Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus atstovei Redai Siautilei, trečiojo suinteresuoto asmens LITGRID AB atstovei Jurgitai Petkutei Gurienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.U. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui LITGRID AB, dėl sprendimo dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės Nacionalinės žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus atstovė Reda Siautilė teismo posėdžio metu su pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimu nesutiko. Pažymėjo, kad teisės aktuose aiškiai reglamentuoja, kas turi būti nurodyta sprendime, kuriu nustatomas žemės servitutas. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kompensacijos dydžio neskaičiuoja, o tik vadovaujasi specialiojo plano rengėjo pateiktais duomenimis. Paaiškina, jog Metodikoje nurodytas baigtinis objektų, už kuriuos atlyginami nuostoliai, sąrašas, tuo tarpu yra galimos situacijos, kai dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo tarnaujančio daikto savininkas patirs nuostolių ir dėl kitokių objektų, patirs kitokių rūšių nuostolių, taip pat situacijos, kai išmokėjus Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuotą nuostolių kompensaciją, tarnaujančio daikto savininko realiai patirti dėl žemės servituto nustatymo nuostoliai nebus visiškai ir teisingai atlyginti, tokiais atvejais tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu prieš viešpataujančiojo daikto savininką dėl likusių neatlygintinų nuostolių priteisimo, pateikdamas savo nurodomą nuostolių dydį patvirtinančius faktinius ir teisinius argumentus. Nurodo, kad surašant 2010 06 22 Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės Teigia, jog ginčijamame įsakyme nurodyta nauja Metodikos redakcija galėjo būti rašymo apsirikimo klaida.

Trečiojo suinteresuoto asmens LITGRID AB atstovė J.P.G. pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Metodikos redakcijos pasikeitimai esmingai įtakojo apskaičiuotos kompensacijos dydį. Be to, pareiškėjui neužkertama teisė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl papildomų nuostolių, kurie nenumatyti Metodikoje, priteisimo.

Konstatuojama.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 09 28 įsakymo Nr. Ž12-562 „Dėl servitutų nustatymo A.U. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ 2.2. punktu nustatytos kompensacijos dydžio ir jos apskaičiavimo tvarkos.

Servitutas yra daiktinė teisė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio pirmoje dalyje apibrėžiama kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Civilinio kodekso 4.123 straipsnis nustato, kad žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, o 4.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal servituto suteikiamas tarnaujančiojo daikto naudojimo teises galima vienodai gerai pasinaudoti tiek visu daiktu, tiek jo dalimi ir tuo būtų užtikrintas tinkamas viešpataujančiojo daikto naudojimas, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę nustatyti daikto dalį, kurioje gali būti naudojamasi servituto nustatytomis teisėmis. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalimi, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.

Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnyje, kurio 1 dalyje reglamentuota, kad administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose. Jie pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas - nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2010 06 19 įsakymu Nr. 4-462 ,,Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialųjį planą (t. I, b. l. 44). Pareiškėjas A.U. yra žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir patenkančio į numatomos statyti 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda-Telšiai teritoriją, savininkas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas administraciniu aktu - 2010 09 28 įsakymu Nr. Ž12-562 ,,Dėl servitutų nustatymo A.U. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868; 2004, Nr. 167-6098; 2010, Nr. 72-3616) 23 straipsniu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579; 2010, Nr. 107-5518), Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (Žin., 2004, Nr. 175-6486; 2010, Nr. 102-5244) bei atsižvelgdamas į specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ sprendinius, nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas ir teisę jas aptarnauti A.U. nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), o AB „Lietuvos energija“ įpareigojo žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę 3646,51 Lt kompensaciją (t. I, b.l. 8).

Pareiškėjas patikslintu skundu neginčija servituto nustatymo, tačiau nesutinka su atsakovo 2010 09 28 įsakymo Nr. Ž12-562 2.2. punkte nurodytos kompensacijos dydžiu.

