėje, poodines kraujosruvas abiejų riešų srityse, paviršinį odos nubrozdinimą – drėkstinę žaizdą nugaros srityje, dešinės pusės 6-9 šonkaulių priekinių galų lūžius be poslinkių, kas sukėlė S. R. nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

Kaltinamasis P. R. teisme prisipažino esąs kaltas. Parodė, kad buvo žmonos gimtadienis, susitarė, kad ji ateis. Buvo dovanos, gėlės, vartojo alkoholį, pradėjo aiškintis, protas aptemo, pats nesupranta. Gailisi, kad taip įvyko, tiek metų išgyveno, atrodo viskas tvarkoje buvo. Atsimena, kad sudavė žmonai, tiksliai kur nepamena, besigrumdami buvo apsikabinę, svetainėje nugriuvo. Anksčiau teistas, taip pat ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti dėl konfliktų su žmona. Sudavė žmonai per konfliktą su ranka, įrankių nenaudojo, buvo nugriuvę kartu, šonkauliai žmonai lūžę, ji smulkesnė moteris, o jis virš 100 kg sveria. Neneigia padaręs nurodytus sužalojimus, gal griūdamas sulaužė šonkaulius. Blaivus taip tikriausiai nebūtų pasielgęs. Elgesio pataisos programą išklausė, dvi programas. Nors turėjo apie naujus metus baigtis, iki šiol įsijungia, klausosi, elgesio pataisos programa turi naudą, priverčia susimąstyti. Jie senesni žmonės yra įpratę prie kitokių įpročių, kita santvarka buvo, buvo įpratę šeimos reikalus patys spręsti. Programoje kitaip aiškina, kaip išvengti, kaip atpažinti, laiku pasišalinti. Jei liktų laisvėje, kad išvengti konfliktų, kad nebūtų ir žmonos provokacijų reikėtų atskirai gyventi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys.

Kaltinamasis P. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Su žmona S. R. santuokoje yra apie 52 metus, tačiau apie pusę metų nebegyvena kartu. Žmona kartais pas jį ateina pabūti. (duomenys neskelbtini), apie 14.00 val., žmona S. R. atėjo pas jį į svečius, kad atšvęstų jos gimtadienį, kuris buvo (duomenys neskelbtini). Švenčiant taip pat gėrė šampaną ir škotišką viskį. Po kiek laiko, tiksliai nepamena, tarp jo ir žmonos S. R. pradėjo kilti žodiniai konfliktai dėl praeities nuoskaudų ir galimų žmonos S. R. neištikimybės atvejų. Jis pats dėl girtumo tiksliai įvykio aplinkybių nepamena, kiek pamena, gal ir galėjo savo žmoną S. R. pastumti, gal ir sudavė kažkiek tai smūgių. Pamena, kad buvo svetainės kambaryje ir jis savo sutuoktinei S. R. sudavė smūgius ranka, kur konkrečiai, nepamena, nepamena ir kiek smūgių buvo. Atsimena, kad abu buvo nugriuvę ant žemės svetainės kambaryje. Labai gailisi taip pasielgęs, nori taikytis su savo sutuoktine, atsiprašė jos, nori toliau su ja gyventi. Jis jos atsiprašė, davė pinigų vaistams per dukrą, kuri gyvena Klaipėdoje (1 t., b. l. 138-141, 145-147, 151-153).

