Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-04-26 · Byla Nr. Ik-1822-331/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-1822-331/2012Sprendimas · 2012-04-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-10-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-10-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-26
Bylos Nr.
Ik-1822-331/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00042-2012-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Egidija Puzinskaitė, Nijolė Žalnieriūnienė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
M. P.
Trečiasis asmuo
Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
Advokatai
Aurimas Gasiūnas
Administracinė byla Nr. I-1822-331/2012Proceso Nr. 3-61-3-00042-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 38, 74. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Nijolės Žalnieriūnienės, sekretoriaujant Neringai Pustovit, dalyvaujant pareiškėjui M. P., jo atstovui advokatui Aurimui Gasiūnui, atsakovo atstovei Agnei Karalienei, trečiojo suinteresuotojo asmens Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atstovui Giedriui Gauliai, trečiojo suinteresuotojo asmens Krašto apsaugos ministerijos atstovui Ramūnui Kučiauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui (toliau - VSD), trečiajam suinteresuotam asmeniui Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau - AOTD) ir Krašto apsaugos ministerijai (toliau - KAM) dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-11-24 atsakovas VSD priėmė sprendimą Nr. (63)-18-2230-2271 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo“, kuriuo prieštaravo, kad pareiškėjui, būtų išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (b.l. 28).

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. P. nesutikdamas su tokiu atsakovo sprendimu, kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 1-4) ir prašo panaikinti VSD 2011-11-24 sprendimą Nr. (63)-18-2230-2271 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo“ (toliau - Sprendimas).

Paaiškino, kad nuo 2003 metų dirba KAM sistemoje. Šiuo metu jam yra suteiktas seržanto laipsnis. Profesinės karo tarnybos sutartis galioja iki 2013 metų. Pareiškėjas pažymi, jog dirbant šiose pareigose jam būtina turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (toliau - Leidimas). Tokį Leidimą jis turėjo ir jis galiojo iki 2009-02-03. Likus šiek tiek daugiau nei 6 mėnesiams iki Leidimo galiojimo pabaigos, buvo pradėta pareiškėjo papildomo patikrinimo procedūra, siekiant išduoti naują (pratęsti) Leidimą. Nors jo kandidatūros patikrinimo procedūra prasidėjo 2008 m. liepą, atsakovo sprendimas buvo priimtas tik 2011 m. lapkritį, t. y. praėjus 3 metams nuo procedūrų pradžios. Pareiškėjo teigimu, buvo priimtas visiškai nemotyvuotas ir nesuprantamas sprendimas, kuriuo nuspręsta neišduoti Leidimo. Sprendime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme (toliau - Įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies 11 ir 17 punktais, tačiau pareiškėjas, vertindamas skundžiamo sprendinio turinį, taip pat savo darbo Lietuvos kariuomenėje praktiką bei patirtį, įsitikinęs, kad nėra nei vieno sprendime nurodyto pagrindo, kuriuo remiantis pagrįstai būtų galima atsisakyti išduoti jam Leidimą. Sprendime nėra įvardinti jokie konkretūs jo biografijos faktai ar kiti duomenys apie jį, jo ryšius bei aplinką, kuriuos pareiškėjas sąmoningai nuslėpė ar melagingai pateikė jo kandidatūros patikrinimą atlikusiam AOTD. Taip pat Sprendime nėra atskleista, kodėl tokie tariamai nuslėpti ar melagingi faktai bei duomenys (kurie Sprendime nėra nurodyti) turi įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija priėmimui ir kuo tokia įtaka pasireiškia. Sprendime VSD informuoja AOTD apie tai, kad jis prieštarauja Leidimo išdavimui ir išdėsto patikrinimo metu nustatytus faktus. Tačiau jokių motyvų, kodėl tokie faktai ir kurie iš jų yra vertinami kaip sudarantys pagrindą prieštarauti leidimo dirbti su slapta informacija išdavimui, skundžiamame Sprendime nėra, t. y. Sprendimas visiškai be motyvų.

