Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei, kaltinamajam A. V., nukentėjusiajai E. K., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2004 m. spalio 26 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2006 m. kovo 28 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 50 parų arešto bausme;

3) 2006 m. birželio 30 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, subendrinta 67 parų arešto bausme;

4) 2007 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2008 m. liepos 16 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, pritaikius BVK 157 straipsnio 3 dalies 3 punktą, paleistas lygtinai neatlikus 2 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės;

5) 2011 m. balandžio 28 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams. 2013 m. birželio 3 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi nuo 2013 m. birželio 11 d. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikęs 1 metų 2 mėnesių 1 dienos bausmės. 2014 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartimi paskirtas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos ir pasiųstas atlikti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir laisvės atėmimo bausmės neatliktos 1 metų 2 mėnesių 1 d. dalies, šios bausmės dalį atliekant pataisos namuose;

6) 2018 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutine subendrinta 70 parų arešto bausme.

7) 2020 m. birželio 19 d. Marijampolės apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, 65 straipsnį ir prie paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėta švelnesnė bausmė paskirta 2018-05-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė A. V. paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių. Į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal 2018-05-28 nuosprendį, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-01-21 iki 2018-01-22 ir nuo 2020-03-05 iki 2020-03-06 vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, A. V. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo terminu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pagrindu A. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas 2 (dvejiems) metams naudotis teise vairuoti transporto priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies pagrindu skirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, išieškant iš A. V. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Daimlerchrysler (duomenys neskelbtini) CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę iš dalies atitinkančią pinigų sumą – 4500 (keturis tūkstančius penkis šimtus) eurų,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2020 m. liepos 30 d., apie 10.40 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta 1.00 promilė, žodinio konflikto metu su nukentėjusiąja E. K., griebė jai už abiejų rankų ir pradėjo jas sukti, paleidęs rankas griebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti sakydamas „o dabar aš tave užmušiu“, po ko griebė jai už plaukų ir laikydamas plaukus vieną kartą dešinės rankos kumščiui trenkė jai į dešinį žandą ir patempęs stipriai plaukus išrovė plaukų kuokštą, ginti dukros atbėgusiai E. K. motinai nukentėjusiajai I. K. griebė už rankų ir pastūmė, dėl ko ji nugara atsitrenkė į krosnį, o pasivijęs iš namų pabėgusią E. K. spyrė jai vieną kartą į kairės kojos šlaunį ir vieną kartą į juosmenį, po ko pagavęs abejomis rankomis griebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. K. išrautų plaukų plotą viršugalvyje, poodines kraujosruvas dešiniame dilby, kairėje šlaunyje, kas pagal specialisto išvadą Nr. G 2119/2020(01) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė nukentėjusiai I. K. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu A. V. savo kaltę prisipažino visiškai bei parodė, kad įvykio dieną buvo išgėręs, atvažiavo pasiimti raktų. Nukentėjusioji raktų nedavė. Jie anksčiau kartu gyveno, už tą butą mokėjo kaltinamojo direktorius. Dėl šių priežasčių jis susipyko su nukentėjusiąja ir taip gavosi, kaip nurodyta kaltinime. Jis tą dieną grįžo iš tėčio, nes prieš tai jis su E. buvo (duomenys neskelbtini), ten irgi apsipyko, tada kaltinamasis išvažiavo pas savo tėtį, kad daugiau nesipykti.