Nukentėjusioji S. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su P. R. santuokoje išbuvo 52 metus, šiuo metu gyvena atskirai, ji apsigyveno dukros namuose. (duomenys neskelbtini) nuėjo su anūku į savo namus, kuriuose šiuo metu gyvena vienas sutuoktinis P. R., pasiimti daiktų. Dar prieš tai P. R. ją kvietė ateiti, nes norėjo ją pasveikinti su gimtadieniu, tad ji, nieko blogo negalvodama ir nuėjo. Anūkui išėjus į namus, ji su sutuoktiniu P. R. atsidarė šampano. Apie 19 val. išgėrus šampano ir viskio, P. R. prašė jos pasilikti sakydamas, jog čia yra ir jos namai, tačiau ji nesutiko ir norėjo išeiti. Tada P. R., suėmęs ją už rankų, įstūmė į svetainės kambarį, o ji griuvo ant žemės ir tada P. R. pradėjo ją mušti kumščiais į galvos sritį. Sudavė apie šešis kartus į įvairias kūno vietas, ji prarado sąmonę, todėl nežino, ar sutuoktinis ją užgulė, ar spyrė į dešinės pusės šonkaulius. Nori, kad sutuoktinis būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo metu savo sutuoktiniui P. R. dėl sužalojimų jokių pretenzijų neturi, tačiau nori, kad jis gydytųsi, nes nesusitvarko su savo emocijomis ir agresija. Sutuoktinio P. R. iš tiesų bijo, bijo viena su juo pasilikti jiems abiem priklausančiame bute. Civilinio ieškinio P. R. nereikš (1 t., b. l. 58-61, 72-74, 75-77).

Liudytoja R. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos tėvai P. ir S. R. šiuo metu gyvena atskirai. Mama persikėlė gyventi pas ją, o bendrame tėvų bute liko gyventi jos tėvas. Mama S. R. pas ją atsikraustė prieš metus laiko, kai tėtis P. R. buvo panaudojęs fizinį ir psichologinį smurtą prieš mamą. (duomenys neskelbtini) mama su anūku išėjo į savo namus susirinkti daiktų. Kai sūnus grįžo be jos mamos, jai kilo įtarimas, tad paprašė savo sūnaus paskambinti močiutei S. R.. Kadangi mama neatsiliepė, abu nuėjo prie tėvų namų. Sūnus nuėjo prie buto, o grįžęs jai pasakė, kad pamatė ant senelio pilvo kraujo žymes, o paklausus, kur yra močiutė S. R., senelis P. R. atsakė, kad miega. Įėjęs į svetainę jos sūnus pamatė močiutę S. R. kruviną, tad iškvietė policiją (1 t., b. l. 80-83).

Tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 20:11 val. gautas pranešimas apie tai, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjos tėvas P. R. šiandien sumušė pranešėjos mamą S. R.. Atvykus prie laiptinės pasitiko pranešėja R. J., kuri nurodė, kad (duomenys neskelbtini) bute pas jos tėvą P. R. yra atėjusi jos mama S. R.. Teigė, kad apie 20 val. pas jos tėvų į butą buvo įėjęs jos sūnus J. J. ir matė, kad S. R. yra galimai sumušta, tačiau jokių kitų aplinkybių nežino. Priėjus prie (duomenys neskelbtini) buto, viduje jokio triukšmo nesigirdėjo, durys buvo užrakintos, netrukus jas atrakino P. R.. Užėjus į butą, svetainės kambaryje ant grindų, užsiklojusi antklode, gulėjo S. R. sumuštu veidu, buvo matyti patinimai ir kraujosruvos ties kairiąja akimi ir apatine lūpa bei smakro srityje. Taip pat buvo matyti patinimai ant abiejų rankų riešo srityje. S. R. buvo akivaizdžiai neblaivi, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, pati taip pat neneigė vartojusi alkoholio, tačiau alkotesteriu, galimai dėl sužalojimų ir bendro silpnumo, negalėjo nusistatyti girtumo. S. R. iš pradžių aiškino, kad neprisimena, kokiomis aplinkybėmis ir kur ji buvo sužalota, aplinkybes dėstė nenuosekliai ir nerišliai. Nurodė, kad šiandien apie 14-15 val., būnant pas vyrą P. R. namuose, vartojant alkoholinius gėrimus, šampaną, vyras P. R. jai grasino pasakydamas necenzūrinę frazę. Vėliau teigė nuėjusi miegoti ir nieko nebeprisimenanti. Dėl pastarosios sužalojimų iškviesti medikai. Po medikų apžiūros nunešus S. R. iki GMP automobilio, pastaroji pasakė, kad vyras ją mušė rankų kumščiais, kiek kartų sudavė, teigė neprisimenanti, taip pat ir kitų aplinkybių nenurodė. Smurtu įtariamas P. R. elgėsi ramiai, jam alkotesteriu nustatytas 1,60 prom. neblaivumas, apie žmonos sužalojimus teigė nieko nežinantis, vis kartojo, kad galimai pastaroji iškrito iš lovos. Į klausimą, ar jis sumušė savo žmoną, atsakydavo neigiamai. Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus gautas pranešimas, kad nukentėjusiajai S. R. nustatytas girtumas 1,81 prom., nosies kaulo lūžis ir 4 šonkaulių lūžiai, gydoma ambulatoriškai (1 t., b. l. 39-41).

