- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-14-71/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskienė (pirm.), Laisvė Aleknavičienė, Liudvika Tupienė
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- L. M.
- Trečiasis asmuo
- D. O. V., A. A., J. A., O. D. V.
- Advokatai
- Stanislovas Butkevičius, Kęstutis Galvičius, Sonata Žukauskienė
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui V. A., jo atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui, atsakovei L. M. jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, tretiesiems asmenims D. O. V. jos atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui, J. A.,
kolegijos posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. atstovo Kęstučio Galvičiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto aptylinkės teismo 2008 m. liepos 23 dienos sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. ieškinį L. M., tretiesiems asmenims A. A., J. A., O. D. V. dėl išlaikymo priteisimo turtu ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas, V. A., 1998 04 23 ieškiniu atsakovams D. V., L. M. dėl paveldimo turto padalijimo po brolio P. A. A. mirties (1997 10 30) prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į 1/ 3 dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), piniginius indėlius bei kitą turtą (tomas I, b.l. 3). Atsakovė D. V. 1998 06 23 priešieškiniu prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į 50/100 gyvenamojo namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini) bei 1147 kv. dydžio sklypo (duomenys neskelbtini) bei priteisti pusę piniginių santaupų, laikomų bankuose P.A. A. vardu 13500 litų (tomas I, b.l. 17-18). Atsakovė, D. V., nurodė, kad su P. A. A. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Iš bendrų lėšų įrengė namą, pirko žemės sklypą ir mirusiojo vardu laikė pinigines santaupas banke. Mano, kad pusę mirusiojo turto priklauso jai. Ieškovas 2002 m. liepos 11 dieną patikslino ieškinį pareiškimu ir prašė priteisti jam išlaikymą turtu t.y. 1/3 dalimi namo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat 1/3 dalį piniginių indėlių ir 1/3 dalį kito P. A. A. mirties dieną priklausiusio turto (tomas II, b.l. 127). Ieškovas nurodė, kad brolis P. A. A. testamento nepaliko, o kadangi jis buvo brolio išlaikomas pagal teismo sprendimą, o vėliau ir gera valia, mano, kad turi teisę į išlaikymo priteisimą turtu. Ieškovas 2003 m. gruodžio 3 dieną patikslino ieškinio pagrindą ir prašė priteisti iš atsakovų D. V., L. M., A. A. išlaikymą turtu, 1/3 dalį viso P. A. A. turto, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų (tomas III, b.l. 2-4).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2003 m. gruodžio 15 dienos sprendimu ieškovo V. A. ieškinį atsakovams D. V., L. M. ir trečiajam asmeniui A. A. dėl paveldimo turto padalijimo ir išlaikymo priteisimo ir D. V. priešieškinį V. A., L. M., A. A. dėl nuosavybės teisės į turtą pripažinimo netenkino (tomas III, b.l. 36-38). Šis teismo sprendimas buvo skundžiamas apeliacine ir kasacine tvarka. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 03 09 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 12 15 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas D. V. priešieškinys, panaikino ir bylą šioje dalyje perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą (tomas III, b.l.84-90). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 06 21 nutartimi, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 03 09 nutarties dalį, kuria panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 15 dienos sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės D. V. priešieškinys, panaikino ir bylą šioje dalyje perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (tomas III, b.l.134-138). Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 12 30 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 12 15 sprendimo skundžiamą dalį netenkino D. V. priešieškinio V. A., L. M., A. A. dėl nuosavybės teisių į turtą pripažinimo paliko nepakeistą (tomas IV, b.l. 41-46). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 06 29 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 12 15 sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 12 30 nutarties dalį dėl nebaigto statyti namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 16 500 litų indėlio P. A. A. vardu AB banke „Hansabankas“ nuosavybės teisių panaikino ir dėl atsakovės D. V. priešieškinio šių reikalavimų priimė naują sprendimą. Pripažino D. V. nuosavybės teisę į 1/3 dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo (pastatyto 85 proc.) ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini). Pripažino D. V. nuosavybės teisę į ½ dalį 16 500 Lt indėlio P. A. A. vardu, esančio AB banke „Hansabankas“. Kitas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 12 15 sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 12 30 nutarties dalis paliko nepakeistas (tomas V, b.l. 97-105).