Pareiškėjas pažymi, kad pildydamas nustatytos formos klausimyną (2008 m. liepos mėnesį) jame nurodė, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas. Taigi, aplinkybę, susijusią su ikiteisminio tyrimo faktu, jis atskleidė ir niekada jos neneigė. Jokių faktų apie ikiteisminio tyrimo eigą sąmoningai nenuslėpė. Visa ikiteisminio tyrimo eiga bei jo metu atlikti procesiniai veiksmai atsispindi ikiteisminio tyrimo byloje. Taip pat nurodo, kad skundžiamame Sprendime nurodoma, kad Leidimo išdavimui prieštaraujama nustačius Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte numatytą aplinkybę, t. y. jog pareiškėjas dėl asmeninių savybių netinka darbui su įslaptinta informacija, tačiau jokios konkrečios pareiškėjo asmeninės savybės nėra įvardintos, nėra nurodyta koks jų ryšys su Leidimu ir kuo toks ryšys pasireiškia.

Jo darbo Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgose patirtis akivaizdžiai patvirtina, kad jis visiškai lojalus ir ištikimas savo valstybės pilietis ir karys, nesudarantis jokių prielaidų manyti, kad jam patikėta įslaptinta informacija gali būti atskleista ar panaudota ne pagal paskirtį. Tokių aplinkybių nenustatė ir jo kandidatūros patikrinimą atlikusios institucijos. Nuo 2004 metų pareiškėjas dalyvavo tarptautinėse karinėse operacijose, yra apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento, Krašto apsaugos ministro medaliais, medalio ženklais, padėkos raštais. Visos charakteristikos buvo teigiamos, buvo siūlomas perkelti į aukštesnes pareigas ir pakelti karinį laipsnį. Viso darbo metu jis nuolat dirbo su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ ir niekuomet nesulaukė jokių priekaištų ar pastabų dėl sugebėjimų užtikrinti tokios informacijos patikimumą ir tinkamą panaudojimą. Taigi įsitikinęs, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad jo asmeninės savybės ar kokie nors atlikti veiksmai sudaro pagrindą abejoti jo lojalumu Lietuvos valstybei ir gebėjimu užtikrinti jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumą ir slaptumą, o tuo pačiu ir ginti savo šalį. Leidimo turėjimas yra būtina sąlyga pareigoms užimti ir dirbti šį darbą. Netekęs tokio leidimo, pareiškėjas praras ir teisę dirbti pagal profesinės karo tarnybos sutartį Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgose.

Per teismo posėdį pareiškėjas M. P. prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovas - VSD atsiliepimu (b. 1. 23-27) prašo pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad Įstatyme numatyta, kad leidimą asmeniui išduoda ar atsisako išduoti būtent paslapčių subjektas (15 straipsnio 7 dalis, 17 straipsnio 8, 9 dalys). Taigi, individualus administracinis aktas, tiesiogiai sukeliantis teisines pasekmes (suteikiantis teisę asmeniui dirbti su įslaptinta informacija ar tai draudžiantis) yra paslapčių subjekto priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju tokį sprendimą buvo įgaliotas priimti būtent krašto apsaugos ministras, kaip paslapčių subjekto vadovas, o ne VSD. Šiuo atveju, VSD tik pateikė paslapčių subjektui motyvuotą teikimą dėl galimybės pareiškėjui išduoti Leidimą, kuris nėra ir negali būti individualiu administraciniu aktu, tiesiogiai sukeliančiu pareiškėjui teisines pasekmes. Pažymėjo, kad individualiu administraciniu aktu, tiesiogiai sukeliančiu asmeniui teisines pasekmes (suteikiantis teisę ar draudžiantis asmeniui dirbti su įslaptinta informacija), pripažintinas tik paslapčių subjekto, kuriame asmuo dirba, sprendimas dėl leidimo išdavimo (neišdavimo). Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 48 straipsnio 2 dalimi, mano, kad nėra tinkamas atsakovas šioje administracinėje byloje.

