Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

R. P. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (epizodas 2004 m. kovo 25 d.) išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį taip pat nuteisti L. M., V. D., tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 14 d. nutartis, kuria nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su L. M., iš anksto susitarę dėl didelio kiekio psichotropinių medžiagų pardavimo su asmeniu Nr. 19, kuriam taikomas anonimiškumas, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, R. P. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo 98,099 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią 2004 m. kovo 16 d., apie 13 val., automobiliu ,,Honda Prelude“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atgabeno į L. M. ir asmens Nr. 19 sutartą psichotropinių medžiagų pardavimo vietą – automobilių stovėjimo aikštelę prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios Vilniaus m. (duomenys neskelbtini). Į šią vietą kitu automobiliu ,,Honda Prelude“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvykęs L. M. susitiko su tariamu psichotropinių medžiagų pirkėjų – asmeniu Nr. 19 ir už 2200 Lt pardavė jam R. P. atvežtą 98,099 g amfetamino, nurodydamas jam pačiam pasiimti šias psichotropines medžiagas iš automobilio ,,Honda Prelude“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atvažiavęs R. P.

Vilniaus apygardos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalis ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Šis teismas nuosprendyje pateiktas išvadas grindė prielaidomis, neva jis žinojo, kad automobilyje ,,Honda Prelude“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra psichotropinės medžiagos ir jam buvo žinomas šios medžiagos kiekis. Šis pažeidimas yra esminis, nes jis turėjo įtakos išsamiam bylos ištyrimui ir teisingo bei pagrįsto nuosprendžio priėmimui. Kitas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas suvaržė jo teisę į gynybą bei įtakojo netinkamo sprendimo priėmimą. BPK 282 straipsnio 3 dalyje nustatyta liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos tvarka. Pažeisdamas minėtą tvarką, teismas apribojo jo, kaip kaltinamojo, teisę betarpiškai dalyvauti tiriant įrodymus, t. y. girdėti liudytojo apklausą ir užduoti papildomus klausimus. Tokio pobūdžio proceso pažeidimai buvo daromi ir ikiteisminio tyrimo metu (apklausiant liudytoją Nr. 21). Nei jam, nei jo gynėjui nebuvo pranešta apie šios apklausos laiką, vietą, tokiu būdu buvo pažeistas BPK 184 straipsnio 4 dalies reikalavimas.

Apeliacinės instancijos teismas, turėjęs ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus, to nepadarė, todėl pats esmingai pažeidė: BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas (neatlikdamas įrodymų tyrimo tokioje apimtyje, kurioje buvo būtina), 320 straipsnio 3 dalies nuostatas (nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde), 332 straipsnio 5 dalies nuostatas (nenurodė motyvų, kodėl atmetami esminiai jo skundo argumentai).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių, 282 straipsnio 3 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų esminių pažeidimų

Kasatorius nesutinka su teismų sprendimais dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir pateikia savo nuomonę dėl jų įvertinimo, tačiau pažymėtina, kad įrodymų įvertinimas yra tik teismo kompetencija.

Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar pagal byloje nustatytas aplinkybes yra tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant tas aplinkybes nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymai. Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria. Kolegija nenustatė įrodymų liečiamumo ir leistinumo principų pažeidimų nagrinėjant bylą abiejų instancijų teismuose.

Kasatorius teigia, kad pažeidžiant BPK 282 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką (teisme) buvo apklaustas liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, nes jis negalėjo girdėti liudytojo apklausos ir užduoti klausimų. Taip teismas apribojo jo, kaip kaltinamojo, teisę betarpiškai dalyvauti tiriant įrodymus. Tokio pat pobūdžio proceso pažeidimai buvo padaryti ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytoją Nr. 21, kuriam taikomas anonimiškumas. Nei jam, nei jo gynėjui nebuvo pranešta apie šios apklausos laiką ir vietą (pažeisti BPK 184 straipsnio 4 dalies reikalavimai),

Minėti kasatoriaus teiginiai nėra pagrįsti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 183, 201 straipsniais, buvo apklausti du liudytojai (Nr. 19, 20), kuriems buvo taikomas anonimiškumas (T. 1., b. l. 78-79), liudytojas Nr. 21 ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nebuvo. Kolegija pažymi, kad liudytojų Nr. 19, 20 apklausa atlikta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo.

Apeliacinės instancijos teismas patenkino R. P. ir jo gynėjo prašymą apklausti slaptą sekimą vykdžiusį policijos pareigūną. Teisiamasis R. P. raštu pateikė klausimus, kuriuos jis norėjo užduoti apklausiamajam (T. 3., b. l. 163-164). Teismas, apsvarstęs pateiktus teisiamojo klausimus, 2005 m. birželio 22 d. priėmė nutartį ir pavedė policijos pareigūno (liudytojo) apklausą atlikti apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui (T. 3., b. l. 187-188). Kaip matyti iš 2005 m. lapkričio 22 d. apklausos protokolo (T. 3., b. l. 213-215), šio liudytojo (Nr. 21) apklausa vyko dalyvaujant prokurorui, o teisiamasis ir jo gynėjas apklausoje nedalyvavo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo perskaitytas 2005 m. lapkričio 22 d. apklausos protokolas ir papildomų klausimų liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, neturėjo nei teisiamasis R. P., nei jo gynėjas (T., 3 b. l. 229). Kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus teisė į gynybą pažeista nebuvo.

Kasatorius nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir BPK 305 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nenurodė motyvų, kuriais atmetė jį teisinančius įrodymus.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, turi būti nurodyti ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas ne. Taigi, teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo aprašomoji nuosprendžio dalis būtų surašyta pažeidžiant BPK 305 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies nuostatų esminių pažeidimų

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. nutarimo Nr. 53 ,,Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punktas), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas patikrina nuosprendžių teisėtumą ar pagrįstumą neviršydamas apeliacinio skundo ribų. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo R. P. apeliacinis skundas išnagrinėtas laikantis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų ir šio teismo teisėjų kolegija nutartyje pateikė motyvuotas išvadas dėl jo apeliacinio skundo esmės, todėl naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį pagrindo nėra.

Atmestini ir kasatoriaus kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo skundą, turėjo atlikti įrodymų tyrimą. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali, bet neprivalo atlikti įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimą privalu atlikti tais atvejais, kai nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė arba nevisiškai ištyrė visas bylos aplinkybes. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą pagal BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles ir nenustatė, kad teismas byloje nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. P. kasacinį skundą atmesti.