- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-23
- Bylos Nr.
- e2S-173-280/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- UAB „Raliga“
- Atsakovas
- J. Č.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Raliga“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-671-356/2022 pagal ieškovės UAB „Raliga“ ieškinį atsakovui J. Č. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose 2022-01-26 buvo gautas ieškovės UAB „Raliga“ ieškinys atsakovui J. Č. Ieškiniu prašoma priteisti ieškovei UAB „Raliga“ iš atsakovo J. Č. 1475,52 eurų skolą ir 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu, jei teismas laikytų, kad skolos priteisimo klausimas yra darbo teisinių santykių dalis ir šis ginčas spręstinas kaip darbo ginčas, dėl kurios pasisakė savo sprendime Darbo ginčų komisija, tuomet ieškovė, prašo atnaujinti praleistą ieškinio pareiškimo terminą dėl svarbių priežasčių.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovui išėjus iš darbo jis negrąžino 1475,52 eurų sumos, kuri atsakovui buvo sumokėta avansu būsimų darbo komandiruočių išlaidoms kompensuoti, kurias turi apmokėti įmonė. Nurodė, kad ieškovės įmonė vykdo krovinių pervežimo paslaugas ir jos vairuotojai, tame tarpe ir atsakovas, vykstantys į komandiruotes (ypač į užsienio valstybes, kai vykstama ne vienai dienai) patiria ne tik savo asmeniniams poreikiams tenkančias išlaidas, pvz. maitinimui, kitiems savo poreikiams (už tai jiems apskaičiuojami ir mokami dienpinigiai), bet patiria kitas įmonei priklausančias apmokėti kelionės išlaidas, t.y. pila kurą, moka kelių mokesčius, automobilių saugojimo aikštelių užsienio valstybėje mokesčius, jei reikia remontuoja transporto priemonę ar perka remontui detales, ją prižiūri ir patiria kitas komandiruotės metu būtinas kelionės išlaidas. Siekiant išspręsti šių išlaidų apmokėjimo mechanizmą įmonėje nusistovėjo tokia tvarka, kad įmonė perveda į darbuotojo asmeninę sąskaitą tam tikras sumas avansu iki būsimų kelionių, o po kelionių išminusuoja kelionių metu patirtas išlaidas bei dienpinigius. Šios avansu mokamos sumos nėra darbo užmokesčio dalis, jos pervedamos darbuotojui kartu su komandiruojamo darbuotojo dienpinigiais. Avanso apyskaitoje nurodomas likutis, kiek įmonės pinigų yra likę vairuotojo sąskaitoje, t.y. kiek darbuotojas yra skolingas įmonei ir turi pareigą šias lėšas grąžinti įmonei. Avanso apyskaitos atspindi kiek įmonės pinigų kelionės išlaidoms per mėnesį gavo atsakovas ir kiek jam priskaičiuota už komandiruotes dienpinigių, kurie yra minusuojami iš bendros atsakovo turimos įmonės pinigų sumos. Avansu duoti pinigai nėra nei darbuotojo atlyginimas, nei per klaidą sumokėti su darbo santykiais susiję pinigai, jie yra įmonės pinigai, kurie laikinai yra deponuojami vairuotojo asmeninėje sąskaitoje (išduodami grynais ar pavedimu) būsimoms įmonės išlaidoms kelionių metu apmokėti, taip pat dienpinigiams. Darbo sutarties su atsakovu nutraukimo dieną buvo susidariusi darbuotojo sąskaitoje ir jo žinioje esanti 1475,52 eurų avansinė suma (skirta apmokėti būsimų kelionių išlaidoms), kurias nutraukdamas darbo santykius ieškovei privalėjo grąžinti atsakovas. Kadangi komandiruotės neįvyko dėl atsakovo išėjimo iš darbo, tai atsakovas turi grąžinti šią skolą įmonei. Įmonė atleidimo iš darbo dieną pasiūlė atsakovui atliekant galutinį atsiskaitymą atlikti užskaitą (įmonės galutinio atsiskaitymo ir atsakovo skolos), tačiau jis su tuo nesutiko ir kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (toliau –DGK) dėl galutinio atsiskaitymo priteisimo.
3. Nurodė, kad po darbo santykių pasibaigimo įmonės turtą (pinigines lėšas, deponuotas pas atsakovą) siekia prisiteisti kaip skolą pagal civilinio proceso taisykles. Iš darbo teisinių santykių kilusį reikalavimą jau buvo nagrinėjusi DGK, tačiau skolos klausimą paliko už darbo teisinių santykių ribų, todėl likęs tarp šalių ir šioje byloje spręstinas ginčas kyla ne iš darbo santykių, o iš civilinių teisinių santykių dėl skolos priteisimo.
4. Taip pat nurodė, kad, jei teismas laikytų, kad skolos priteisimo klausimas yra darbo teisinių santykių dalis, dėl kurios pasisakė savo sprendime DGK, tada ieškovė, įgyvendindama savo teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, prašo atnaujinti praleistą ieškinio pareiškimo terminą dėl svarbių priežasčių. Viena iš jų, kad DGK rezoliucinėje dalyje nieko nepasisakė dėl įmonės priešpriešinių reikalavimų užskaitymo, suklaidindama dėl ginčui taikomos teisės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. sausio 28 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakyta priimti.