Dėl VSD teikimo teisėtumo ir pagrįstumo, paaiškino, kad įvertino AOTD pateiktus duomenis pagal informaciją, kuria disponuoja, ir vadovaudamasis Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 11 bei 17 punktais, teikime išdėstė savo poziciją, kad prieštarauja Leidimo išdavimui. Teigia, jog šis teikimas buvo priimtas nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo nuostatų bei principų. Nei Įstatymas, nei kompetentinga institucija savo sprendimu negali nustatyti baigtinio šių aplinkybių sąrašo. Sprendžiant, ar asmens veiksmai (poelgiai) kelia abejonių dėl jo tinkamumo darbui su įslaptinta informacija, kiekvieną kartą įvertinamos visos su tuo poelgiu susijusios ir turinčios reikšmės aplinkybės. Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjo kandidatūros tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jis pakartotinai pažeidinėjo Kelių eismo taisyklių nuostatas (per ketverius metus buvo baustas administracine tvarka devynis kartus), jam buvo pareikšti įtarimai baudžiamojo byloje padarius nusikalstamą veiką. Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas pateikė klaidingą informaciją kandidatūros tikrinimą atlikusiems pareigūnams apie nusikalstamos veikos, dėl kurios atliktas ikiteisminis tyrimas, aplinkybes ir kitas patikrinimui reikšmingas faktines aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsakovas vadovaujasi Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 11 ir 17 punktais ir nurodo, kad į šią administracinę bylą pateiktų dokumentų (pvz., pareiškėjo paaiškinimai AOTD pareigūnams) matyti, kad pareiškėjas pareigūnams pateikė neteisingą informaciją apie savo veiksmus, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bei apie ikiteisminio tyrimo eigą. Tą pripažino ir pats pareiškėjas. Šie nustatyti pareiškėjo veiksmai ne tik patvirtina išvados, kad egzistavo vienas iš Leidimo neišdavimo pagrindų - Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 11 punkto, pagrįstumą, bet ir asmens savybių, Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto prasme, buvimą. Pareiškėjo kandidatūros patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, kurių negalima įvardinti mažareikšmėmis, visuma neigiamai charakterizuoja pareiškėją. Neatsakingi jo poelgiai (Kelių eismo taisyklių pažeidimai, asmens sužalojimas, neteisingos informacijos pateikimas) yra vertintini kaip veiksmai, nesuderinami su valstybės pareigūno (kario), turinčio ar pretenduojančio gauti Leidimą, veikla ir parodo pareiškėjo savybes, kuriomis pasižymintiems asmenims negali būti išduodamas Leidimas. Būtent nustatyta paties pareiškėjo veikla, asmeninės savybės sukėlė pagrįstas abejones dėl jo patikimumo, tinkamumo darbui su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „SLAPTAI“. Atsakovo teigimu, buvo nustatyta pakankamai faktinių duomenų padaryti išvadai, kad pareiškėjas yra netinkamas darbui su įslaptinta informacija.

Per teismo posėdį atsakovo atstovė Agnė Karalienė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais arba bylą nutraukti.

Tretysis suinteresuotas asmuo AOTD prašo pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime (b. 1. 49-50) paaiškino, kad atlikus M. P. kandidatūros patikrinimą buvo nustatytos leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo sąlygos, numatytos Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 11 punkte (pateikė melagingus biografijos faktus - tikrinimo metu melavo apie nusikaltimo padarymo aplinkybes), 17 punkte (neatsakingas - nesilaikė teisės aktuose nustatytų elgesio normų (nuo 2004-10-11 iki 2008-05-22 baustas devyniomis administracinėmis nuobaudomis); nesąžiningas, nes melavo ikiteisminio tyrimo metu). Atlikto patikrinimo metu nustatyti faktai sukėlė pagrįstas abejones dėl pareiškėjo patikimumo, todėl patikrinimo išvadą AOTD 2010-04-15 raštu Nr. S-010-1216KF, pateikė KAM Personalo politikos ir planavimo departamentui, kurioje vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi, siūlė nutraukti vyr. srž. M. P. kandidatūros tikrinimą. Krašto apsaugos ministrė, atsižvelgdama į Specialiosios personalo ekspertų komisijos išvadą įsakė AOTD tęsti M. P. kandidatūros tikrinimą, patikrinimo medžiagą ir atlikto patikrinimo išvadą pateikti VSD. AOTD atlikto patikrinimo išvadą 2010-08-13 raštu Nr. S-010-2587RN pateikė VSD, kuris 2011-11-24 raštu Nr. (63)-18-2230-2271 informavo AOTD apie priimtą sprendimą neišduoti M. P. leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Šio sprendimo kopijas AOTD 2011-12-01 išsiuntė Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų vadui ir Jungtinio štabo Personalo ir administravimo valdybos Karinio personalo administravimo skyriui bei KAM administracijos departamentui.

