- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-03
- Bylos Nr.
- II-98-729/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00048-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Viačeslavas Žarkovas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. sausio 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-134-2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – Institucija) tyrėjos D. M. 2020 m. sausio 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-134-2020 M. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800,00 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių už tai, kad jis 2020 m. sausio 31 d., 20:50 val. Klaipėdos rajono savivaldybėje, Radailių kaime, Beržyno gatvėje vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. vasario 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas M. V. skundas, kuriame jis nurodo, jog su ginčijamu nutarimu sutinka iš dalies. Administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta pažeidžiant administracinio nusižengimo teisenos taisykles (procesines teisės normas) bei netinkamai pritaikant materialinės teisės normas.
Pirma, protokolas buvo surašytas 2020 m. sausio 31 d., 21:18 val., o nutarimas surašytas 2020 m. sausio 31 d., 21:00 val., tai yra ginčijamas nutarimas buvo priimtas iki protokolo surašymo. Nepaisant to M. V. baudą sumokėjo.
Antra, pareigūnas, kuris išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, sprendžiant administracinio poveikio priemonės klausimą savo išvados nemotyvavo ir nutarė atimti teisę vairuoti transporto priemones dvylikai mėnesių, nors ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta alternatyvi administracinio poveikio priemonė. Sprendžiant šį klausimą turėjo būti įvertinta pažeidėjo galimybė įrengti antialkoholinį variklio užraktą, pažeidėjo asmenybė, vairavimo stažas, baustumas administracine tvarka bei ar paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga padarytam nusižengimui, ar nebus pasiekti nuobaudos tikslai paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę.
Trečia, pareiškėjo teigimu. jis pasielgė netinkamai visiškai atsitiktinai, dėl savo elgesio labai gailisi. Jam neblaivumas buvo nustatytas alkoholio matuokliu, jis užfiksavo 0,49 promiles. Nustatant šiuo prietaisu neblaivumą, turi būti taikoma prietaiso paklaida. Šiuo atveju alkoholio kiekis, kuris lemia teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, yra tik 0,08 promilės. Tai įrodo, kad jis galėjo nesuprasti, jog vairuoja automobilį neblaivus. Tai reiškia, kad jis pažeidimą padarė dėl neatsargumo, tiesiog neteisingai įvertino savo fiziologinę organizmo būklę – buvo įsitikinęs, kad jo būsena yra tinkama vairuoti, priešingu atveju, to nebūtų daręs, nes jam toks elgesys nebūdingas.
Ketvirta, pareiškėjas nevengė administracinės atsakomybės, policijos pareigūnams iš karto pateikė vairuotojo pažymėjimą, paaiškino įvykio aplinkybes, o iškart po nutarimo įteikimo sumokėjo 800 Eur baudą. Jis administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, yra charakterizuojamas teigiamai, net ir atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, jis patirs pakankamas neigiamas pasekmes darbo ir šeimos srityse, jam tai turės akivaizdų prevencinį poveikį.
Penkta, atsižvelgiant į visų aplinkybių visumą, nustatant jam skirtinos nuobaudos dydį, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. M. V. įgijo teisę vairuoti transporto priemones ir jas vairuoja jau nuo 2005 metų, jis anksčiau administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių ar kitus pažeidimus nebaustas. Tai parodo, kad jis nėra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, šis nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio, jam paskirtą baudą M. V. iškart sumokėjo, todėl yra pagrindo manyti, kad jis dėl padaryto administracinio nusižengimo kritiškai įvertino savo elgesį bei linkęs pasitaisyti.
Šešta, pareiškėjui kilo abejonės dėl neblaivumo testo atlikimo tvarkos. Iš „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijos matyti, kad alkotesteris skirtas mobiliam naudojimui, skirtas išmatuoti alkoholio koncentracijai žmogaus iškvėptame ore, matuoklio naudojimo instrukcijų reikalaujama laikytis griežtai. Jei nuo kalibravimo datos praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, prietaisas turi būti iš naujo kalibruojamas arba pateikiamas „Drager Service“ ar kitoms įgaliotoms organizacijoms. Instrukcijoje nurodyta, kad vienkartinio matavimo tikslumui, jei matavimo rodmenys neviršija 1 promilės, taikoma 1,7 procento paklaida, o papildomai per mėnesį matuoklis netenka 0,6 procentų savo jautrumo. Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojas V. P. paruoštoje metodikoje „Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai“ (Kauno priklausomybės ligų centras 2006 m. gruodžio 13 d.) rašoma apie tai, kad alkotesterio parodymai gali įvairuoti net nuo -30 proc. iki +60 proc., nes pūtimo metu įkvėptas ir iškvėptas oras maišosi nevienodai. Alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo isntrukcija teigia, kad matavimai šiuo alkotesteriu gali būti atliekami praėjus bent 20 min. po to, kai buvo išgerta alkoholio, nes burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti rodmenis. Nurodytas laikas bent 20 minučių reiškia ne ką kita, o tai, kad abejonėms dėl matavimo tikslumo išvengti reikėtų palaukti šiek tiek ilgesnį negu 20 minučių laiką. M. V. tvirtina, kad jo girtumas buvo pradėtas matuoti nesilaikant alkoholio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijos, t. y. anksčiau negu praėjo 20 min. po to, kai jis išgėrė 0,5 litro 5,2 procentų stiprumo alaus. Patikrinimas alkotesteriu atliktas pažeidžiant jo naudojimo instrukcijos reikalavimus, o kitu neblaivumo nustatymo būdu, kurį numato Transporto priemones vairuojančiu ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 4523, 4 punktas – pristatyti asmenį į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą – pasinaudota nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK nutarimą Nr. 68-ANR_N-134-2020 arba sušvelninti paskirtą administracinę poveikio priemonę.