Taigi kaltinamasis A. V. visiškai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. V. kaltę, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. K. parodė, kad 2020 m. liepos 30 d., apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), jos buvęs sugyventinis A. V., būdamas neblaivus atvyko su automobiliu VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos. Tuo metu ji buvo namuose, kaltinamąjį atvykstant pamatė pro langą, todėl greitai nubėgo užrakinti durų. Tačiau sugyventinis duris išlaužė ir pateko į namo vidų. Praėjęs prieškambarį jis pateko į virtuvę, kurioje buvo ji bei jos motina I. K. Jis iškart pradėjo šaukti paduok man raktus, kadangi jis nori vykti į butą, kurį anksčiau nuomavo, tačiau šiuo metu nebenuomoja. Po to jis tapo agresyvus, tuomet jam pasakė, kad kvies policiją ir jai pabandžius tai padaryti, jis sugriebė ją už rankų, pradėjo jas laužyti, atiminėti mobilųjį telefoną, po to jis su abejomis rankomis suėmė jai už kaklo ir ėmė ją smaugti sakydamas : „aš tave užmušiu“, tačiau jis ją paleido, bet sugriebė ją už plaukų ir išplėšė jų kuokštą bei su dešine ranka kumščiu trenkė į veido sritį taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Viską matė jos motina, ji bandė ją užstoti, tačiau jai nepavyko. Jai ištrūkus ji išbėgo į lauką ir nubėgo pas kaimyną J. M. į kiemą. Jos buvęs sugyventinis ją vijosi iš paskos, tačiau kaimynas ją užstojo, po to ji iškvietė policiją (b. l. 16). Papildomos apklausos metu parodė, kad prieš tai A. buvo prieš ją smurtavęs, ji kreipėsi pas medikus, tačiau į policiją nesikreipė, tai buvo 2019-11-02. Dėl šio įvykio jai padaryta yra fizinė žala. Turtinė žala nėra jai padaryta. Civilinio ieškinio ji jokio nereikš. Nori, kad A. atsakytų už savo tokius veiksmus, kad jį nubaustų, nes jo bijo, jis jai yra ne kartą grasinęs, kad ją užmuš ir dar daug ką padarys. Įvykio metu nepilnamečių ir mažamečių vaikų nebuvo. Jos sūnus buvo tuo metu stadione žaidė su kaimynės anūku (b. l. 30-33).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. K. parodė, kad 2020 m. liepos 30 d, apie 10.40 val., į jai priklausančius namus atvyko dukros buvęs sugyventinis A. V. Tuo metu ji buvo namo viduje ir pamatė kaip į vidų įeina A. V. jis pradėjo šaukti ant jos dukters, reikalauti iš jos buto raktų, dukra atsakė, kad jam jų neduos. Tuomet jis ją pradėjo tampyti už rankų bei jas laužyti, po to jis ją smaugė bei tampė už plaukų. Ji bandė padėti savo dukrai, jos dukra visą laiką šaukė: „paleisk mane man skauda“. Po to jos dukra išbėgo į lauką o jos draugas iš paskos, jos dukra nubėgo pas kaimyną, kuris gyvena kitoje gatvės pusėje, jis ją užstojo (b. l. 45-46).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. M. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvena I. K. su dukra E. K. ir jos sūnumi. Įvykio dieną, kada tai buvo jau tiksliai neprisimena, jis buvo savo namuose. Jo žmona su anūku ir E. sūnumi išėjo už namo į aikštelę žaisti. Jis liko namie gulėjo ant sofos. Tuomet tikslios valandos pasakyti negali, tačiau apie 11.00 val., išgirdo riksmus. Atsikėlęs pro langą pamatė, kad link jo namų bėga E. ir rėkia: „J. padėk, mane muša“. Jai iš paskos bėga jos buvęs sugyventinis, vardo jo neprisimena dabar, lietuviškas kažkoks, o tam vaikinui iš paskos bėga E. mama I. Pamatė, kad E. įbėgo pro vartelius į jo kiemą. Jis išėjo į savo namo koridorių, ir tada į koridorių įbėgo E., jai iš paskos tas jos buvęs sugyventinis, ją pagavo ir griebė jai už plaukų ir pradėjo tempti, išrovė kažkiek jai plaukų, tada abejomis rankomis griebė E. už kaklo ir pradėjo ją smaugti. Vis keikėsi E. atžvilgiu. Jis tada griebė jos buvusiam sugyventiniui už rankos ir užlaužė, patraukė jį nuo E. E. kartu su motina tada pabėgo pas save į namus. J. E. buvusį sugyventinį išvedė iš savo namo koridoriaus ir bendraudamas su juo išvedė iš savo kiemo pro vartelius. Bendravo su juo, kodėl jis taip elgiasi, jis jam atsakinėjo lietuviškai, nesuprato ką, kadangi nesupranta lietuvių kalbos. Tuomet po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai. E. buvęs sugyventinis niekur nebėgo. Dar nori pasakyti, kad E. buvusį sugyventinį kažkas atvežė kaip suprato, kažkoks draugas, jo jis nepažįsta. Tik jo paklausė, kodėl jis neapramina savo draugo, tačiau jis jam atsakė, kad jis nesikiša į jų reikalus. Kai atvažiavo policija jis nuėjo namo ir toliau nežino kas vyko. V. E. pasakojo, kad jis ją sumušė jos namuose, rodė mėlynę ant kairės kojos šlaunies. Daugiau nieko reikšmingo papasakoti neturi (b. l. 53-55).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2020-07-30 dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu R. S. Apie 10.50 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), buvęs sugyventinis muša pranešėją ir jos motiną. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko kaip prisistatė E. K., jos motina, kaip prisistatė I. K.. Pasitiko juos lauke. Lauke taip pat prie automobilio buvo, kaip buvo vėliau nustatyta A. V. - įtariamasis. E. K. paaiškino, kad jos buvęs draugas A. V. atvažiavo pas jos motina į namus, adresu(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kur ji šiuo metu gyvena. Ji nenorėjo jo įleisto į namus, užsirakino kabliuku iš vidaus, tačiau jis išlaužė tą kabliuką ir pateko į namus. Namuose su A. įvyko konfliktas dėl raktų, tada A. jai čiupo už plaukų, pradėjo tampyti, sudavė, kiek prisimena sakė, smūgius, tačiau kur minėjo jau neprisimena. Tada ji pabėgo pas kaimyną ir jis jos daugiau nemušė. Pabendravus su I. K., pastaroji paaiškino, kad ji gynė dukrą, kai ją mušė jos buvęs draugas, ji pradėjo ginti dukrą, tada A. V. pastūmė ją. Ar mušė pačią I. K. jis jau neprisimena ar ji apie tai minėjo. Paklausus A. V. kas nutiko, jis paaiškino, kad įvyko konfliktas su buvusia drauge dėl raktų, jis atvažiavo pasiimti raktus nuo buto, tačiau ji jam nenorėjo raktų duoti, todėl jie susibarė, tačiau draugės nemušė, jos motinos irgi. A. V. buvo išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Dar nori parodyti, kad E. K. siūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau ji atsisakė. Taip pat ant veido, kaklo akivaizdžių sužalojimų jis nepastebėjo, E. tik rodė koja, kad yra mėlynė, jei neklysta ant kairės kojos buvo mėlynė. Taip pat rodė išrautų plaukų kuokštą, kad jos buvęs draugas išrovė jai plaukus. Ant I. K. akivaizdžių sužalojimų nematė, tai yra ant veido, rankų, kaklo. Išsiaiškinti visų aplinkybių A. V. sulaikė, jį į komisariatą pristatė kitas ekipažas, o jie liko pildyti 5-1 protokolą, apklausinėjo (b. l. 57-59).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Z. parodė, kad tikslios datos pasakyti negali, neprisimena jau, jo pažįstamas vardu A., jo paprašė, kad jis jį nuvežtų pas jo tėvą į kaimą už Vilniaus, koks kaimas jau neprisimena pavadinimo, toli nuo Vilniaus. Jis sutiko, jį nuvežė, ir ten kartu pasiliko. Po kelių dienų anksti ryte jie išvažiavo iš to kaimo ir grįžo į Vilnių, jis jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) gatvę, tikslaus adreso nežino, kur jis tuo metu gyveno. Atvežęs į (duomenys neskelbtini) gatvę (duomenys neskelbtini), jis pats nuėjo namo. Nedaėjus jam iki namų jam paskambino A. ir paprašė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur gyvena E. E. jis pažįsta, nes kažkada jį su ja supažindino A. Jis sutiko ir grįžęs iki (duomenys neskelbtini) gatvės su automobiliu VW „Golf“, valstybinių numerių jis neprisimena, mėlynos spalvos, automobilis priklauso A. dėdei, nuvežė jį ten kur jis prašė. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys nekelbtini), tai buvo apie 10.00 val., A. nuėjo į kiemą ir vėliau į namą, jis liko sėdėti automobilyje. Tada labai greitai išgirdo iš namo sklindantį triukšmą, riksmus. Tada pamatė, kad E. atidarė namo langą, ir pradėjo rėkti, šauktis pagalbos. Tada pamatė, kad E. išbėgo iš namų ir nubėgo į kaimyninį namą, A. jai iš paskos, A. iš paskos E. motina. Viskas vyko labai greitai ir jis nematė, ar A. jai sudavė kur kai vijosi ją, ar ne. Tada A. E. pagavo kaimyno kieme, kažkoks tarp jų vyko susistumdymas, tačiau tiksliai nematė kas, tada išėjo iš namo vyriškis ir apgynė E.. Jis tada jau išlipo iš automobilio, tačiau prie jų visų nėjo. Prie jo pribėgo E. motina ir pradėjo jam rėkti, kad kodėl jis neapramina savo draugo. Jis nenorėjo į jų konfliktą kištis, kadangi vieną kartą įsikišo į konfliktą, norėjo padėti E. (čia dar iki šio įvykio), tačiau pats stipriai gavo nuo A., jis jam buvo sudavęs į krūtinę, todėl ir nesikišo. Jis nematė, kas vyko namuose, kadangi buvo tuo metu automobilyje, tik vėliau pamatė jau kas vyko lauke, o tiksliai tai kad A. pasivijo E. ir tarp jų vyko susistumdymas, kol neišėjo kaimynas ir apgynė E. Tada po kiek laiko atvažiavo policiją ir sulaikė A. Jis pareigūnams parašė ant lapelio, kad automobilį vairavo būtent jis, tada dar kiek pabuvo ir išvažiavo namo. Daugiau nieko reikšmingo papasakoti neturi (b. l. 61-63).

