Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus atstovei Ritai Grigienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. F. ieškinį atsakovui E. F., institucija, teikianti išvadą byloje – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad santuokos iširimo priežastis – atsakovo netinkamas elgesys šeimos atžvilgiu: girtavimas, negrįžimas į namus, nesirūpinimas šeima ir nepilnamečiu sūnumi. Ieškovė nurodė, kad sutuoktinis jos atžvilgiu naudojo smurtą. 2016 m. vasario mėnesį atsakovas išėjo iš namų ir nebegrįžo, todėl sutuoktinių tarpusavio santykiai nutrūko. Nurodo, kad nuo to laiko atsakovas sūnaus nelanko, išlaikymo jam neteikia. Prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ieškove, nes tai geriausiai atitiktų vaiko interesus ir poreikius, bei priteisti vaiko išlaikymui po 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Mano, kad ieškovas yra darbingas, neturi negalios, todėl turi galimybę teikti materialinį išlaikymą sūnui. Ieškovė neprašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, nes dėl to nėra ginčo (b. l. 1-3).

Atsakovas E. F. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius išvadoje nurodė, kad nepilnamečio A. F. interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su mama L. F., kuri pati visapusiškai rūpinasi vaiko auklėjimu, priežiūra ir sveikata. Atstovė posėdžio metu palaikė išvadoje išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini); Ukmergės rajono Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (b. l. 5). Gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini);. jiems gimė sūnus A. F. (b. l. 7). Nuo 2016 m. vasario mėnesio ieškovė ir atsakovas nebegyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio.

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškinyje prašoma nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Pagal 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama, kaip santuokinių pareigų, numatytų CK 3.26 – 3.30 str., 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitų įstatyme nustatytų pareigų, reikalaujančių sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų, veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, pažeidimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagrindu taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini); sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2016 m. vasario mėnesio, kai atsakovas išėjo iš namų ir nebegrįžo. Atsakovas nebuvo lojalus savo sutuoktinei – dėl jo elgesio sutriko tarpusavio sutuoktinių nuolatinis bendravimas, ieškovė ieškojo bendro sutarimo, kad ateityje galėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, kalbėtis ir spręsti alkoholio vartojimo problemą, tačiau atsakovas ją ignoravo. Nuo 2016 m. balandžio mėnesio atsakovas su šeima nepalaiko jokio ryšio, ieškovei susisiekti su juo telefonu nepavyko. Ieškovė rašė į atsakovo E. F. socialinį tinklą „Facebook“, kur matydavo, kad jis jos žinutes perskaitydavo, bet neatrašydavo. Ieškovė iš atsakovo pusseserės sužinojo, kad jis galimai išvykęs į (duomenys neskelbtini);. Atsakovas savo valia paliko šeimą ir visiškai nutraukė santykius su sutuoktine, pats nebandė su ja susisiekti, nevykdo jam tenkančių pareigų, yra visiškai nusišalinęs nuo savo nepilnamečio sūnaus auklėjimo, rūpinimosi, išlaikymo. Aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog atsakovas nebuvo lojalus savo sutuoktinei – kilusių problemų nesprendė abipusių nuolaidų būdu, visiškai nedėjo pastangų atkurti nutrūkusius ryšius ir išsaugoti bendrą santuokinį gyvenimą (CK 3.60 straipsnio 3 dalis) ir tokiu savo elgesiu sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti galutinai (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes iš esmės atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, jis paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus su šeima nesusisiekė, nebendravo ir ja nesirūpino (CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas objektyviai vertindamas byloje esančius įrodymus, teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, pripažįsta, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.60 str. 2, 3 d.).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė nutraukus santuoką, jos pavardės nekeisti, atsakovas reikalavimų bei prieštaravimų nereiškė. Todėl, nutraukus šalių santuoką, paliktinos santuokos metu jų turėtos pavardės, atitinkamai (duomenys neskelbtini);

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos

Nepilnametis sutuoktinių sūnus A. F. nuo gimimo gyvena su ieškove ir nepilnametėmis seserimis E. V., gimusia (duomenys neskelbtini);., ir U. V., gimusia (duomenys neskelbtini); ieškovės tėvams Zitai ir E. Ž. nuosavybės teise priklausančiame bute, yra tinkamai prižiūrimi (b. l. 21), todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove (CK 3. 174 straipsnio 2 dalis).

