Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Algirdo Remeikos,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Renatos Staniulienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. liepos 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį G. G. dėvėti elektroninio stebėjimo prietaisą bei neišeiti iš namų, adresu: (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose ir darbu bei dokumentų paėmimą, paimant asmens tapatybės kortelę ir pasą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje G. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 149 straipsnio 3 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį, tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2018 metų balandžio mėnesio iki 2019 metų balandžio 23 dienos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bei darbovietėje – statybų objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ne mažiau 10 kartų rankomis bei kojomis smūgiavo sutuoktinei V. G. į įvairias kūno vietas, tampė už plaukų, smogė į veidą telefono aparatu, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 metų balandžio 23 d., automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), tyčia, tempė už plaukų, po ko stipriai sugriebė už kairės rankos riešo, užlaužė V. G. ranką, tokiais veiksmais savo šeimos nariui nukentėjusiajai V. G. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, padarydamas žaizdą kairio skruosto srityje, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

1.1. be to, G. G. kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpyje nuo 2018 metų gruodžio mėnesio iki 2019 metų balandžio 23 dienos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bei darbovietėje - statybų objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau kaip 5 kartus rankų delnais ir kumščiais sudavė kartu gyvenusiai savo sutuoktinės V. G. nepilnametei dukrai V. N., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą, galvą, šonus, šonkaulių sritį, nugarą, batu sudavė į galvą – kaktos sritį, sugriebė rankomis už plaukų ir tempdamas už jų, pargriovė nukentėjusiąją ant žemės, tokiais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui V. N. fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje;

1.2. be to, G. G. kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpyje nuo 2018 metų lapkričio mėnesio pradžios iki 2018 metų gruodžio mėnesio pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), butuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad V. N., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, grasindamas V. N. ir jos mamos V. G. gyvenimą paversti pragaru, išmesti iš namų, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, baugindamas savo elgesiu, naudodamas fizinę jėgą - parversdamas V. N. ant lovos, užspausdamas savo kūnu, jėga skėsdamas nukentėjusiosios kojas, nukentėjusiajai verkiant ir priešinantis, ne mažiau 5 kartus lytiškai santykiavo su V. N. prieš jos valią, tokiu būdu išžagino nepilnametę V. N., t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalyje;

1.3. be to, G. G. kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpyje nuo 2018 metų lapkričio mėnesio pradžios iki 2018 metų gruodžio mėnesio pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), butuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad V. N., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, grasindamas V. N. ir jos mamos V. G. gyvenimą paversti pragaru, išmesti iš namų, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, baugindamas savo elgesiu, naudodamas fizinę jėgą ir taip atimdamas galimybę priešintis, nukentėjusiajai verkiant ir priešinantis, ne mažiau kaip 4 kartus tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusios valią oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y., ne mažiau kaip 1 kartą kišo savo lyties organą V. N. į burną, ne mažiau nei 3 kartus lūpomis bučiavo ir liežuviu laižė nepilnametės V. N. lytinius organus bei kišo į juos pirštus, tokiu būdu seksualiai prievartavo nepilnametę V. N., t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalyje;

1.4. be to, G. G. kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpyje nuo 2018 metų lapkričio mėnesio iki 2019 metų balandžio 23 dienos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, naudodamas fizinį smurtą V. G. ir kartu gyvenusios jos nepilnametės dukros V. N. atžvilgiu, žagindamas ir seksualiai prievartaudamas V. N., gim. 2002 m., sukėlė nukentėjusiajai V. N. potrauminio streso sutrikimą (F43.1) bei liekamuosius reiškinius po patirto potrauminio streso sutrikimo – kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), tokiais veiksmais nukentėjusiajai V. N. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. G. 2019 m. gegužės 21 d. 13.40 val. buvo laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonės – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. birželio 14 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams. To paties teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas dar 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 21 d. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas dviem pagrindais: pagrįstai manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) ir trukdys procesui, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi iš minėtos Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties pašalino BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindą pagrįstą manymą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartimi kaltinamajam G. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 22 d. To paties teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi kaltinamajam G. G. paskirtos kardomosios priemonės –suėmimo terminas pratęstas dar 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 22 d.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti, kaltinamasis G. G. ir jo gynėja advokatė Vida Kisielienei prašė skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

6. Prokurorės skundas atmetamas.

7. Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Svarstant kardomosios priemonės skyrimo klausimą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant baigiamąjį teismo aktą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra nukentėjusiųjų V. N. ir V. G., liudytojų parodymai, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei specialisto paaiškinimai, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.