Įvykio vietos apžiūros protokole (su fotolentele) nurodyta, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Svetainėje matoma žalsvos spalvos sofa, kuri yra ištiesta, ant jos netvarkingai sudėta patalynė, ant sofos matomos rudos spalvos, galimai kraujo, dėmės. Taip pat minėtame kambaryje patiestas medžiaginis margas kilimas, ant kurio taip pat matyti rudos spalvos, galimai kraujo, dėmės. Užėjus į miegamąjį kambarį bei einant link balkono, pasisukus į kairę pusę, tarp lovos ir radiatoriaus ant medinių grindų matomos rudos spalvos dėmės, panašios į kraują, tokios pat dėmės matomos ir ant miegamojo lovos briaunos, ant spintelės, kuri stovi šalia lovos bei ant radiatoriaus (1 t., b. l. 15-17, 18-28).

Asmens apžiūros protokole (su fotolentele) nurodyta, kad apžiūrėjus nukentėjusiąją S. R., ant kairės akies matoma susidariusi kraujosruva, akis ištinusi. Nosis patinusi, kairė veido sritis ties lūpomis ir smakru patinusi, susidariusi kraujosruva. Lūpų srityje, ties nosies angomis, matomas sukrešėjęs kraujas. Apžiūrint kairę ranką, ties riešu matomas patinimas, susidariusi kraujosruva, ant pirštų matomas sukrešėjęs kraujas. Ant dešinės rankos, ties riešu, taip pat fiksuojamas sutinimas ir susidariusi kraujosruva (1 t., b. l. 29-31, 32-35).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. R. nustatyti šie sužalojimai ir lokalizacija: poodinė kraujosruva kairės akies srityje, poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu lūpos kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos abiejų riešų srityse, paviršinis odos nubrozdinimas - drėkstinė žaizda nugaros srityje, dešinės pusės 6-9 šonkaulių priekinių galų lūžiai be poslinkių. S. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose yra nurodytos keturios trauminių kontaktų sritys, kurios kontaktavo ne mažiau kaip po vieną kartą su kietais bukais daiktais (1 t., b. l. 51-53).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos duomenimis, (duomenys neskelbtini) 21.08 val. P. R. nustatytas 1,60 promilės girtumas (1 t., b. l. 100-103).

Daiktų apžiūros protokole (su fotolentele), kuriuo apžiūrėti P. R. savanoriškai pateikti rūbai: kelnės bei marškinėliai, nurodyta, kad melsvi marškinėliai trumpomis rankovėmis yra nešvarūs, dėmėti, užrašas ant marškinėlių yra nublukęs; tamsiai mėlynos sportinės kelnės su raišteliu yra nešvarios, dėmėtos (1 t., b. l. 108-114).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis P. R. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davė apie tai parodymus, kaip konflikto metu sužalojo nukentėjusiąją S. R.. Paaiškino, jog visų įvykio aplinkybių nepamena dėl girtumo. Iš esmės tokius pačius parodymus kaltinamasis davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 138-141, 145-147, 151-153). Nukentėjusioji S. R. taip pat parodė, kaip ją konflikto metu sužalojo kaltinamasis P. R. (1 t., b. l. 58-61, 72-74, 75-77). Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojos R. J. parodymai (1 t., b. l. 80-83); policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių (1 t., b. l. 39-41); įvykio vietos apžiūros protokolas (su fotolentele) (1 t., b. l. 15-17, 18-28); nukentėjusiosios S. R. asmens apžiūros protokolas (su fotolentele) (1 t., b. l. 29-31, 32-35); alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos duomenys apie P. R. nustatytą girtumą (1 t., b. l. 100-103); daiktų apžiūros protokolas (su fotolentele), kuriuo apžiūrėti P. R. savanoriškai pateikti rūbai (1 t., b. l. 108-114). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti nukentėjusiajai S. R. padaryti sužalojimai, konstatuota, jog S. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 51-53).