Specialisto išvadoje Nr. G 2119/2020 (01) nurodyta, kad E. K. padaryta išrautų plaukų plotas viršugalvyje, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, kairėje šlaunyje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2020-07-30. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Turimais duomenimis sužalojimai pavojaus gyvybei nesukėlė. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui (b. l. 39).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam A. V. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais. A. V. kaltę įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę patvirtina nuoseklūs nukentėjusiųjų E. K., I. K. parodymai, kuriuos papildo kita surinkta rašytinė medžiaga, o būtent: liudytojų parodymai, protokolas – pareiškimas, specialisto išvada, kita bylos rašytinė medžiaga. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. V. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai, kadangi jis nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: žodinio konflikto metu su nukentėjusiąja E. K. griebė jai už abiejų rankų ir pradėjo jas sukti, paleidęs rankas griebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti sakydamas „o dabar aš tave užmušiu“, po ko griebė jai už plaukų ir laikydamas plaukus vieną kartą dešinės rankos kumščiui trenkė jai į dešinį žandą ir patempęs stipriai plaukus išrovė plaukų kuokštą, ginti dukros atbėgusiai E. K. motinai nukentėjusiajai I. K. griebė už rankų ir pastūmė, dėl ko ji nugara atsitrenkė į krosnį, o pasivijęs iš namų pabėgusią E. K. spyrė jai vieną kartą į kairės kojos šlaunį ir vieną kartą į juosmenį, po ko pagavęs abejomis rankomis griebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. K. išrautų plaukų plotą viršugalvyje, poodines kraujosruvas dešiniame dilby, kairėje šlaunyje. A. V. veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir panašiai.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei kad nusikalstamą veiką padarę būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam A. V. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam A. V. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis A. V. iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 7 kartus, šią veiką padarė neišnykus teistumui, BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra laikomas recidyvistu. A. V. šiuo metu dirba, nebaustas administracine tvarka (b. l. 100).