8. Kauno apylinkės teismo teisėja skundžiama nutartimi kaltinamajam G. G. taikytą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisdamas į dvi švelnesnes kardomąsias priemones sprendė, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nei suėmimas, todėl suėmimą pakeitė į intensyvią priežiūrą ir dokumentų paėmimą. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, jog G. G. kardomoji priemonė – suėmimas buvo taikoma tik vienu BPK 122 straipsnyje numatytu pagrindu, t. y. pagal BPK 122 straipsnio 3 dalį manant, kad kaltinamasis trukdys procesui. Pažymėtina, kad šiuo pagrindu suėmimas gali būti paskirtas, jeigu yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

9. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, jos buvo įbaugintos jų atžvilgiu buvo naudojami grasinimai, net ir po ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nukentėjusiosioms išsikėlus iš kaltinamojo gyvenamosios vietos, buvo bandoma su jomis susisiekti. V. G. buvo siųsti balso pranešimai, kaltinamasis buvo atvykęs prie nukentėjusiųjų gyvenamosios vietos. Liudytoja D. P. parodė, kad 2019 m. liepos 30 d. telefoninio pokalbio su kaltinamuoju metu, šis liepė nepadėti nukentėjusiajai V., grasino problemomis. Nukentėjusioji V. N. apklausos metu parodė, kad G. G. po to, kai išsikraustė iš jo namų, ne kartą rašė jos motinai, teiravosi mokykloje, ar ji tebesimoko (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. V. G. parodė, kad kaltinamasis per ,,Mesenger“ siuntė jai tekstinius ir garso pranešimus. Tai suteikė pagrindą manyti, kad G. G., būdamas laisvėje, gali bandyti paveikti nukentėjusiąsias ir liudytojus, taip trukdyti procesui. Akcentuotina tai, kad naujų duomenų, jog kaltinamasis G. G. šiuo metu mėgintų susiekti su nukentėjusiosiomis, liudytojais ar kitais asmenimis, byloje nėra. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusioji V. G. 2020 m. vasario 24 d. pateikė bylą nagrinėjančiam teismui prašymą, kad byla būtų nagrinėjama jai nedalyvaujant. Minėtame prašyme nukentėjusioji nurodė, kad išvyksta į (duomenys neskelbtini) ir grįš tik 2020 m. balandžio mėnesio pradžioje. Iš tiesų, kaip nurodo prokurorė, byloje yra pateiktas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. Berkmonaitės 2020 m. liepos 24 d. tarnybinis pranešimas, kuriame tyrėja nurodžiusi, jog nukentėjusioji jau yra grįžusi ir šiuo metu yra 14 dienų saviizoliacijoje, tačiau be šio tarnybinio pranešimo kitų oficialių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios grįžimą, byloje nėra. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir nustačius, jog nukentėjusioji šiuo metu yra Lietuvoje, tai nesudaro pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis mėgins ją ar kitą nukentėjusiąją paveikti, juo labiau, kad, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nepilnametė nukentėjusioji jau yra apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

10. Pažymėtina, kad kaltinamajam G. G. kardomoji priemonė – suėmimas buvo taikomas nuo 2019 m. gegužės 23 d., jis anksčiau neteistas, iki kardomosios priemonės – suėmimo dirbo, gyveno kartu su tėvais. Iš pirmosios instancijos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje jau yra apklausta dalis liudytojų, be to, baudžiamosios bylos nagrinėjimas nevyko nuo 2020 m. kovo 10 d., kitas teisiamasis posėdis paskirtas tik 2020 m. rugsėjo 2 d., o suėmimas yra išimtinė (ultima ratio) kardomoji priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai esant pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar jau paskirtų kardomųjų priemonių termino pratęsimo klausimą BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai: ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas (šiuo atveju – teismas) pirmiausia turi svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus taikant kitas – švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones. Intensyvi priežiūra pagal BPK 131¹ straipsnio 1 dalį yra įtariamojo kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Šios kardomosios priemonės yra vienos iš griežčiausių ir efektyviausiai užtikrinančių BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą kardomųjų priemonių, kadangi asmeniui dėl numatytų įpareigojimų nevykdymo gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė, įskaitant ir suėmimą. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems argumentams, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam ir kitas švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas.

11. Atsakant į prokurorės skundo argumentus pažymėtina, kad vien tai, jog šiuo metu susidarė elektroninio stebėjimo įrenginių trūkumas, nesudaro pagrindo taikyti kaltinamajam pačią griežčiausią kardomąją priemonę, kadangi toks kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindas BPK nėra numatytas. Be to, teismas, skirdamas kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą neprivalo įsitikinti ar konkrečiam asmeniui skiriama kardomoji priemonė bus tinkamai įgyvendinama, tai privalo užtikrinti teritorinė policijos įstaiga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog į teismo posėdį atvykęs kaltinamasis nurodė, jog šiuo metu intensyvi priežiūra jam jau pradėta taikyti, ir šią aplinkybę paneigiančių duomenų prokurorė nepateikė.

12. Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartis, kuria kaltinamajam G. G. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista intensyvia priežiūra bei dokumentų paėmimu, yra teisėta ir pagrįstą, todėl naikinti ją pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Renatos Staniulienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.