Šalies argumentai
Ieškovas V. A. 2005 m. vasario 24 dieną prašymu prašė atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje ir panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2003 12 15 sprendimą ir priteisti iš brolio P. A. A., mirusio 1997 10 30, viso paikimo 1/3 dalį turtu. V. A. rėmėsi naujomis aplinkybėmis tai, kad Lietuvių kalbos institutas 2004 12 30 Ekspertizės akte nurodė, jog 1972 m. vasario 2 d. Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimas bei 1972 02 28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis įpareigojo mokėti jam alimentus tol, kol jis pasveiks. Aukščiausias Teismas revizine tvarka patikslino alimentų išieškojimo laiką ir nurodė išieškoti alimentus iki 1972 m. gegužės 3 dienos (iki nedarbingumo nustatymo termino pabaigos). Ekspertas pasisakė, jog pratęsus nepasibaigusį terminą, alimentų išieškojimas turi būti tęsiamas, nes sprendimo dalis, kurioje nustatyta prievolė mokėti alimentus tol kol ieškovas pasveiks, buvo palikta galioti. Šią naują ir svarbią aplinkybę (dokumentą) ieškovas gavo 2004 12 21, t.y. iki prašymo padavimo dienos dar nepraėjus trims mėnesiams, todėl procesas šioje byloje turi būti atnaujintas(tomas V, b.l. 1-3). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 02 09 nutartimi (tomas V, b.l. 212-217) pareiškėjo V. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 07 03 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 02 09 nutartį paliko nepakeistą (tomas V, b.l. 288-290). Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 03 19 nutartimi panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 02 09 ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 07 03 nutartis ir priėmė naują sprendimą – atnaujino procesą pagal pareiškėjo V. A. prašymą civilinėje byloje dėl išlaikymo priteisimo (tomas V, b.l. 369-373).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 23 dienos sprendimu ieškovo V. A. ieškinį atsakovei L. M., tretiesiems asmenims A. A., O. D. V. dėl išlaikymo priteisimo turtu atmetė. Teismas nurodė, kad prievolinius santykius, atsiradusius iki 2000 m. CK įsigaliojimo, reglamentavo 1964 m. Civilinio kodekso ir Santuokos ir šeimos kodekso, o prievolių įvykdymą - 2000 m. Civilinio kodekso normos. SŠK 97 straipsnis įpareigojo brolius ir seseris, turinčius pakankamai lėšų, išlaikyti savo nedarbingus brolius ir seseris, neturinčius tėvų, sutuoktinių ir vaikų arba negalint gauti iš jų išlaikymo, t.y. nesant galimybės gauti išlaikymo iš asmenų, kuriems pagal įstatymą pirmiau nei broliams ir seserims atsirastų pareiga išlaikyti paramos reikalingą asmenį. SŠK 97 straipsnis galiojo iki 2001 m. liepos 1 dienos, todėl iki šios datos egzistuojant atitinkamoms faktinėms aplinkybėms, tebesitęsė teisė paramos reikalingiems asmenims gauti išlaikymą, o įstatyme išvardintiems asmenims – pareiga ją teikti. Teismas nenustatė, kad P. A. A. nuo 1972 05 03 vykdė teismo sprendimą – mokėjo ieškovui išlaikymą. Byloje nėra jokių objektyvių, neginčijamų įrodymų ir apie tai, kad jis iki mirties (1997 10 30) gera valia teikė ieškovui išlaikymą. Teismas laiko neįrodyta aplinkybę, kad P. A. A. teikė finansinę paramą ieškovui, ir kad ši parama buvo pagrindinis, nuolatinis ir vienintelis ieškovo pragyvenimo šaltinis, o aplinkybės, sudariusios pagrindą ieškovui V. A. reikalauti išlaikymo tęsėsi ir išliko iki Civilinio kodekso įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 dienos. Vien ta aplinkybė, kad P. A. A. teismo sprendimu rėmė pinigais ieškovą, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad nedarbingas išlaikytinis turi teisę gauti išlaikymą. Šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso trečios knygos normos nenumato, kad broliai ir seserys privalo išlaikyti savo nedarbingus brolius ir seseris, neturinčius tėvų, sutuoktinių ir vaikų arba negalinčius gauti iš jų išlaikymo. Pareiga įrodyti, kad