Šalies argumentai
6. Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 412 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad ieškinį priimti atsisakoma, kai asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Nustatė, kad ieškinį pateikė darbdavys, prašė priteisti darbdaviui iš darbuotojo, su kuriuo darbo sutartis nutraukta, permokėtą sumą. Ieškovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė rašytinių įrodymų, kad iš darbo teisinių santykių kilusį ieškovės reikalavimą jau būtų nagrinėjusi atitinkama DGK, ieškinyje akcentuojama, kad ginčas kyla iš civilinių nepagrįsto praturtėjimo teisinių santykių, atsakovas netinkamai vykdė prievoles, padarė žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38, 6.59, 6.237, 6.241, 6.263 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pripažino, jog ginčas dėl iš darbo santykių kylančių finansinių prievolių visiškai atitinka Darbo kodekso (toliau –DK) 213 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą darbo ginčo sąvoką, todėl tokiam ginčui taikoma privaloma išankstinio nagrinėjimo DGK tvarka (DK 220 straipsnis).
8. Pažymėjo, kad pagal teisminę praktiką tais atvejais, kai teisme reiškiami DGK nenagrinėti reikalavimai, galintys būti savarankišku individualaus darbo ginčo dėl teisės (DK 213 straipsnio 3 dalis) dalyku, nesantys susiję su išnagrinėtais taip glaudžiai, kad vienų jų išsprendimas turėtų įtakos ir kitų rezultatui, dėl jų spręstina laikantis privalomos neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nepaisant to, kad ginčas kilęs tarp tų pačių šalių.
9. Nurodė, kad Panevėžio DGK nagrinėtoje darbo byloje Nr. APS-118-21971/2021 reikalavimus pareiškė tik darbuotojas. Jo pareikšti reikalavimai ir ieškovės reiškiamas reikalavimas nėra susiję tarpusavyje, jog darbuotojo reikalavimas negalėtų būti išspręstas kartu neįvertinant ir ieškovės reikalavimo pagrįstumo, jie gali būti savarankiško nagrinėjimo dalykas. Nors ieškovė aktyviai dalyvavo nagrinėjant darbo ginčą DGK, ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje tvirtino išmokėjusi atsakovui didesnę sumą, nei jam priklauso, tačiau savarankiško reikalavimo nereiškė, pati pasirinkdama savo teisių gynimo būdą, o kartu ir apibrėždama darbo ginčo nagrinėjimo ribas. Sprendė, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, tai nėra darbo santykių tolesnės raidos rezultatas. Ieškovė, žinodama visas ginčui reikšmingas aplinkybes, bylą nagrinėjant DGK nepasinaudojo teise išplėsti ginčo ribas ir pareikšti darbuotojui priešpriešinį reikalavimą, o DGK neturėjo teisinio pagrindo išeiti už pareikštų reikalavimų ribų. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su J. Č. pagal DGK sprendimą yra atsiskaityta pilnai, reikalavimo, kuriuo būtų išreikštas nesutikimas su tuo, kaip DGK išsprendė darbuotojo reikalavimą dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, nesuformulavo, prašo priteisti darbdaviui iš darbuotojo jam permokėtą sumą.
Šalies argumentai
10. Pripažino, kad ieškovė pateikė ieškinį dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, tačiau nepateikta įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ieškovė pasinaudojo neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Ieškinį atsisakyta priimti, ieškovei nesilaikius įstatymų nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, nurodyta, kad ieškovė turi teisę kreiptis į DGK.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. sausio 28 d. nutartį ir perduoti pirmos instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
12. Nurodo, kad asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta. Teismas netinkamai įvertino ieškinio priedus Nr.9-12, nes jie įrodo, jog ginčas buvo sprendžiamas laikantis ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad DGK ikiteismine tvarka buvo nagrinėjamas buvusio darbuotojo skundas, priimtas 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-118-21971/2021. Rezoliucinėje sprendimo dalyje pasisakyta tik dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais. Dėl atsakovo skolos įmonei DGK sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė, tačiau motyvuojamojoje dalyje paminėjo, jog įmonė darbuotojui gali atlikti išskaitas, bet buvo pažeistas vieno mėnesio terminas nuo sužinojimo apie atsiradusį išskaitos pagrindą duoti nurodymą padaryti išskaitą ir dėl to buvo neteisėtai išskaityta 1090,75 Eur suma. Todėl ieškovė, po darbo santykių pasibaigimo, įmonės turtą (pinigines lėšas, deponuotas pas atsakovą) siekia šiuo ieškiniu prisiteisti kaip skolą. Iš darbo teisinių santykių kilusį reikalavimą jau buvo nagrinėjusi DGK, tačiau skolos klausimą paliko už darbo teisinių santykių ribų. Todėl likęs tarp šalių ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių dėl skolos priteisimo. Nesutinka, jog ieškovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė rašytinių įrodymų, kad iš darbo teisinių santykių kilusį ieškovės reikalavimą jau būtų nagrinėjusi DGK. Ieškinio nepriėmimo argumentas, jog ginčas nebuvo sprendžiamas laikantis ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, yra nepagrįstas, pats teismas nurodo, jog DGK pasisakė ir dėl aplinkybių, susijusių su ieškovės teismui reiškiamu ieškinio reikalavimu.
