- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-27
- Bylos Nr.
- eI3-6480-1029/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00051-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vaidva“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Virgilijus Januška
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vaidva“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Vaidva“ skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydama pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) 2023 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-1-2023 (toliau – ir 2023 m. gruodžio 28 d. nutarimas), paskirtą sankcijos dydį sumažinant iki 500 Eur.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamentas 2023 m. gruodžio 28 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) 85¹ straipsnio 1 dalies pažeidimą UAB „Vaidva“ paskyrė 4000 Eur baudą. Pareiškėja prašo sumažinti jai paskirtą baudą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai ekonominė sankcija pritaikyta pirmą kartą, ji ėmėsi veiksmų pažeidimui pašalinti, bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, padarytas pažeidimas nei gamtai, nei kitiems asmenims žalos nepadarė, pažeidimą padarė dėl atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų neteisingo suvokimo, o ne siekdama tai padaryti sąmoningai.
Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti remiantis jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime su UAB „Vaidva“ skundo reikalavimu nesutinka. Argumentuoja, kad pareiškėjai buvo paskirta minimali Aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda ir parenkant ekonominę sankciją buvo atsižvelgta į aplinkybes, kurių pagrindu pareiškėja prašo sumažinti paskirtą baudą. Nesutinka, kad 500 Eur bauda būtų pakankama ir pagrįsta, jog darytų atgrasantį poveikį tiek pareiškėjai, tiek kitiems asmenims nedaryti aplinkosauginių pažeidimų.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas A. L. 2023 m. lapkričio 23 d. UAB „Vaidva“ surašė ,,Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J40-1433/2023“, už tai, kad UAB „Vaidva“ vykdo atliekų apdorojimo veiklą, tačiau iki 2023 m. rugpjūčio 3 d. nėra pateikusi Aplinkos ministro įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento (laidavimo draudimo sutarties ir (arba) banko garantijos ir (arba) maksimaliosios hipotekos), užtikrinančio atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto atveju. Aplinkos apsaugos departamento Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto G. K. 2023 m. gruodžio 28 d. priimtu nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-1-2023 UAB „Vaidva“ už Aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 4000 Eur bauda.
Iš pareiškėjos pateikto skundo matyti, kad pareiškėja neginčija paties 2023 m. gruodžio 28 d. nutarimo bei jame konstatuoto teisės pažeidimo faktinių aplinkybių, pažeidimo kvalifikavimo pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalį, tačiau prašo sumažinti 2023 m. gruodžio 28 d. nutarimu paskirtą baudą.
Išanalizavus Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio, reglamentuojančio teismo kompetenciją, turinį, spręstina, kad įstatymų leidėjas šiame įstatyme aiškiai nustatė, jog teismas, nagrinėjantis skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją, turi teisę skirti juridiniam asmeniui mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Įstatymų leidėjas suteikė teismui, skiriant mažesnę baudą, negu šio įstatymu nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą, teisę atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei pareigą vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio prasmę, teismui nėra suteikta teisė apskritai netaikyti ekonominės sankcijos arba taikyti ne baudą, o kitokio pobūdžio sankciją.
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą už Aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalies pažeidimo padarymą skirti pareiškėjai mažesnę baudą, negu įstatymo normoje nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo teisminėje praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žiūrėti, pavyzdžiui 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). LVAT pateiktu aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės. Be to, LVAT aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). LVAT praktikoje pripažįstama, kad teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę užtikrinant proporcingumo ir protingumo principus skirti mažesnę, nei Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta minimali, baudą, vertina pažeidimo padarymo pobūdį, ūkinės ir finansinė veiklos apimtis, nustatytų pažeidimų pašalinimo operatyvumą, bendradarbiavimą su aplinkos apsaugos pareigūnais, dėl padarytų teisės pažeidimų žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms kilimą ir kita (žiūrėti, pavyzdžiui 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai už Aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 4000 Eur bauda.
Aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalies pažeidimo padarymas juridiniams asmenims užtraukia baudą nuo 4000 Eur iki 6000 Eur.
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį ir priežastis, nustačius, kad pareiškėjai ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą, į tai, kad pareiškėja bendradarbiavo su Aplinkos apsaugos departamentu, į tai, kad nenustatyta pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra duomenų, kad dėl padaryto teisės pažeidimo būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms, atsižvelgiant į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai už Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimo padarymą paskirta 4000 Eur bauda nėra proporcinga pareiškėjos padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakanka mažesnės ekonominės sankcijos. Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas sprendžia, kad ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta bauda už Aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalies pažeidimo padarymą yra 750 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vaidva“ skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-1-2023 – uždarajai akcinei bendrovei „Vaidva“, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalyje, paskirti ekonominę sankciją – 750,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.