Pažymėtina, kad tiek Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 straipsnis, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (toliau - Taisyklės) 16.6 punktas įpareigoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovą arba jo įgaliotą teritorinio padalinio vadovą priimant sprendimą, kuriuo nustatomas žemės servitutas, jame nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kvestionuoja ginčijamo administracinio akto dalies atitikimą jo priėmimo metu galiojusiems teisės aktams, kadangi nuostoliai dėl servituto buvo apskaičiuoti remiantis 2010 09 28 įsakymo Nr. Ž12-562 priėmimo metu nebegaliojusia Metodikos redakcija. Originali Metodikos redakcija galiojo iki 2010 08 28, tuo tarpu nuo 2010 08 29 įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 08 25 nutarimu Nr. 1185 patvirtinti Metodikos pakeitimai (Žin., 2010, Nr. 102-5244) (toliau - 2010 08 25 Metodikos redakcija).

Nors Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 09 28 įsakymas Nr. Ž12-562 priimtas vadovaujantis 2010 08 29 Metodikos redakcija, tačiau 2010 06 22 Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktas Nr. 5B (toliau - Apskaičiavimo aktas Nr. 5B) ir 2010 06 22 Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktas Nr. 5A (toliau - Apskaičiavimo aktas Nr. 5A) surašyti tuo metu, kai dar galiojo originali Metodikos redakcija. Darytina išvada, kad atsakovo 2010 09 28 įsakymo Nr. Ž12-562 2.2. punkte nurodytas kompensacijos dydis apskaičiuotas remiantis šio administracinio aktu priėmimo metu nebegaliojusiu teisės aktu.

Nors ginčijame administraciniame akte nėra nurodyta, jog jis priimtas atsižvelgiant į Apskaičiavimo akte Nr. 5B nustatytą patiriamų nuostolių sumą, tačiau akivaizdu, jog Apskaičiavimo aktai Nr. 5A ir Nr. 5B buvo teisinė prielaida ginčijamo akto 2.2. punktui priimti, todėl jie vertintini kaip ginčijamo įsakymo sudėtinė dalis. Todėl tokia situacija, kai žemės servituto nustatymo dieną, t.y. 2010 09 28 įsakymo Nr. Ž12-562 priėmimo dieną, kompensacijos dėl servituto apskaičiavimo tvarka neatitiko galiojančio teisės akto nuostatų, pažeidžia įstatymo viršenybės, proporcingumo, objektyvumo principus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad Civilinio kodekso 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Skaičiuojant kompensacijos dydį pagal Metodikoje nurodytas nuostolių apskaičiavimo formules, gautą rezultatą lemia jam apskaičiuoti reikalingų duomenų (pvz. vidutinio derlingumo, normatyvinės kainos, medynų tūrio vertės ir kt.) dydžiai, todėl siekiant užtikrinti asmens teisę į teisingą nuostolių atlyginimą, būtina remtis aktualiais, t.y. galiojančiais kompensacijos nustatymo dieną duomenimis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui išmokamos kompensacijos dydis nustatytas 2010 09 28 įsakymo Nr. Ž12-562 2.2. punktu, todėl jį apskaičiuojant turėjo būti remtasi būtent 2010 09 28 galiojusia Metodikos redakcija.

Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo laikotarpiu keitėsi ne tik Metodikos, bet ir Taisyklių bei paties Žemės įstatymo 23 straipsnio redakcijos, kadangi apskrities viršininko kompetenciją administraciniu aktu nustatyti žemės servitutą perėmė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas. Todėl laikytina, kad atsakovas žinojo apie iš esmės besikeičiančią žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu tvarką.

Analizuojant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 09 28 įsakymo Nr. Ž12-562 2.2. punkto teisėtumą, būtina įvertinti ar 2010 08 25 Metodikos redakcija pasikeitė tiek, kad tai sąlygojo esminius pareiškėjui apskaičiuotos kompensacijos dydžio pokyčius.