gaunamos pajamos ar turimas turtas nėra pakankamas, t.y. neužtikrina minimalių poreikių tenkinimo, todėl yra reikalingas išlaikymas, tenka asmeniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą. Teismas nustatė, kad yra nedarbingas, tačiau gauna socialinio draudimo invalidumo pensija, kuri garantuoja minimalių poreikių patenkinimą nedarbingiems asmenims. Pats ieškovas į miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių dėl piniginių socialinių išmokų nesikreipė. Ieškovas nurodė, kad nenaudoja gaunamos pensijos ir ketina jos atsisakyti, todėl, ieškovas atsisakydamas paskirtos paramos, pats prisiima pareiga užtikrinti sau išlaikymą ir tinkamą poreikių tenkinimą, neužkraudamas šios prievolės kitiems asmenims (tomas VII, b.l. 9-11).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovo V. A. atstovas advokatas Kęstutis Galvičius prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 07 23 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovo V. A. ieškinį patenkinti (tomas VII, b.l. 13-14).
Apeliacinio skundas grindžiamas šiais argumentais: ieškovui V. A. išliko teisinis pagrindas gauti išlaikymą, nes mirus išlaikymą teikusiam asmeniui, t.y. P. A. A., išlaikymo prievolė pereina jo įpėdiniams. Atsakovė L. M. yra velionio P. A. A. dukra, kuri pretenduoja į velionio turtą. Kadangi po P. A. A. mirties liko turtas, tai į likusį turtą gali būti nukreipti ieškovo reikalavimai, kad būtų užtikrintas P. A. A. alimentinės prievolės įvykdymas. Ieškovas, V. A., yra nedarbingas, šiai dienai nepasveikęs, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, pensijos dydis minimalus, buvo išlaikomas velionio brolio P. A. A., po kurio mirties liko gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, 0,1147 ha žemės sklypas ir 18 612,50 Lt piniginis indėlis, esantis AB banke „Hansabankas“, todėl turi būti priteistas ieškovui išlaikymas turtu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė, L. M., nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir nurodo, kad nėra pagrindo priteisti ieškovui išlaikymą turtu LR CK 3.196 straipsnio pagrindu, nes ši teisės norma reglamentuoja išlaikymo priteisimą nepilnamečiams vaikams, o ne išlaikymo priteisimą broliams bei seserims. Be to ieškovas turėjo savo verslą ir jam joks išlaikymas nebuvo reikalingas. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovui iš velionio P. A. A., jos tėvo, po 1972 metų buvo teikiamas išlaikymas. Taip pat nurodo, kad Lietuvos kalbos instituto 2004 12 20 ekspertizės aktas nepatvirtina ieškovo argumentų. Šiuo dokumentu yra išreikšta ekspertų nuomonė dėl 1972 02 02 Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimo ir 1972 02 28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties vertinimo. Ekspertai nurodė, kad 1972 02 28 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi buvo patikslintas 1972 02 02 Panevėžio liaudies teismo sprendimu priteistų alimentų išieškojimo laikas iki 1972 m. gegužės 03 dienos (tomas VII, b.l. 23-24).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo J. A. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 23 dienos sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 97 straipsnis įpareigojo brolius ir seseris, turinčius pakankamai lėšų, išlaikyti savo nedarbingus brolius ir seseris, neturinčius tėvų, sutuoktinių ir vaikų arba negalint gauti iš jų išlaikymo, t.y. nesant galimybės gauti išlaikymo iš asmenų, kuriems pagal įstatymą pirmiau nei broliams ir seserims atsirastų pareiga išlaikyti paramos reikalingą asmenį. Ieškovui, finansinę paramą, būdamas gyvas, teikė P.A. A. ir ši parama buvo pagrindinis ir vienintelis ieškovo pragyvenimo šaltinis. Po P.A. A. mirties, įstatymine jo turto paveldėtoja yra atsakovė, o kadangi paveldimos ne tik turtinės teisės, bet ir pareigos, pareiga išlaikyti ieškovą pereiną atsakovei L. M. (tomas VII, b.l. 21-22).