Per teismo posėdį AOTD atstovas Giedrius Gaulia prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.

Tretysis suinteresuotas asmuo - KAM prašo pareiškėjo skundą patenkinti ir panaikinti VSD 2011-11-24 sprendimą Nr. (63)-18-2230-2271 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo“. Atsiliepimuose (b. 1. 44-45, 55-57) paaiškino, kad VSD savo sprendimą grindžia tuo, kad M. P., ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnų apklausiamas dėl 2005-10-10 įvykio, sąmoningai jiems melavo, taip pat 2009-05-08 pokalbio su AOTD pareigūnui nepasakė visos teisybės apie minėtą įvykį. Remdamasi tik šiais faktais VSD nusprendė, kad yra Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyti teisiniai pagrindai neišduoti šiam asmeniui Leidimo. Tokia VSD argumentacija prieštarauja byloje esantiems įrodymams, t. y. 2010-06-09 KAM Specialiosios personalo ekspertų komisijos posėdžio protokolui. Svarstymo metu atkreiptas dėmesys į tą aplinkybę, kad pagal Baudžiamojo proceso kodeksą asmuo, kuriam pareikšti įtarimai, neatsako dėl melagingų parodymų davimo. Asmuo savo gynybai rėmėsi advokato paslaugomis, kurio pasiūlytą taktiką jis ir naudojo. Advokatas, siūlydamas gynybos taktiką, neįvertino visų asmens tarnybos aplinkybių ir galimų pasekmių, Specialiųjų operacijų pajėgų karys tam apskritai neturi reikiamų žinių, įvertinusi visas aplinkybes komisija, vadovaudamasi Įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdama į AOTD 2010-04-15 pažymoje Nr. S-010-1216KF „Dėl vyr. srž. M. P.“ nusprendė nepritarti AOTD siūlymui nutraukti vyr. srž. M. P. kandidatūros tikrinimą, o patikrinimo medžiagą ir atlikto patikrinimo išvadą pateikti VSD. Taigi Specialioji personalo ekspertų komisija nustatė, kad M. P. apie 2005-10-10 incidentą tą pačią dieną informavo savo vadovybę - tai rodo, kad šis karys, priešingai nei konstatavo VSD, yra sąžiningas ir pareigingas. Taip pat ir 2009-05-08 pokalbio su AOTD pareigūnu metu jis pasakė, kad dėl 2005-10-10 incidento jam buvo pareikšti įtarimai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Tai įrodo, kad pareiškėjas nei nuo savo tiesioginių vadų, nei nuo AOTD nebandė nuslėpti fakto, kad dalyvavo minėtame incidente ir dėl to kad buvo apklausiamas ikiteisminiame tyrime (kuris vėliau buvo nutrauktas).

Dėl VSD procesinės padėties nurodė, kad teikimas skirtas konkrečiai pareiškėjui ir KAM, kaip paslapčių subjektui. Teikimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, juo nustatomos taikytinos poveikio priemonės, kurios yra tinkamai motyvuotos. Teikime aiškiai suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos ir nurodyta apskundimo tvarka. Teikimas pasirašytas jį priėmusio viešojo administravimo subjekto vadovo ir turi tiesioginį poveikį (sukelia tiesiogines teisines pasekmes, nes Įstatymo17 straipsnio 8 dalis numato absoliutų imperatyvą - „Jeigu Valstybės saugumo departamentas sutinka, kad asmeniui būtų išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, paslapčių subjektas išduoda nustatyto pavyzdžio leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.“) Tokiu būdu, VSD 2011-11-24 teikimas Nr. 63-18-2230-2271, nežiūrint jo pavadinime („Sprendimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo“) pagal savo požymius ir esmę visiškai atitinka individualaus administracinio teisės akto sąvoką, kaip ją apibrėžia Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies bei 8 straipsnio nuostatos. Be to, VSD prieštaravimas, kaip savarankiškas administracinis aktas sukuriantis konkrečias teises ir pareigas tiek pareiškėjui, tiek ir paslapčių subjektui, yra skundžiamas Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta tvarka. Mano, kad VSD procesinė padėtis nustatyta teisingai.

