Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-03 · Administracinė byla Nr. I-2092-821/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-03
Bylos Nr.
I-2092-821/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00350-2019-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
K. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2092-821/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00350-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) (nuo 2019-04-01 Lukiškių TI-K kaip juridinio asmens teise ir pareigas perėmė Vilniaus pataisos namai), priteisti 12 0000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo laikymą netinkamomis kalinimo sąlygomis laikotarpiu nuo 2018-06-29 iki 2018-12-17.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1–3) nurodė, kad buvo laikomas Lukiškių TIK-K laikotarpiu nuo 2018-06-29 iki 2018-12-17, kamerose nuolat trūkdavo laisvo ploto, kuris ir taip didžiąja dalimi užimtas baldais. Gyvenamosiose kamerose neužtikrintas natūralus apšvietimas. Kamerose šalta, drėgna. Rūkantys nuteistieji laikomi kartu su nerūkančiais. Atvykstant ir išvykstant etapu asmens ir daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina), esant žemai oro temperatūrai asmuo verčiamas nusirengti, o daiktus sudėti į nešvarias dėžes. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, jautėsi pažemintas, kankinamas.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 8–13) pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė pareiškėjo buvimo ir išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpius, pateikė duomenis kuriose ir kokio dydžio kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju.

Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-04-11 d. įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. Pažymėjo, kad pareiškėjui tekęs plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko vienam asmeniui tenkančio ploto gyvenamojoje kameroje nustatytą reikalavimą. Dėl rūkančiųjų asmenų laikymo su nerūkančiais pažymėjo, kad pareiškėjas yra išreiškęs sutikimą būti laikomu su rūkančiais asmenimis.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus. Kameros įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Atsiliepimas

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad asmens apžiūros ir kratos įstaigoje atliekamos pagal Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362, VIII skyriaus nuostatas. Pažymėta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos privalomai atliekama visuminė krata. Tokia krata atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę) nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siūles, apykaklę, pamušalą, prireikus, įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siūlės išardomos. Avalynė apžiūrima iš išorės ir vidaus. Suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas, atliekantis kratą atsistoja suimtajam (nuteistajam) už nugaros ir nuosekliai atlieka kratą iš viršaus į apačią. Suimtojo (nuteistojo) kūnas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kūnas apžiūrimas). Apžiūrimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai. Įtaręs, kad sutintasis (nuteistasis), kuriam atliekama visuminė krata, gali turėti ginklą, kratą atliekantis asmuo nurodo jam atsistoti taip, kad būtų užtikrintas atliekančio kratą asmens saugumas. Tuo atveju, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, kurie gali būti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, suimtajam (nuteistajam) gali būti atlikta kūno ertmių apžiūra. Sprendimą atlikti suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrų nutarime priima laisvės atėmimo vietos direktorius, kai jo nėra – direktoriaus budintysis padėjėjas. Suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą atlieka laisvės atėmimo vietos Sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo, laikotarpiu nuo 2018-06-29 iki 2018-12-17 (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Dėl minimalaus ploto vienam asmeniui kamerose

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos (b. l. 8, 9, 14) nustatyta, kad pareiškėjas 2018-06-29 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, kurios plotas 7,31 kv. m (2 asmenys kameroje). Laikotarpiu nuo 2018-06-30 iki 2018-07-01 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 338, kurios plotas 7,72 kv. m (2 asmenys kameroje), laikotarpiu nuo 2018-07-02 iki 2018-08-23 perkeltas į kamerą Nr. 129, kurios plotas 7,94 kv. m (2 asmenys kameroje), laikotarpiu nuo 2018-08-24 iki 2018-09-04 perkeltas į kamerą Nr. 346, kurios plotas 7,88 kv. m (4 dienas – 1 asmuo, likusias – 2 asmenys kameroje), laikotarpiu nuo 2018-09-05 iki 2018-11-11 apgyvendintas kameroje Nr. 326, kurios plotas 7,66 kv. m (2 asmenys kameroje), laikotarpiu nuo 2018-11-12 iki 2018-12-16 perkeltas į kamerą Nr. 149, kurios plotas 7,94 kv. m (2 dienas – 1 asmuo, likusį laiką – 2 asmenys kameroje), 2018-12-17 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.

Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, atsižvelgiama tokiu atveju, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-252/2017 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame akte nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos LVAT praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017 ir kt.).