Ieškovas, V. A., Panevėžio apylinkės teismo 2008 07 23 sprendimo apeliacine tvarka neskundžia. Yra padaręs trečioje asmens J. A. atsiliepime prierašą, kad jokio apeliacinio skundo nerašė, tačiau kolegijai, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nurodė, kad tik iš dalies sutinka su jį atstovaujančio advokato Kęstučio Galvičiaus pareikštu apeliaciniu skundu (tomas VII, b.l. 22).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Kolegija pažymi, kad apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas V. A. bylos nagrinėjimo metu nenurodė konkrečios išlaikymui gautos sumos, neįrodė, kad ši parama buvo pagrindinis ir nuolatinis bei vienintelis ieškovo pragyvenimo šaltinis, o aplinkybės sudariusios pagrindą reikalauti išlaikymą tęsėsi ir išliko iki Civilinio kodekso įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 dienos.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliaciniuose skunduose bei kolegijos posėdyje išsakytais teiginiais, kad ieškovas turi teisę į išlaikymą, kuris turi būti priteistas iš jo mirusio brolio turto.
Bylos duomenys patvirtina, kad ginčas tarp šalių kyla dėl išlaikymo priteisimo ieškovui V. A. iš mirusiojo P. A. A. turto, kurį paveldėjo atsakovė L. M.. Byloje yra surinkti įrodymai, patvirtinantys, kad Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimu 1972 02 02 buvo priteistas išlaikymas ieškovui V. A. iš penkių jo brolių ir sesers (iš A. A., A. A. ir S. A. į mėnesį po 2 rublius, iš R. L. į mėnesį po 3 rublius, iš R. A. į mėnesį po 4 rublius). Teismas nurodė išieškojimą vykdyti nuo 1971 10 26 iki ieškovas V. A. pasveiks (tomas I, b.l. 6). Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminė civilinių bylų kolegija šį teismo sprendimą paliko nepakeistą tiktai patikslino alimentų išieškojimo laiką ir nurodė, kad alimentai išieškomi iki 1972 m. gegužės 3 dienos (tomas II, b.l. 171-172). Vienas iš išlaikymo prievolę turėjusių brolių – P. A. A. – 1997 10 30 mirė (tomas I, b.l. 4). Ieškovas prašo priteisti išlaikymą turtu iš mirusiojo brolio turto paveldėtojos atsakovės mirusiojo dukters – L. M..
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 12 15 sprendimu, ieškovo ieškinys pareikštas atsakovams D. V., L. M. ir trečiajam asmeniui A. A. dėl paveldimo turto padalijimo, išlaikymo priteisimo ir D. V. priešieškinys V. A., L. M., A. A. dėl nuosavybės teisių į turtą pripažinimo, buvo atmestas (tomas III, b.l. 36-38). V. A. šį teismo sprendimą skundė apeliacine tvarka, tačiau Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 03 09 V. A. apeliacinį skundą atmetė ir toje dalyje paliko galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 12 15 sprendimą (tomas III, b.l. 84). Kasacine tvarka ieškovas V. A. šio sprendimo neskundė.
Paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms t.y. CPK 366 straipsnio 2 dalies pagrindu, ieškovas V. A. 2005 02 24 pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą atnaujinti procesą minėtoje byloje ir panaikinti 2003 12 15 sprendimą bei priteisti ieškovui išlaikymą turtu iš atsakovės L. M., priteisiant jam 1/3 dalį mirusio brolio P. A. turto (tomas V, b.l. 1-3). Nurodė, kaip naują ir svarbią aplinkybę Lietuvių kalbos instituto 2004 12 20 akte nuoroda, kad 1972 02 02 Panevėžio m. liaudies teismo sprendimas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1972 02 28 nutartis įpareigoja mokėti alimentus ieškovui tol, kol jis pasveiks. Aukščiausiasis Teismas revizine tvarka patikslino alimentų išieškojimo laiką ir nurodė išieškoti alimentus iki 1972 05 03 (iki nedarbingumo nustatymo pabaigos). Ekspertas pasisakė, jog pratęsus nepasibaigusį terminą, alimentų išieškojimas turi būti tęsiamas, nes sprendimo dalis, kurioje nustatyta prievolė mokėti alimentus tol kol jis pasveiks, buvo palikta galioti.
Sutinkamai su CPK 278 straipsniu visais atvejais teisę aiškinti sprendimą turi teisę tik jį priėmęs teismas. Naują sprendimą byloje priėmęs apeliacinės instancijos arba kasacinis teismas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 359 str. 1 d. 4 p.) taip pat gali aiškinti savo priimtą sprendimą. Tokia teismo sprendimo aiškinimo tvarka galiojo ir 1972 metais (CPK 1964 m redakcija 232 straipsnis). Kadangi išaiškinus teismo sprendimą jis tampa sprendimo sudedamąją dalimi, Lietuvių kalbos institutas negali aiškinti teismo priimtų sprendimų tuo pačiu ir Aukščiausiojo teismo primtos 1972 02 28 nutarties.
Iš byloje esančios medžiagos, duomenų, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas būtų sprendęs klausimą dėl 1972 02 28 nutarties išaiškinimo ir nustatęs, kad alimentų išieškojimas turi būti tęsiamas tol kol ieškovas ieškovas V. A. pasveiks, byloje nėra, todėl kolegija vadovaujasi byloje galiojančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kurioje alimentų išieškojimo laikas V. A. nurodytas iki 1972 m. gegužės 03 dienos.05 03.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog mirusysis P. A. A. teikė išlaikymą ieškovui V. A. ir po 1972 05 03 ar kitaip rėmė jį finansiškai, o be to ieškovas ir neįrodė, kad jam toks išlaikymas buvo reikalingas ir buvo vienintelis jo pragyvenimo šaltinis bei tęsėsi ir išliko iki Civilinio kodekso įsigaliojimo t.y. 2001 m. liepos 01 dienos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, kad turi teisę į išlaikymo priteisimą turtu.
Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą priteisti ieškovui V. A. išlaikymą turtu. Pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad ieškovui nebuvo teikiamas išlaikymas po 1972 m. gegužės 03 dienos.
Pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė objektyviai, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai įvertino ir išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 23 dienos sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos iš esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, nes bylą iš esmės išspręsta teisingai (LR CPK 320 str., 328 str.).
Pats ieškovas, V. A., apeliacinio skundo dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 23 dienos sprendimo panaikinimo ar pakeitimo nerašė, tik iš dalies sutiko su savo atstovo advokato parašytu apeliaciniu skundu, kolegijos posėdžio metu buvo nenuoseklus, konkrečių argumentų dėl teismo sprendimo nepareiškė, tai prašė tenkinti savo atstovo advokato Kęstučio Galvičiaus apeliacinį skundą, tai atsisakė nuo apeliacinio skundo, ir taip savo aiškios pozicijos neišsakė.
Kadangi skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 23 dienos sprendimas yra teisėtas, pagristas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 23 dienos sprendimą palikti nepakeistą.