Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo N. S. atstovės advokatės Brigitos Pauliukevičienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo N. S. atstovės advokatės skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro 2013 m. kovo 12 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. vasario 21 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas N. S. pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumento klastojimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikiant procesinius dokumentus – 2011 m. lapkričio 17 d. Rusijos Federacijos centrinio archyvo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) su vertimu iš rusų kalbos, patvirtintą (duomenys neskelbtini) vertėjos J. J. Pareiškėjas paaiškino, kad vertimas neatitinka pateiktos pažymos, t.y. dokumento datos, dokumento išsiuntimo datos ir registravimo numeracijos dvejose įstaigose. Mano, kad tokie vertimo netikslumai yra ne techninė klaida, o sąmoningas ir tyčinis dokumentų klastojimas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroras 2013 m. kovo 12 d. nutarimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 168 str., atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodamas tuo, kad surinktos medžiagos pakanka priimti procesinį sprendimą, jog (duomenys neskelbtini) darbuotojai neturėjo tyčios melagingai išversti gautą pažymą apie pareiškėją ir tokius duomenis pateikti teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo N. S. atstovės advokatės skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro 2013 m. kovo 12 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.

Skundu pareiškėjo N. S. atstovė advokatė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį bei priimti dėl skundo naują sprendimą. Taip pat skundu prašoma patikrinti pareiškime, skunde nurodytus faktus, nes tik patikrinus juos yra galimybė išsiaiškinti buvo, ar nebuvo atliktos nusikalstamos veikos, reglamentuojančios BK 235 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, buvo ar nebuvo N. S. padaryta žala dėl minimalios netekto darbingumo pensijos paskyrimo, kuri galėjo atsirasti kaip pasekmė delsiant gauti reikalingus dokumentus būtent dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų kaltės.

Skunde detalizuojama Lietuvos Respublikos BPK 168 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata. Teigiama, kad nors ikiteisminio tyrimo teisėjas nurodė, kad pareiškimo duomenų patikslinimui prokuroras atliko būtinus veiksmus ir surinko pakankamai duomenų pagrįstam procesiniam sprendimui priimti, tačiau jų nenurodė ir neapibūdino. Pažymima, kad skunduose buvo nurodomos konkretūs melagingo arba žinomai neteisingo vertimo, oficialaus dokumento klastojimo bei disponavimo šiuo dokumentu įrodymai. Skunde teigiama, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai žodžiu patikino, kad būtent jie pasirūpins dokumentų gavimu iš Rusijos archyvo ir informavo, kad išsiuntė užklausimą Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijoje, kaip tai numato tarptautiniai susitarimai. Nurodoma, kad N. S. draudžiamųjų pajamų išreikalavimas užtruko apie trejus metus būtent dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų kaltės. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) atsisakė perskaičiuoti jam netekto darbingumo pensiją pagal naujai gautus dokumentus, motyvuodama tuo, kad neva N. S. pats rinko duomenis iš archyvų, o Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2011 m. lapkričio 17 d. Rusijos Federacijos gynybos ministerijos Centrinio archyvo pažymą su vertimu iš rusų kalbos, patvirtintą atsakingo pareigūno. Minėti dokumentai galimai yra suklastoti – vertime nurodyta „Podolskas, Maskvos sritis, 14200, 2011 m. rugsėjo 13 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) Į 2010 09 01 Nr. S-3497“, o pažymoje rusų kalba nurodyta „Podolskas, Maskvos sritis, 142100, 2011 m. lapkričio 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini)“. Šie neatitikimai nėra techninė klaida, tačiau yra sąmoningas ir tyčinis dokumentų klastojimas arba slėpimas, nepateikimas teismui ir sudaro baudžiamajame įstatyme apibrėžtų nusikalstamų veikų sudėtį. Skunde pažymima, kad tokius teiginius pagrįstų ar paneigtų gaunamų ir siunčiamų dokumentų žurnalas, kuris privalomas viešąjį administravimą atliekančioje institucijoje, todėl būtų nesudėtinga patikrinti, ar konkrečių dokumentų turinio neatitikimai yra techninė klaida, ar sąmoningas ir tyčinis dokumentų klastojimas bei slėpimas. Formalus asmens paaiškinimas dėl techninės klaidos padarymo privalėjo būti patikrintas kitų įrodymų pagalba ir tik tada turėjo būti sprendžiama dėl tyčios ar kitų motyvų, juolab, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) atstovui buvo pareikšta pastaba apie neteisingą archyvinės pažymos vertimą, nurodant netinkamą datą ir numerį. Tačiau šie faktai prokuroro nebuvo patikrinti, galimai bandant dangstyti asmenis, kurie suklastojo konkretų dokumentą, o ikiteisminio tyrimo teisėjas į šias aplinkybes neatsižvelgė, todėl skundžiama nutartis priimta neįvertinus visų aplinkybių, dėl ko yra neteisėta, nepagrįsta ir naikintina. Skunde pabrėžiama ir tai, kad (duomenys neskelbtini) pati savo raštais tarpininkavo ir kreipėsi į Rusiją archyvą dėl oficialių dokumentų gavimo, o bylos nagrinėjimo metu ėmė neigti šiuos faktus. Teigiama, kad N. S. pensija dėl (duomenys neskelbtini) klaidos turėjo būti perskaičiuota trimis mėnesiais anksčiau, dėl ko N. S. patyrė žalos, be to, jei pasitvirtintų faktai dėl tyčinio dokumento suklastojimo, tai tikėtina, kad buvo verčiamas originalus dokumentas, o pareigūnas, teikiantis teismui medžiagą, susegė ją su kita pažyma tam, kad ši informacija būtų nuslėpta.