Vadovaujantis EŽTT ir LVAT praktika, nustatant, ar pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, normą, ir kiek laiko tai truko, pirmiausia vertinamas bendras kameros plotas ir toje kameroje laikomų nuteistųjų skaičius.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-06-29 iki 2018-12-17 Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 174 dienas, iš jų 168 dienas buvo apgyvendintas su dar vienu asmeniu (t. y. dviese), o 6 dienas buvo laikomas gyvenamosiose kamerose vienas. Įvertinus Lukiškių TI-K nurodytus kamerų plotus ir jose laikytų asmenų skaičių, darytina išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu minimali ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma laikotarpiu nuo 2018-06-29 iki 2018-12-17 nebuvo pažeista, nes kamerose Nr. 114, Nr. 338, Nr. 129, Nr. 346, Nr. 326 ir Nr. 149 pareiškėjui skirtingais laikotarpiais teko nuo 3,66 kv. m iki 7,94 kv. m, t. y. visose minėtose kamerose pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo nėra, atitinkamai nėra pagrindo atskirai vertinti sanitarinio mazgo ir baldais užimamą plotą.

Dėl higienos normų

Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis. Teigia, kad kamerose buvo drėgna, netinkama temperatūra (per šalta), neužtikrintas natūralus apšvietimas.

Ginčo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), 16 punktas nustatė, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., o HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018-06-29 iki 2018-12-17, pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. Nr. 114, Nr. 338, Nr. 129, Nr. 346, Nr. 326 ir Nr. 149.

Atsakovės atstovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento (toliau – NVSC) 2017-05-17, 2017-01-10, 2017-11-27, 2017-04-06, 2017-06-29, 2016-01-25, 2016-03-03, 2016-03-07, 2016-04-21, 2016-03-04, 2016-09-20, 2016-10-17, 2017-04-03, 2016-04-06, 2017-05-03, 2017-05-17, 2017-06-29 patikrinimo aktus ir Lukiškių TI-K raštus, kuriais patvirtinama, kad nustatyti pažeidimai buvo pašalinti (b. l. 45–75; 78–116), tačiau NVSC patikrinimai šiose kamerose atlikti ne pareiškėjo laikymo jose ar šiam laikotarpiui artimu laikotarpiu, be to, kai kurie patikrinimo aktai pateikti dėl kamerų, kuriose pareiškėjas apskritai nebuvo laikomas, todėl teismas šių dokumentų nevertina.

Remiantis NVSC 2018-03-23 patikrinimo aktu (b. l. 27–28), 2018-03-19–2018-03-23 laikotarpiu kameroje Nr. 114, kurioje pareiškėjas buvo apgyvendintas 2018-06-29 (jam atvykus į įstaigą), atlikto patikrinimo metu užfiksuota temperatūra kameroje buvo 21,7 °C, kameroje esantis langas užsidaro sandariai. Šioje kameroje 2018-04-19 – 2018-04-25 atlikto patikrinimo metu išmatuota oro temperatūra buvo 19 °C, kas atitiko reikalavimus, tačiau patikrinimo metu užfiksuotos vizualiai nešvarios durų grotos (b. l. 31–33). Lukiškių TI-K 2018-05-03 rašte, adresuotame NVSC, nurodoma, kad kameroje Nr. 114 durų grotos išvalytos (b. l. 34). Tai patvirtina NVSC 2018-06-07 patikrinimo aktas, surašytas atlikus grįžtamosios kontrolės patikrinimą laikotarpiu nuo 2018-05-30 iki 2018-06-07 (b. l. 35–36). NVSC 2018-10-30 patikrinimo akte užfiksuota, kad kameroje Nr. 114 patikrinimo metu (2018-10-22 – 2018-10-29) vizualiai matomų pelėsių požymių nenustatyta, išmatuota oro temperatūra buvo 21,9 °C, santykinė drėgmė 41,4 proc., dirbtinė apšvieta – 300 lx (b. l. 37–39).

Remiantis NVSC 2018-04-10 patikrinimo aktu (b. l. 41–42), 2018-04-04–2018-04-09 laikotarpiu kameroje Nr. 149, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2018-11-12 iki 2018-12-16, išmatuota santykinė drėgmė buvo 53 proc., vizualiai matomų pelėsių požymių nenustatyta, sienos nesudrėkusios, vandens nubėgimo žymių nebuvo, dirbtinė apšvieta buvo 215 lx. Taip pat šiame akte nurodyta, kad HN 134:2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo koeficiento, todėl NVSC nėra įgaliotas šių aplinkybių vertinti.