Įvertinus Apskaičiavimo akto Nr. 5B ir Apskaičiavimo akto Nr. 5A turinį, matyti, jog pareiškėjui buvo apskaičiuoti nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, nuostoliai už sunaikinamus pasėlius bei už iškirstą mišką (t. I, b.l. 10-11).

Nuostolių už sunaikinamus pasėlius apskaičiavimo formulė įtvirtinta Metodikos 4 punkte. Tiek originalios Metodikos, tiek 2012 08 25 Metodikos redakcijoje, 4 punkto nuostatos nesikeitė, todėl darytina išvada, kad kompensacijos dydžio už sunaikinamus pasėlius apskaičiavimui Metodikos redakcijos pasikeitimai esminės įtakos neturėjo. Be to, Metodikos 7 punkte numatyta, kad pasėlių rūšys, plotai, sodinių rūšys ir skaičius nustatomi pagal faktinės žemės naudojimo būklės analizę teritorijų planavimo dokumento rengimo metu.

Nuostolių, patirtų dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiavimo formulės įtvirtintos Metodikos 9.1. ir 9.2. punktuose. Tiek originalios Metodikos, tiek 2012 08 25 Metodikos redakcijoje, 9.1. punkto nuostatos nesikeitė. Tuo tarpu Metodikos 9.2. punkte reglamentuota nuostolių atlyginimo formulė iš esmės pasikeitė, t.y. vietoje formulės Nk = 15xSkxVk/KrxKn, kurioje Vk (vidutinė žemės rinkos vertė) buvo dalijama iš Kr (kapitalizacijos normos rodiklio), nuo 2010 08 29 įsigaliojusios Metodikos redakcijos 9.2. punkte numatyta formulė Nk = 15xSkxVkxKrxKn, kurioje Vk (vidutinė žemės rinkos vertė) dauginama iš Kr (kapitalizacijos normos rodiklio). Darytina išvada, kad Metodikos redakcijos pasikeitimai turėjo esminę įtaką pareiškėjui apskaičiuotos kompensacijos už nuostolius, patirtus dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, dydžiui.

Nuostolių už iškertamą mišką nustatymo tvarka įtvirtinta Metodikos 8 punkte. Originalios redakcijos Metodikos 8 punktas numatė, kad iškertamo miško rinkos vertė lygi miško medynų vertei (neįskaitant miško žemės vertės), kuri apskaičiuojama pagal nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutines rinkos kainas, patvirtintas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimu. Teritorijų planavimo dokumento rengėjo prašymu Valstybinė miškotvarkos tarnyba pateikia miško medynų vertei nustatyti reikalingus duomenis apie miško brandumą, vyraujančių medžių rūšį, medynų skalsumą, medynų bonitetą, iškirtimą ir atsodinimą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (Žin., 2003, Nr. 97-4348), nustatyta tvarka. Tuo tarpu 2010 08 25 Metodikos redakcijos, kuri turėjo būti taikoma ginčijamo administracinio akto 2.2. punktu nustatant kompensacijos dydį, 8 punkte įtvirtinta, kad iškertamo miško rinkos vertė lygi miško medynų, patenkančių į teritoriją, kuriai projektuojamas servitutas, vertei (neįskaitant miško žemės vertės), kurią teritorijų planavimo dokumento rengėjo prašymu pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis apskaičiuoja Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga, vadovaudamasi Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574), nustatyta medynų tūrio verte.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 15 punktą, kadastro tvarkymo įstaiga yra Valstybinė miškotvarkos tarnyba (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. D1-464 reorganizuota į Valstybinę miškų tarnybą), todėl abiejose Metodikos redakcijose minima ta pati institucija.