Teismo posėdžio metu M. V. ir jo atstovas prašė įvertinti visas skunde aptartas aplinkybes ir panaikinti arba sušvelninti skundžiamu nutarimu paskirtą nuobaudą. Papildomai pažymėjo, kad tą vakarą M. V., vakarieniaudamas išgėręs 0,5 l alaus, sėdo vairuoti tik todėl, kad jam paskambino į gyvenamąją – kaimo vietovę autobusu parvažiavusi dukra, kuri paprašė pasiimti ją iš stotelės; šios kelionės metu jis ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pareigūnai neatkreipė deramo dėmesio į jo nurodymą, kad alkoholį vartojo vos prieš kelias minutes, nepasiūlė jam nei palaukti, nei išsiskalauti burnos; jų pasiūlymu pasitikrinti medicinos įstaigoje jis negalėjo, nes tą vakarą buvo atsakingas už mažamečio vaiko priežiūrą ir nei turėjo kaip nuvykti iki ligoninės, nei galėjo rasti, kam skubiai patikėti savo vaiką.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su M. V. skundu sutinka iš dalies. Administracinio nusižengimo nustatymo metu buvo naudojamas alkotesteris Alcotest 6810 Nr. AFRM-0354, patikros Nr. 1199999, kurio patikra atlikta 2020 m. sausio 6 d. ir galioja iki 2020 m. liepos 6 d. Administracinio nusižengimo nutarimas buvo priimtas 2020 m. sausio 31 d., praėjus tik mėnesiui nuo ANK naujų įsigaliojimų, nebuvo suformuota nauja praktika skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, o ir M. V. prašymas dėl to nebuvo gautas. Vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu prašo M. V. skundą tenkinti, pakeičiant specialiosios teisės atėmimo vairuoti transporto priemones dvylikos mėnesių terminą į švelnesnį, t. y. draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Dėl prašymo sušvelninti paskirtą nuobaudą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, atsiliepime nepasisakyta. Bylą prašo išnagrinėti institucijai/pareigūnui priėmusiam nutarimą nedalyvaujant.
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš bylos rašytinės medžiagos, nustatyta kad M. V. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. sausio 31 d., 20:50 val. Klaipėdos rajono savivaldybėje, Radailių kaime, Beržyno gatvėje vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 0,49 promilių neblaivumas). Byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių, užfiksuotų administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime, nėra, tačiau pareiškėjas teigia, kad nusižengimo sudėtis buvo realizuota dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios. Pareiškėjas nurodo, kad yra pagrindai skundžiamą nutarimą panaikinti. Jeigu nutarimas nebūtų panaikintas pareiškėjas prašo pakeisti nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę į švelnesnę, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai bei, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pobūdį, pareiškėjo asmenybę ir darbinę padėtį, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <...> vairuotojai <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1100 Eur. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Vairavimas apsvaigus tiek nuo alkoholio, tiek narkotikų medžiagų yra vienas neatsakingiausių ir pavojingiausių poelgių, kadangi šios medžiagos žymiai pablogina vairuotojo reakciją; vairuotojas gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus, dėl kurių gali nukentėti ne tik asmenų turtas, tačiau gyvybė bei sveikata. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2020 m. sausio 31 d. nutarimu M. V. pripažino kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą ir, atsižvelgusi į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paskyrė 800 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių.
Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad vien ta aplinkybė, kad jis buvo įsitikinęs, kad jo būsena yra tinkama vairuoti ir galėjo nesuprasti jog vairuoja automobilį neblaivus, reiškia, kad administracinio nusižengimo sudėtis buvo realizuota dėl neatsargumo. Iš traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimų seka, kad jis žinojo ir suvokė vairuojantis automobilį po alkoholio vartojimo, tačiau tai jo nesustabdė nuo vairavimo; tai rodo pernelyg didelį asmens lengvabūdiškumą, žinant teisės aktų reikalavimus. Įstatyme numatyta galima alkoholio koncentracija kraujyje yra 0,4 promilės, tačiau tai nereiškia, jog asmenys gali tikrinti savo galimybių ribas suvartodami tam tikrą kiekį alkoholio ir vėliau sėsdami vairuoti (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-63-468/2020).