Į bylą taip pat pateiktas pareiškėjo 2018-08-29 skundas, adresuotas Lukiškių TI-K direktoriui, kuriuo pareiškėjas prašė įstatyti kameroje Nr. 346 langus, nurodydamas, kad neįmanoma joje būti(b. l. 20), tačiau pareiškėjui sekančią dieną pateikus atsisakymą nuo skundo (prašymą nekreipti dėmesio ir raštiško atsakymo neteikti) (b. l. 21), Lukiškių TI-K 2018-08-31 raštu Nr. 96-3297 „Dėl skundo atsisakymo“ ( b. l. 19) minėto pareiškėjo prašymo nagrinėjimą nutraukė.

Kitų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl prastų higienos sąlygų būtų skundęsis Lukiškių TI-K administracijai arba kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms, į bylą pateikta nėra. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, minimalius higienos sąlygų pažeidimus (vizualiai nešvarios durų grotos), nustatytus kameroje Nr. 114, į tai, kad joje užfiksuoti pažeidimai buvo pašalinti dar iki pareiškėją apgyvendinant minėtoje kameroje, konstatuotina, kad byloje nėra pakankamų įrodymų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas higienos normų neatitinkančiose kamerose.

Dėl pareiškėjo laikymo kamerose su rūkančiais asmenimis

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K rūkantys nuteistieji laikomi kartu su nerūkančiais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant dėl nerūkančių nuteistųjų laikymo kartu su rūkančiais, pripažįstama, jog tai pažeidžia nerūkančio asmens teisę į jo sveikatai saugią aplinką. Kita vertus, vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3808-575/2018, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nenurodė, kad yra nerūkantis, o tik išdėstė abstraktaus pobūdžio argumentus, kad gyvenamosiose patalpose rūkantieji yra laikomi su nerūkančiais asmenimis. Tačiau į bylą pateiktoje pareiškėjo 2018-06-29 užpildytoje Suimtųjų ir nuteistųjų, atvykusių į Lukiškių TI-K, adaptacijos anketoje (b. l. 128) pareiškėjas yra išreiškęs pageidavimą būti laikomu kameroje su rūkančiais asmenimis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas vėliau būtų prašęs Lukiškių TI-K administracijos jį laikyti su nerūkančiais asmenimis ir kad toks prašymas būtų netenkintas. Atsižvelgus į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.

Dėl atliekamų kratų

Skunde pareiškėjas teigia, kad atvykstant ir išvykstant etapu asmens ir daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina), esant žemai oro temperatūrai asmuo verčiamas nusirengti, o daiktus sudėti į nešvarias dėžes.

Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2017-12-08) (toliau – ir Instrukcija), 151punkte įtvirtinta, kad suimtojo arba nuteistojo krata – suimtojo arba nuteistojo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieškojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus neįtrauktų daiktų. Instrukcijos 152 punkte nurodyta, kad suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Ją atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo. Apieškodami suimtojo ar nuteistojo kūną ir maisto produktus, kratą atliekantys pareigūnai privalo mūvėti pirštines. Instrukcijos 153 punkte numatyta, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama, be kita ko, atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Instrukcijos 154 punktas detaliai numato visą procedūros atlikimo tvarką: visa asmens krata (išskyrus kratą, atliekamą uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių.

Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad, atliekant asmenų kratas, turi būti laikomasi, be kita ko, nustatytų higienos reikalavimų, užtikrinamos saugios ir tinkamos asmens apžiūros ir kratos atlikimo sąlygos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytas argumentas, jog darant asmens ir jo daiktų apžiūras tai atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, taip pat jo teiginys dėl nešvarių dėžių, laikytini abstrakčiais ir deklaratyviais. Pareiškėjas skunde tik nurodė, jog asmens ir jo daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, daiktai dedami į nešvarias dėžes, tačiau šių argumentų nedetalizavo, t. y. kuriuo metu atsižvelgus į vertinamą laikotarpį įvyko pareiškėjo ir jo daiktų apžiūros, kuriose patalpose buvo nesilaikoma nustatytų reikalavimų, kokias neigiamas pasekmes pareiškėjui asmeniškai tai sukėlė. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad pareiga pakankamai detalizuoti skundo pagrindą sudarančias faktines aplinkybes priklauso būtent pareiškėjui. Šiuo atveju pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjui atvykstant / išvykstant iš Lukiškių TI-K pareiškėjo apžiūros ir kratos buvo atliekamos pažeidžiant teisės aktais įtvirtintą tvarką. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad šioje dalyje pareiškėjas remiasi iš esmės deklaratyviais teiginiais, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų faktą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas skundu prašo priteisti 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, tačiau šiuo konkrečiu atveju teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškėjui atliekant bausmę Lukiškių TI-K, šios įstaigos pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K (nuo 2019-04-01 Vilniaus pataisos namų), neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta Pelienė