Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. B. (M. B.) gynėjo advokato Remigijaus Uckaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. B. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 18 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. B. (toliau – ir M. B.) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje.

1.1. M. B. kaltinamas neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, o būtent: jis kaltinamas tuo, kad neteisėtai, ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 23 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo 38,492 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,02895 g, jį neteisėtai laikė prie savęs, iki kol 2022 m. spalio 23 d. M. ligoninėje adresu: (duomenys neskelbtini), drabužių apžiūros metu šios narkotinės medžiagos buvo rastos ir paimtos.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo M. B. gynėjas skunde prašo panaikinti kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą ir M. B. paskirti vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones; skunde taip pat keliamas alternatyvus prašymas pakeisti intensyvios priežiūros sąlygas ir leisti M. B. išeiti iš namų nuo 8 iki 18 val.

4.1. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad M. B. nesirengia bėgti ar slėptis nuo teismo, kadangi tokiu būdu tik dar pablogintų savo teisinę padėtį. Be to, viso ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nesislapstė, kviečiamas visada atvykdavo pas tyrėją. Nuo pat pirmosios apklausos kaltinamasis prisipažino kaltu, gailėjosi, parodė, kad narkotines medžiagas įsigijo savo reikmėms dėl šeimyninių aplinkybių, norėdamas nusiraminti. Viso proceso metu kaltinamasis geranoriškai bendradarbiavo, kas taip pat patvirtina jo nusiteikimą sąžiningai ir atsakingai dalyvauti procese, nesislėpti nuo jo ir nevengti atsakomybės už veiką, kurią jis padarė. Dėl šių priežasčių teismo motyvas, kad M. B., siekdamas išvengti galimos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, bėgs bei slėpsis nuo teismo, yra visiškai nepagrįstas, nemotyvuotas, dėl ko kardomoji priemonė turi būti keistina į švelnesnę. M. B. dalyvavimą teisminiame procese galima užtikrinti kitomis kardomosiomis priemonės – dokumentų paėmimu ar rašytiniu pasižadėjimu neišvykti.

4.2. Skunde taip pat teigiama, kad dėl ilgalaikio intensyvios priežiūros taikymo, nustatant, kad iš gyvenamosios vietos kaltinamasis gali išeiti tik nuo 9 iki 13 val., M. B. neturi galimybės ieškoti ir susirasti darbo. Vienas darbdavys buvo sutikęs M. B. įdarbinti, tačiau, sužinojęs apie taikomą kardomąją priemonę, priimti į darbą iš karto atsisakė. Dėl šių priežasčių prašoma pakeisti intensyvios priežiūros taikymo sąlygas ir taikyti leidimą M. B. išeiti iš namų darbo metu nuo 8 iki 18 val. Taikant tokias sąlygas, teisminio nagrinėjimo metu M. B. galėtų susirasti darbą, gauti pajamas ir prisidėti prie šeimos išlaikymo.

5. Atsiliepimo į kaltinamojo gynėjo skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

6. Kaltinamojo M. B. gynėjo skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apygardos teismas, pratęsdamas M. B. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą trims mėnesiams tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119, 121, 131¹ straipsnių normų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti apribota laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Vis dėlto apygardos teismas įvertino ne visus tinkamo klausimo išsprendimui reikšmingus duomenis, todėl nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo kaltinamajam švelninti intensyvios priežiūros sąlygų. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundo argumentus, sprendžia, kad kaltinamojo gynėjo skundas yra iš dalies pagrįstas, todėl skundžiama nutartis dalyje dėl nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų yra keičiama.

8. Intensyvios priežiūros, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamojo M. B., liudytojų I. A., Z. Ž., A. P. parodymuose, įvykio vietos apžiūros protokole, objektų apžiūros protokole, daiktu, dokumentų pateikimo protokole, Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Bylos medžiagos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti M. B. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir intensyvią priežiūrą.

9. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra išnykę kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – termino pratęsimo M. B. pagrindai. Remiantis BPK 119, 120 ir 131¹ straipsnių nuostatomis, intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, kaltinamajam gali būti skiriama siekiant BPK 119 straipsnyje numatytus tikslų – užtikrinti asmens dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.

