Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio ir Elenos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. ir 2012 m. vasario 29 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir M. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteista T. F., D. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, tačiau jų atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. nuteistas už tai, kad 2011 m. gegužės 16 d., apie 13-14 val. būdamas bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas leidimo, iš T. F. įgijo šaunamąjį „C“ kategorijos ginklą - dujinį pistoletą „EKOL SPECIAL 99” su jame buvusiu vienu šaudmeniu - 9 mm kalibro šoviniu, priklausančius A. Š., kuriuos laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. iki 2011 m. gegužės 17 d., po to gabeno iki (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., kur 2011 m. gegužės 17 d. apie 15 val. šaunamąjį „C“ kategorijos ginklą - dujinį pistoletą „EKOL SPECIAL 99” su jame buvusiu vienu šaudmeniu - 9 mm kalibro šoviniu realizavo - už 90 Lt pardavė D. G..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. M. V. kaltė padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistasis sutinka su nusikalstamos veikos kvalifikacija ir jo pripažinimu kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, tačiau prašo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendžio dalis dėl bausmės paskyrimo nuteistajam M. V. yra teisėta ir pagrįsta. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Individualizuodamas M. V. skiriamą bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė apysunkį nusikaltimą, praeityje tris kartus teistas ir baustas arešto bausmėmis. M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Nors BK 253 straipsnio 1 dalies sankcija yra alternatyvinė, tačiau atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagrįstai skyrė M. V. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o ne areštą. Paskirta bausmė yra artima įstatyme numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui. Teismas, nepažeisdamas BK 63 straipsnio nuostatų, paskirtą bausmę subendrino su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. ir 2012 m. vasario 9 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir M. V. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyniems mėnesiams. M. V. paskirta bausmė tiek už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tiek galutinė subendrinta bausmė nėra per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Apeliantas teigia, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, kadangi kitas kaltinamasis D. G. pagal laidavimą yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje atskirai pasisakė dėl kiekvieno nuteistojo kaltės, individualizuotai vertino jų asmenybes bei kitus su bausmės skyrimu susijusius klausimus. Kadangi byloje buvo nustatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindai ir sąlygos, teismas ir priėmė ir atitinkamą sprendimą D. G. atžvilgiu, vadovaudamasis BK 40 straipsniu. Priimtas sprendimas dėl vieno nuteistojo nesaisto teismo priimti analogišką sprendimą ir kitų nuteistųjų atžvilgiu.

Netenkinamas apelianto prašymas skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmės rūšį – baudą. Švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė, gali būti skiriama tik BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatose numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo. Byloje nenustatytos ir išskirtinės aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, jog nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai griežta, bei prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

Taip pat nėra teisinio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti M. V. paskirtos bausmės vykdymą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. M. V. praeityje teistas tris kartus, nusikalstamas veikas darė sistemingai, niekur nedirba, nuturi legaliai gaunamų pajamų, t. y. nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti. Atsižvelgusi į išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik taikant terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

BK 77 straipsnis numato lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimą švelnesne bausme, tačiau šio straipsnio nuostatos taikomos asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, kai jie yra atlikę įstatyme numatytą atitinkamą dalį paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.