M. V. nurodo, kad Institucijai nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo svarstytas alternatyvios administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 422 straipsnio 6 dalyje, taikymas. ANK 31¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). ANK 31¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Taigi, iš sisteminės ANK analizės matyti, kad ANK specialiosios dalies straipsnis (nagrinėjamu atveju ANK 422 straipsnio 6 dalis) ir ANK 31¹ straipsnis įpareigoja tiek teismą, tiek administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją (pareigūną) spręsti šios administracinio poveikio priemonės taikymo klausimą. Kadangi ši administracinio poveikio priemonė gali būti skiriama tik asmens sutikimu (ANK 31¹ straipsnio 2 dalis), tiek teismas, tiek administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) turi imtis aktyvių veiksmų aiškinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens valią dėl šios administracinio poveikio priemonės jam paskyrimo, nes tik tokiu atveju nebus pažeidžiami ANK 566 straipsnyje įtvirtinti administracinių nusižengimų teisenos principai. Institucija atsiliepime nurodė, kad Institucijoje surašant nutarimą nebuvo gautas M. V. prašymas dėl alternatyvios administracinio poveikio priemonės, tačiau byloje nėra duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad pati Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, ėmėsi aktyvių veiksmų ir pasiūlė M. V. pateikti tokį prašymą. Institucija pripažino, kad 2020 m. sausio 31 d., praėjus tik mėnesiui nuo ANK naujų pakeitimų, nebuvo suformuota nauja praktika skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai ir sutikdama su skundu prašo pakeisti skundžiamu nutarimu paskirtą administracinę poveikio priemonę į švelnesnę. Atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo sunkumą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę bei į tai, kad pareiškėjas sutinka, kad būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti Institucijos 2020 m. sausio 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-134-2020 paskirtą administracinę poveikio priemonę.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindai jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Šis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
M. V. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas už šį nusižengimą privalomą administracinio poveikio priemonių taikymą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Vis dėl to kiekvienos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, siekiant kuo labiau individualizuoti nuobaudą ir optimaliai suderinti jos tikslų pasiekimą ir asmeniui skiriamų suvaržymų mastą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. V. nusižengimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Vairuota buvo netolimą atstumą, siekiant tinkamai pasirūpinti tamsiu paros metu grįžusia nepilnamete žmonos dukra, pačiam asmeniui nesijaučiant neleistinai apsvaigus. M. V. nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą, iškart sumokėjo nutarimu jam paskirtą baudą ir tai yra lengvinančios jo atsakomybę aplinkybės. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. M. V. šiuo konkrečiu atveju buvo nustatytas 0,49 promilių neblaivumas, t. y. nedaug viršijantis leistiną (0,4 promilių) normą, ypač atsižvelgiant į taikytiną alkotesterio parodymų paklaidą. Pažeidėjas yra vedęs, su žmona augina mažametę dukrą ir nepilnametę žmonos dukrą, dirba UAB „MAVIGA“ direktoriumi, įmonės gamybos vadovo charakterizuojamas teigiamai. Visa tai sudaro pakankamą pagrindą skirti M. V. minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Vis dėl to, sprendžiant, ar pakanka pagrindo skirti asmeniui nuobaudą, švelnesnę nei sankcijos minimumas, lemiamą vaidmenį vaidina tai, kad M. V. šio pažeidimo padarymo metu buvo jau ne kartą baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, konkrečiai imant, už greičio viršijimą, iš viso turi devynias galiojančias nuobaudas už tai, greitis viršytas 12-43 km/h ir tai rodo, kad šis asmuo nėra pasimokęs iš jam ne kartą taikytų švelnesnių, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nesusijusių nuobaudų skyrimo. Jo teiginiai, kad ne visus šiuos pažeidimus, už kuriuos jam paskirtos (ir jau įvykdytos) administracinės nuobaudos, padarė jis pats, yra teisiškai nereikšmingi ir turėjo būti teikiami bei vertinami kiekvieno konkretaus pažeidimo atveju, įvardinant jį padariusį asmenį, o ne teikiant tokius nebepatikrinamus argumentus šioje byloje.
Įvertinus visa tai, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos D. M. 2020 m. sausio 31 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-134-2020 keičiamas, taikant ANK 422 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir M. V. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vienerius metus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos D. M. 2020 m. sausio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-134-2020 (ROIK: 20110273867), ir M. V., pritaikius 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vienerius metus.
Kitą 2020 m. sausio 31 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.