Per teismo posėdį KAM atstovas Ramūnas Kučiauskas prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo 2011-11-24 sprendimo Nr.(63)-18-2230-2271, kuriuo išreikštas prieštaravimas išduoti M. P. leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „SLAPTAI“ (b.l. 28).

Šį ginčą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (toliau - Įstatymas). Pagal šio Įstatymo 15 straipsnio 7 dalį paslapčių subjektai gali išduoti asmenims leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tik gavę Valstybės saugumo departamento išvadą, kad asmuo atitinka šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, toks leidimas ar pažymėjimas išduodamas, jeigu tikrinimo metu nenustatoma bent viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė. Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad likus 6 mėnesiams iki leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar asmens patikimumo pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, asmuo tikrinamas papildomai. Asmuo gali būti pakartotinai tikrinamas ir nesibaigus šiame straipsnyje nustatytiems terminams, jeigu kyla įtarimas, kad atsirado šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (18 str. 1 d. 4 p.). Įstatymo 16 straipsnio 2 dalis numato pagrindus, kuriuos nustačius, asmeniui negali būti išduodamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas.

Asmens kandidatūros tikrinimas reglamentuotas Įstatymo 17 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatytas pagrindinis asmens kandidatūros tikrinimo tikslas – nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei. <...>. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad <...>. Šis asmuo taip pat pateikia išsamią autobiografiją, jei pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ arba „Slaptai“. Kandidatūros patikrinimo metu siekiama nustatyti, ar nėra šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. <...>. Prieš priimdamos sprendimą, kandidatūrą tikrinančios institucijos asmenį gali iškviesti pokalbio, pareikalauti raštiškų asmens paaiškinimų ir prireikus, jei šis asmuo sutinka, patikrinti poligrafu. Asmenų, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūras tikrina dirbančių arba pretenduojančių dirbti krašto apsaugos sistemoje – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentas (Įstatymo 3 dalies 1 punktas). Pagal Įstatymo 5 dalį, tais atvejais, kai kandidatūrą patikrino Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ar Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir tikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, tikrinimas krašto apsaugos arba vidaus reikalų ministrų ar jų įgaliotų asmenų arba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimu nutraukiamas. Apie šį sprendimą informuojamas paslapčių subjektas ir asmuo, kurio kandidatūra buvo tikrinama. Valstybės saugumo departamentas tokios kandidatūros netikrina.

Taigi įstatymų leidėjas kelia tokias sąlygas reikalingas darbui su įslaptinta informacija, t. y. asmens dalykines ir asmenines savybes, jo patikimumą ir lojalumą Lietuvos valstybei. Įstatymų leidėjas nepateikia minėtų savybių detalaus sąrašo, tačiau šios savybės, tiksliau sakant, jų nebuvimas (nenustatymas), sietinas su asmens patikimumu, tinkamumu darbui su įslaptinta informacija, galimybe valstybei šiuo asmeniu pasitikėti besąlygiškai.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo kandidatūrą tikrino AOTD. Šio patikrinimo metu AOTD, nustatęs Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, 2010-04-15 raštu Nr. S-010-1216KF (konfidencialiai), pateikė KAM Personalo politikos ir planavimo departamentui patikrinimo išvadą (b. l. 47), kurioje vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi, siūlė nutraukti vyr. srž. M. P. kandidatūros tikrinimą. KAM specialioji personalo ekspertų komisija 2010-06-19 protokoliniu sprendimu Nr. SPEK-2 (b. l. 47) nepritarė AOTD siūlymui nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą, patikrinimo medžiagą ir atlikto patikrinimo išvadą pateikė VSD. Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į Specialiosios personalo ekspertų komisijos išvadą (2010-06-19 protokolas Nr. SPEK-2), 2010-07-09 įsakymu Nr. P-981 (b. l. 41) pavedė AOTD tęsti M. P. kandidatūros tikrinimą, patikrinimo medžiagą ir atlikto patikrinimo išvadą pateikti VSD. AOTD atlikto pakartotinio patikrinimo išvadą 2010-08-13 raštu Nr. S-010-2587RN (b. l. 50) pateikė VSD, kuris 2011-11-24 raštu Nr. (63)-18-2230-2271, kaip įslaptintos informacijos apsaugos kontrolę atliekanti institucija, informavo AOTD apie priimtą sprendimą prieštarauti, kad pareiškėjui būtų išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (b.l. 28).