Dėl bendravimo su vaiku

Nei ieškovė, nei atsakovas bendravimo tvarkos su vaiku nustatyti neprašo, kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo dėl tėvo bendravimo su vaiku nėra, todėl bendravimo tvarka tarp atsakovo ir nepilnamečio sūnaus nenustatoma.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodė nepilnamečio vaiko poreikius, kuriems patenkinti minimaliai per mėnesį reikia 400 Eur, šias išlaidas sudaro: maistui 100 Eur per mėnesį, drabužiams, avalynei – 100 Eur, vitaminams, vaistams, higienos prekėms – 80 Eur, lavinimosi priemonėms – 50 Eur, komunaliniams mokesčiams, kurui – 70 Eur (b. l. 2). Iš Valstybinio socialinio draudimo 2017 m. rugpjūčio 22 d. pažymos matyti, kad ieškovė nuo 2015 m. gegužės 1 d. gauna apie 234 Eur dydžio nedarbo draudimo išmoką (b. l. 40). Ieškovė be sūnaus A. F. turi dar du nepilnamečius vaikus: E. V., gimusią (duomenys neskelbtini); ir U. V., gimusią (duomenys neskelbtini);., kuriuos taip pat turi išlaikyti. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena savo tėvų bute (b. l. 21). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad jos pajamas sudaro apie 170 Eur nedarbo draudimo išmoka, socialinės pašalpos nebegauna, todėl vaikus išlaikyti jai padeda tėvai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas Lietuvoje nedirba (b. l. 32), byloje nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas bei apie tai, kad atsakovas būtų neįgalus, nedarbingas ir neturėtų galimybių teikti išlaikymą nepilnamečiui savo vaikui. Sutuoktiniai nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (b. l. 8-9).

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016-07-01 yra 390 Eur.

Atsižvelgiant į vaiko išlaikymui priteisti nustatytų reikšmingų aplinkybių visumą, ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui tenkintinas CK 3.192 straipsnio, 3.194 straipsnio 1 dalies, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, priteisiant iš atsakovo 200 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė yra nepilnamečio sūnaus atstovė pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 38 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteistino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui skolos priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymo skolą po 200 Eur už mėnesį už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra iki 2016 m. rugsėjo 20 d. Pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Jeigu tėvai (vienas jų) nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai. Byloje nustatyta, kad šalys skyrium gyvena nuo 2016 m. vasario mėnesio, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas sūnui nuo 2016 m. balandžio 1 d. išlaikymo neteikia. Byloje nėra duomenų ir jų nepateikė atsakovas, kad jis teikė vaikui išlaikymą, pervesdamas konkrečias pinigų sumas į ieškovės sąskaitą banke. Todėl ieškovės prašymas šioje dalyje yra tenkintinas ir iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. F., gimusio 2015 m. rugsėjo 3 d., naudai priteistinas 1133,33 Eur išlaikymo įsiskolinimas (po 200 Eur už mėnesį už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos, t. y. 2016 m. rugsėjo 20 d., CK 3.200 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

CPK 382 straipsnio 4 punktas numato, kad nutraukiant santuoką, yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo (b. l. 8-9).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė L. F. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. kovo 21 d. ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 4, 49, 50). Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. rugsėjo 22 d. pirmine pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ieškovei yra suteikta teisinių paslaugų už 176,10 Eur (b. l. 51). CPK 96 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 176,10 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 41 Eur žyminis mokestis ir 4,53 Eur pašto išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini); Ukmergės rajono Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 15, dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. F. palikti santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini);.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. F., gimusio (duomenys neskelbtini); asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų), skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1133,33 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt trijų eurų 33 centų) išlaikymo įsiskolinimą, už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2016 m. rugsėjo 20 d.

Paskirti ieškovę L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir išlaikymo skolos tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį, 4,53 Eur (keturių eurų 53 centų) pašto išlaidas ir 176,10 Eur (vieno šimto septyniasdešimt šešių eurų 10 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai.

Informuoti atsakovą, jog žyminis mokestis ir pašto išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sumokamos į tą pačią sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.