Pareiškėjo N. S. atstovės advokatės skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties panaikinimo atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies nuostatą tik prokurorui suteikta teisė vykdyti ikiteisminio tyrimo kontrolę, prokuroras ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d.).

Išnagrinėjus pareiškėjo N. S. atstovės advokatės skundą ir teismui pateiktą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagą Nr. 1.11.-(2083)-111 bei skundo nagrinėjimo medžiagą, daroma išvada, jog skundas dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties yra nepagrįstas, o Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro 2013 m. kovo 12 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal N. S. pareiškimą, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Tai yra viena iš Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas ir ikiteisminis tyrimas nepradedamas. Tokią išvadą leidžia daryti medžiagose surinktų dokumentų bei pareiškėjo ir jo atstovės skundų argumentų analizė. Pažymima, kad skunde dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties tik pakartojami ankstesnio skundo dėl prokuroro nutarimo argumentai ir motyvai. Prokuroro nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodyti skundo atmetimo motyvai dėl esminių aplinkybių yra teisingi ir pagrįsti, jų argumentacija pakankama.

Skunde teigiama, kad 2011 m. lapkričio 17 d. Rusijos Federacijos gynybos ministerijos Centrinio archyvo pažyma su vertimu iš rusų kalbos, patvirtintą atsakingo pareigūno, galimai yra suklastota, nes vertime nurodyta „Podolskas, Maskvos sritis, 14200, 2011 m. rugsėjo 13 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) Į 2010 09 01 Nr. S-3497“, o pažymoje rusų kalba nurodyta „Podolskas, Maskvos sritis, 142100, 2011 m. lapkričio 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini)“. Šie neatitikimai, pareiškėjo atstovės įsitikinimu, nėra techninė klaida, tačiau yra sąmoningas ir tyčinis dokumentų klastojimas arba slėpimas, suklastotų dokumentų pateikimas teismui ir sudaro baudžiamajame įstatyme apibrėžtų nusikalstamų veikų, numatytų BK 235 str., 300 str., sudėtį. Visgi, tokią išvadą pagrindžiančių objektyvių duomenų nebuvo nei surinkta, nei pateikta.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad tikslinant pareiškimą buvo pateikta užklausa (duomenys neskelbtini). Pateiktame minėtos tarnybos 2013 m. kovo 7 d. atsakyme nurodyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo, kuriame buvo nagrinėjamas N. S. skundas dėl (duomenys neskelbtini) 2012 m. sausio 31 d. sprendimo paskirti N. S. netekto darbingumo pensiją, posėdžio metu (duomenys neskelbtini) atstovui buvo pareikšta pastaba apie neteisingą archyvinės pažymos vertimą, nurodant netinkamą datą ir numerį. Tarnybos atstovas patikino, kad vertime padaryta techninė klaida, o šios archyvinės pažymos numeris ir data priklauso kitam asmeniui išduotai archyvinei pažymai. Pagal dokumento rekvizitus vėliau buvo nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 13 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduota (duomenys neskelbtini), pateikiant duomenis apie A. P. (atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagą, b. l. 10, 16). Be to, iš pateiktos vyriausiosios vertėjos J. J. 2013 m. vasario 25 d. tarnybinio pranešimo kopijos matyti, kad 2011 m. lapkričio 17 d. Rusijos Federacijos gynybos ministerijos Centrinio archyvo pažymos vertime buvo padaryta techninė klaida, nes tokias pažymas tenka versti gan dažnai ir naudojant dokumento šabloną neatidžiai buvo palikta netinkama pažymos data ir numeris. Nustatyta, kad tiriamu atveju neteisingas dokumento datos ir numerio nurodymas vertimo dokumente nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl tai ir negali būti kriminalizuojama. Įvertinus šias aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su skundžiamuose procesiniuose sprendimuose padarytomis išvadomis, kad nėra pagrindo teigti, jog (duomenys neskelbtini) darbuotojai, žinodami savo teisinę pareigą teisingai išversti dokumentą bei atsakomybę už jos nevykdymą, sąmoningai (tyčia) melagingai išvertė minėtą pažymą ir, siekdami teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, tokius žinomai suklastotus dokumentus pateikė teismui. Priešingos išvados neleidžia daryti ir tie skundo argumentai, kad (duomenys neskelbtini) galimai pati savo raštais tarpininkavusi dėl atitinkamų dokumentų gavimo iš Rusijos, bylos nagrinėjimo metu ėmė neigti šiuos faktus. Skundo teiginiai dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų nusikalstamų veiksmų yra deklaratyvaus pobūdžio, paremti subjektyviais samprotavimais, prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjas pagrįstai konstatavo, kad skundo argumentai dėl neišsamaus pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimo atlikimo, yra nepagrįsti. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su žemesniojo teismo nuomone, kad nagrinėjamu atveju pareiškimo duomenų patikslinimui prokuroras atliko būtinus veiksmus ir surinko pakankamai duomenų pagrįstam procesiniam sprendimui priimti.

Taip pat pažymima, kad baudžiamoji teisė yra ultima ratio, t.y. paskutinė priemonė apginti savo pažeistas teises ir interesus, išnaudojus visas kitas galimas teisinės gynybos priemones. Tuo tarpu asmuo, dokumento vertime netinkamai nurodęs dokumento datą ir numerį, galimai galėtų atsakyti drausmine tvarka, tačiau tai jau ne prokuroro ir teismo reguliavimo sritys.

Esant šioms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo N. S. atstovės advokatės Brigitos Pauliukevičienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo N. S. atstovės advokatės Brigitos Pauliukevičienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.