Teismo vertinimu, A. V. elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Visa tai rodo, kad A. V. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti, linkęs smurtauti, jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios. Kaltinamajam paskirtos bausmės už ankstesnes nusikalstamas veikas pakankamos įtakos jo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nepakeitė. Visos pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, A. V. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, šios bausmės dydį nustatant didesnį už bausmės vidurkį. Teismo vertinimu, pagal jo asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Taigi pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis A. V. visiškai prisipažino esąs kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Savo ruožtu, teismas sutinka su prokurorės nuomone, kad šiuo atveju tikslinga taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu

nusprendžia:

A. V., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti A. V. galutinę bausmę - 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bendrinat bausmes dalinio sudėjimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies pridėti prie Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirtos 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskirti A. V. galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, paliekant Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, A. V. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

- bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- tęsti darbą;

Palikti galioti 2020-06-19 nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo Marijampolės apylinkės teismo nuosprendyje nurodytos datos ir konfiskuoti 4500 eurų.

Bausmės pradžią A. V. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realios laisvės atėmimo bausmės atveju A. V. į bausmės laiką turi būti įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020-07-30, 12 val. 31 min., iki 2020-07-31, 14 val. 19 min., 1 (viena) diena bei pagal Marijampolės apylinkės teismo 2020-06-19 nuosprendį įskaityti laikotarpiai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. V. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.