Atsiliepimas
13. Nurodo, kad DGK ieškovė pateikdama rašytinį paaiškinimą-atsiliepimą į buvusio darbuotojo skundą nurodė, kad skundas yra nepagrįstas, nes buvo padaryta užskaita, t.y. iš permokos (kuri buvo skirta komandiruočių metu patiriamoms kitoms įmonės išlaidoms ir kuri buvo pervesta darbuotojui) buvo atimtos su darbo santykiais apskaičiuotos darbuotojui išmokos. Ši užskaita buvo laikoma padaryta teisėtai ir teisingai, todėl reikalavimo atsiliepime neįvardino, tik prašymą atmesti darbuotojo skundą kaip nepagrįstą. Tačiau DGK sprendime pasisakė tik dėl išskaitos pagal DK ir išmokų darbuotojui, o permokos klausimą paliko už darbo ginčo ribos. Likęs ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių dėl skolos priteisimo. Dėl tokios situacijos susidarė teisinio reglamentavimo spraga, kuri turėtų būti išspręsta teisme. Ginčą išsprendžia teismas, galutiniu sprendimu taikydamas teisę ir vertindamas įrodymus, o ne ieškinio priėmimo metu.
14. Nesutinka, kad darbuotojo pareikšti reikalavimai ir šiuo ieškiniu ieškovės reiškiamas reikalavimas nėra susiję tarpusavyje. DGK byloje užskaita iš permokos/skolos buvo glaudžiai susijusi su darbuotojui priklausančių išmokų išmokėjimu, šie du klausimai buvo esminiai bylos nagrinėjimo metu, buvo sprendžiamas klausimas, kad ne įmonė, o darbuotojas atlikus užskaitą yra skolingas įmonei. Kol darbuotojas yra darbo santykiuose iš atlyginimo galimos išskaitos (pagal DK 150 str. normas), o pasibaigus darbo santykiams - skolos įmonei gali būti išieškomos civilinio proceso tvarka pagal civilinę teisę.
15. Teismas netinkamai taikė CPK 417 straipsnį teigdamas, kad bylą nagrinėjant DGK nepasinaudojo teise išplėsti ginčo ribas ir pareikšti darbuotojui priešpriešinį reikalavimą, o DGK neturėjo teisinio pagrindo išeiti už pareikštų reikalavimų ribų. Nesutinka, kaip CKP 417 straipsnį interpretavo teismas, kad darbo ginčą nagrinėjantis organas už ginčo ribų gali išeiti tik išnagrinėdamas darbuotojo, bet ne darbdavio, nepareikštą reikalavimą. Ieškovės kaip darbdavio reikalavimas darbo ginčų komisijoje buvo užskaita, o jei ji nebuvo laikoma teisingai įvykdyta, tada DGK turėjo nuspręsti dėl darbuotojo įsiskolinimo įmonei klausimo, tačiau to nebuvo padaryta, todėl likęs ginčas ir yra spręstinas šioje byloje.
16. Nesutinka, kad reikalavimo, kuriuo būtų išreikštas nesutikimas su tuo, kaip DGK išsprendė darbuotojo reikalavimą dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, nesuformulavo. Kreipiantis į teismą su ieškiniu DGK sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 str. 4 d.), todėl nereikėjo formuluoti reikalavimo, kokia apimtimi ieškovė nesutinka su DGK sprendimu dėl su darbo santykiais susijusiomis sumomis. Su DGK sprendimu dėl išmokų darbuotojui ieškovė sutiko, pervedė DGK sprendimu nustatytas sumas darbuotojui. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos iš buvusio darbuotojo išieškojimo, dėl kurios buvo sprendžiama DGK, tačiau dėl jos nebuvo pasisakyta sprendime.
Šalies argumentai
17. Apeliantė teismui 2022 m. kovo 7 d. pateikė pareiškimą, kad atsisako atskirojo skundo, pateikto dėl 2022 m. sausio 28 dienos Utenos apylinkės teismo nutarties, prašo nutraukti apeliacinį procesą, nes šalys 2022 m. vasario 24 d. pasirašė taikos sutartį, kurios pagrindu 2022 m. vasario 25 d. priimtas Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-884.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
19. Ieškovės UAB „Raliga“ atsisakymas nuo atskirojo skundo priimamas, nenustačius, kad jis prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui ( CPK 42 str. 2 d.). Kilęs šalių ginčas išspręstas 2022 m. vasario 24 d. taikos sutartimi. Kadangi kiti byloje dalyvaujantys asmenys ginčijamos nutarties neskundžia, apeliacinis procesas nutraukiamas ( CPK 308 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalimi, teismas,
nutaria:
Apeliacinį procesą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. sausio 28 d. nutarties nutraukti.