Teismas sprendžia, kad pirmiau nurodytų ir aptartų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodyta, kad kaltinamasis P. R. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinę S. R. ir taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); savo noru atlygino padarytą žalą (Valstybinei ligonių kasai sumokėjo išlaidas už S. R. gydymą) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamajame akte kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė taip pat nurodyta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. balandžio 8 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014 nurodyta, kad BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o tokį nusikaltimą padaręs asmuo yra recidyvistas. Iš to išplaukia, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar nepanaikinus teistumo už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą.

Kaltinamasis P. R. yra teistas (BK 97 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 3 punkto a) papunktis, 5, 6 dalys) tik Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023-05-17 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 9 mėn. (1 t., b. l. 188-191). Taigi, tik įsiteisėjus naujam nuosprendžiui, kuriuo P. R. yra teisiamas šioje byloje, jis būtų laikomas recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 1 dalį. Dėl to nėra pagrindo kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyti tai, kad kaltinamasis P. R. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančią aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą; anksčiau teistas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023-05-17 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taip pat dėl veikos padarytos prieš savo sutuoktinę S. R.; (duomenys neskelbtini) jam nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 37 straipsnio pagrindu, taip pat dėl veikos padarytos prieš savo sutuoktinę S. R.; nebaustas administracine tvarka; pensininkas; buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ši nusikalstama veika kaltinamojo gyvenime nėra atsitiktinė.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką numatytą vienintelę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, kurio terminas trumpesnis už BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vidurkį (BK 50 straipsnis, 61 straipsnio 1-3 dalys).

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Kaltinamasis pirmą kartą nuteisiamas laisvės atėmimu, ne daugiau kaip ketveriems metams, už vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, savo nusikalstamą elgesį vertina kritiškai, ankstesnę jam paskirtą bausmę yra atlikęs, pensininkas, todėl teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to nuteistajam paskirtos bausmės vykdymas atidedamas 1 metams, paskiriant nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad nuteistasis visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį turi būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; paskiriant nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 72² straipsnis, 75 straipsnio 2, 4 dalys, 5 dalies 10 punktas, 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023 (nutarties 5 punktas)).

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa kaltinamajam P. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui padarytos 83,64 Eur žalos atlyginimą dėl nukentėjusiosios S. R. gydymo. Nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų (1 t., b. l. 89-90).

Iš su ieškiniu pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiajai S. R. buvo suteiktos medicinos paslaugos už 83,64 Eur (1 t., b. l. 90). 2023-11-10 pinigų perdavimo kvito duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis P. R. Valstybinei ligonių kasai sumokėjo 83,64 Eur (1 t., b. l. 99).

Civilinė ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa teismui pateikė pareiškimą dėl civilinio ieškinio atsisakymo. Nurodė, kad kaltinamasis visą 83,64 Eur žalą atlygino. Ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos (2 t., b. l. 16). Esant nurodytoms aplinkybėms civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio procesas nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

P. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam bausmę – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. R. sumažintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant P. R. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad P. R. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį turi būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; paskiriant P. R. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; įpareigojant P. R. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti P. R. laikino sulaikymo laiką (duomenys neskelbtini) (2 (dvi) dienas).

P. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio procesą nutraukti.

Daiktinius įrodymus: du vokus, kuriuose yra tepinėliai su kraujo pėdsakais, paimti įvykio vietos apžiūros metu; P. R. savanoriškai pateiktus marškinėlius ir sportines kelnes; saugomus Klaipėdos apskrities VPK, sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinimą pavedant Klaipėdos apskrities VPK.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.