10. Darydamas išvadą, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti taikant M. B. būtent intensyvią priežiūrą, apygardos teismas pagrįstai įvertino šioje byloje inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, gresiančią griežtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Nagrinėjamu atveju M. B. yra kaltinamas įvykdęs vieną labai sunkią (BK 260 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 6 dalis) nusikalstamą veiką. Už šio nusikaltimo įvykdymą kaltinamajam gresianti bausmė – laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų. Kaltinamasis anksčiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra susituokęs, augina nepilnametį vaiką, tačiau šie jo socialiniai ir šeiminiai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimo, kurį galimai jis padarė, sunkumu (labai sunkus), pavojingumu (disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų) ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, šiuo konkrečiu atveju, priešingai, negu nurodo skunde gynėjas, nesudaro pakankamo pagrindo skirti M. B. švelnesnę(-es) kardomąją(-ąsias) priemonę(-es). Pažymėtina ir tai, kad bylos duomenimis M. B. nepriekaištingai nevykdo ir šios švelnesnės kardomosios priemonės sąlygų – 2023 m. kovo 20 d. buvo fiksuotas nutolimas nuo GPS/GSM įrenginio, dėl ko tam tikrą laiką nebuvo galima nustatyti M. B. buvimo vietos (1 t., b. l. 160); 2023 m. balandžio 19 d. M. B. išvyko už jam leidžiamos zonos (1 t., b. l. 163). Už šiuos taikomos kardomosios priemonės pažeidimus M. B. buvo skirti įspėjimai, kas patvirtina, jog kaltinamasis nėra linkęs paisyti teismo nustatytų kardomosios priemonės sąlygų, todėl abejotina, kad kaltinamajam paskyrus dar švelnesnes kardomąsias priemones jos padės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomosioms priemonėms keliamus tikslus. Todėl, įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad jos apygardos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, jog pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų galima tik kaltinamąjį kontroliuojant elektroninėmis stebėjimo priemonėmis.

11. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad M. B. nustatytos intensyvios priežiūros sąlygos: elektroninio stebėjimo įtaiso dėvėjimas, įpareigojimai nustatytu laiku būti namuose, nevaržo kaltinamojo teisių ir laisvių daugiau, negu tokių suvaržymų reikia siekiamiems baudžiamojo proceso tikslams pasiekti, ir užtikrina socialinių ryšių palaikymą bei pasirūpinimą asmeniniais ir šeimos būtiniausiais poreikiais. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, rodančių, kad kaltinamajam nėra tikslinga tęsti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą. Priešingai, aptarti duomenys rodo, kad egzistuoja tam tikra rizika, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

12. Kaip minėta, kaltinamojo gynėjas skunde kelia ir alternatyvų prašymą, susijusį su intensyvios priežiūros sąlygų švelninimu – prašoma leisti kaltinamajam nebūti namuose nuo 8 iki 18 val. siekiant įsidarbinti. Įvertinus reikšmingas bylos aplinkybes, sutiktina su gynėjo skundo argumentais, kad nustatytos intensyvios priežiūros sąlygos tam tikra apimtimi nėra proporcingos. Intensyvi priežiūra, kaip viena griežčiausių kardomųjų priemonių, neabejotinai suvaržo asmens laisvą judėjimą, visgi, lyginant ją su suėmimu, asmeniui taikomų apribojimų apimtis yra kur kas mažesnė – atsižvelgdamas į nustatytas kardomosios priemonės sąlygas, asmuo tam tikra apimtimi gali įgyvendinti teisę į darbą, socialinį gyvenimą, rūpintis šeimos nariais. Atsižvelgiant į tai, kad M. B. turi nepilnametį vaiką, kurio išlaikymu privalo rūpintis, o taip pat įvertinus tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, todėl turi realią galimybę dirbti, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, be to, jis nuolatos stebimas dėvimo elektroninio stebėjimo įtaiso, jo judėjimas yra pastoviai kontroliuojamas, dėl šios priežasties Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartis keičiama, kaltinamajam M. B. sudarant sąlygas išeiti iš namų darbo dienomis nuo 8 iki 18 val., Marijampolės savivaldybės ribose, jei tai susiję su darbu. Teismo vertinimu, tokiu būdu kaltinamajam bus sudarytos sąlygos dirbti, išlaikyti šeimą ir pasirūpinti vaiku. Tuo pačiu pastebėtina, kad kaltinamasis yra įspėtas, jog, pažeidus kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, jam gali būti paskiriamas suėmimas, dėl to kaltinamasis M. B. yra suinteresuotas nepažeidinėti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygų.

13. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas pagrįstai. Pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų galima tik M. B. toliau stebint elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, tačiau tikslinga pakeisti intensyvios priežiūros sąlygas, leidžiant kaltinamajam išeiti iš namų nustatytu laiku, jei tai susiję su darbinių funkcijų vykdymu.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. B. (M. B.) gynėjo Remigijaus Uckaus skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartį:

leisti kaltinamajam M. B. išeiti iš namų adresu: (duomenys neskelbtini), darbo dienomis nuo 8 iki 18 val. Marijampolės savivaldybės ribose, jei tai susiję su darbinių funkcijų vykdymu.

Kitos Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nutarties dalies nekeisti.

Nutartį pavesti vykdyti Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.