Remiantis originalia Metodikos redakcija, iškertamo miško rinkos vertė buvo apskaičiuojama pagal nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutines rinkos kainas, patvirtintas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimu. Nagrinėjamu atveju aktualus 2007 m. spalio 22 d. Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimas Nr. 7 „Dėl būsto ir žemės sklypų vidutinių rinkos kainų 2007 m lapkričio 1 d.“, kurio 2 lentelės „Vidutinės nekilnojamojo turto rinkos kainos Lietuvos miesteliuose ir kaimuose 2007-11-01“ 18.6. punkto 9 grafoje Klaipėdos rajono kituose miesteliuose ir kaimuose nustatyta 2940 Lt miškų ūkio paskirties žemės su medynais kaina už 1 ha. Iš Apskaičiavimo akto Nr. 16A matyti, jog pareiškėjui kompensacijos suma buvo paskaičiuota už 0,9281 ha iškertamo miško.

Remiantis 2010 08 25 Metodikos redakcijos 8 punktu, nuostolių už iškertamą mišką apskaičiavimo tvarka iš esmės skiriasi, nes nuostoliai apskaičiuojami pagal Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (toliau - Žemės įvertinimo metodika), nustatytą medynų tūrio vertę. Žemės įvertinimo metodikos 8 priede, atsižvelgiant į vidutinį medynų skersmenį (cm) bei medžių rūšis, medynų tūrio vertė apskaičiuojama litais už kubinį metrą. Konstatuotina, kad ankstesnis iškertamo miško vertės apskaičiavimas, kai buvo vertinamas miško žemės plotas (ha), nebetaikomas.

Nustačius kad 2010 08 25 Metodikos redakcijos 8 punkto nuostatos iš esmės pasikeitė, darytina išvada, kad Apskaičiavimo aktais Nr. 5A ir 5B apskaičiuotos kompensacijos dydis negali būti vertinamas, kaip objektyvus ir teisingai apskaičiuotas.

Pareiškėjas patikslinto skundo reikalavimą grindžia ir ta aplinkybe, kad apskaičiuota kompensacija neapima visų patiriamų nuostolių (žemės sklypo vertės sumažėjimo ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas ginčijamu aktu nustatytos kompensacijos dydį, patikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančio teisės akto (Metodikos). Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlygintinų nuostolių - už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iškertamą mišką; už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį.

Išaiškintina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl nuostolių atlyginimo, kai yra nustatomas servitutas yra konstatavęs, jog CK 4.129 str. nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,N. B.“, Ž. K. ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto; išlaidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos būklės išlaikymu; išlaidos dėl būklės atkūrimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktą ir pan. Šių nuostolių išieškojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginti (CK 6.246 str. 3 d., 4.129 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009). Patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (CPK 178 str.). Todėl pareiškėjas A.U. dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 09 28 įsakymo Nr. Ž12-562 „Dėl servitutų nustatymo A.U. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ 2.2. punktas neatitinka Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos (2010 08 25 redakcija Nr. 1185, Žin., 2010, Nr. 102-5244) 8 ir 9 punkto nuostatų, savo turiniu prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, todėl naikintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 89 str. 1d. 1 p.).

Panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 09 28 įsakymo Nr. Ž12-562 „Dėl servitutų nustatymo A.U. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ 2.2. punktą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigotina vadovaujantis Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (2010 08 25 redakcija Nr. 1185, Žin., 2010, Nr. 102-5244) iš naujo nustatyti AB „Lietuvos energija“ žemės savininkui A.U. išmokamos kompensacijos dydį (ABTĮ 89 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 09 28 įsakymo Nr. Ž12-562 „Dėl servitutų nustatymo A.U. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ 2.2. punktą, kuriame nustatyta, kad AB „Lietuvos energija“ žemės savininkui atlygina nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją - 3646,51 Lt (trys tūkstančiai šeši šimtai keturiasdešimt šeši litai, 51 ct) per trisdešimt dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre;

įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos vadovaujantis Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (2010 08 25 redakcija Nr. 1185, Žin., 2010, Nr. 102-5244) iš naujo nustatyti AB „Lietuvos energija“ žemės savininkui A.U. išmokamos kompensacijos dydį.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.