Skundžiamas VSD sprendimas priimtas remiantis dviem pagrindais - Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 11 ir 17 punktais. Minėto straipsnio 11 punktas nustato, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo sąmoningai nuslėpė arba jo kandidatūrą tikrinančioms institucijoms pateikė melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius bei aplinką, galinčius turėti įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo priėmimui, 17 punktas - piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Remdamasis Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktu atsakovas sprendime pažymėjo, kad tikrinamasis asmuo dėl asmeninių savybių netinka darbui su įslaptinta informacija – yra neatsakingas. Įvertinęs turimą informaciją atsakovas nusprendė, kad pareiškėjas kelia abejones dėl patikimumo.

Šiuo atveju teismui svarbu nustatyti, ar atsakovas išnagrinėjęs turimus duomenis, pagrįstai nustatė esant Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 11 ir 17 punktuose įtvirtintas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo sąlygas.

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad VSD, rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 17-1-2439-05 duomenimis (baudžiamoji byla Nr. 17-1-2439-05), vertino pareiškėjo 2009-05-08, 2010-01-13 ir 2010-01-14 rašytinius paaiškinimus (b. l. 29-34), teiktus AOTD pareigūnams.

Ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis nustatyta, kad 2005-10-11 Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 6 policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnį (nesunkus sveikatos sutrikdymas), kurio metu nustatyta, jog pareiškėjas 2005-10-10 apie 20.30 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, vieną kartą kumščiu sudavė A. Z. į veido sritį, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. 2006-03-20 M. P. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Apklaustas įtariamuoju parodė, kad savo kaltės nepripažįsta, nes 2005-10-10, 20.30 val. jis dirbo. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2006-08-31 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys pagrįstai leidžia teigti, kad pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad jo veiksmuose yra nusikaltimo požymių, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Atsižvelgiant į Baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje numatytas nuostatas, nežymus sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamų bylų, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktinas, nukentėjusiajam pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Atsakovas, padarė išvadą, kad pareiškėjas yra nepatikimas, įvertinęs jo parodymų davimą ikiteisminio tyrimo metu, pareiškėjo pateiktą informaciją, kuri atsakovės nuomone yra klaidinga, AOTD pareigūnams apie savo veiksmus, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bei apie ikiteisminio tyrimo eigą. Pažymėtina, kad pareiškėjas, pildydamas nustatytos formos klausimyną 2008 m. liepos mėn. nurodė apie jam pradėtą ikiteisminį tyrimą (b.l. 149). Šiuo atveju ginčo dėl šios faktinės aplinkybės byloje nėra. Teismo įsitikinimu tai rodo, kad pareiškėjas neturėjo tikslo šios aplinkybės slėpti, suklaidinti jo kandidatūrą tikrinusį AOTD. Iš 2010-06-19 KAM specialiosios personalo ekspertų komisijos posėdžio protokolo Nr. SPEK-2 (b.l. 47) matyti, kad dėl įvykio, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, KAM vadovybė buvo informuota incidento dieną. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo veiksmai niekaip nepatvirtina jo nesąžiningumo, siekio nuslėpti šią informaciją. Prieštaringų parodymų davimas ikiteisminio tyrimo metu vertintinas kaip pasirinktas gynimosi būdas ir negali būti pagrindu pripažinti pareiškėją nepatikimu ar nelojaliu valstybei.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog kaip pagrindą priimti skundžiamą sprendimą laikė ir pareiškėjo padarytus Kelių eismo taisyklių pakartotinius pažeidimus. 2010-06-19 KAM specialiosios personalo ekspertų komisijos posėdžio protokolas Nr. SPEK-2 (b.l. 47) patvirtina, kad apie padarytus administracinius teisės pažeidimus pareiškėjas taip pat yra informavęs savo vadovybę, jų niekada neslėpė. M. P. vadovai nelaiko, kad jų padarymo faktas yra kliūtis leidimui išduoti. Ginčijamame sprendime VSD apie administracinių teisės pažeidimų padarymą apskritai nepasisakė, nevertino jų įtakos skundžiamo sprendimo priėmimui, todėl laikytina, kad tarp padarytų administracinių teisės pažeidimų ir skundžiamo sprendimo priėmimo, konstatuojant pareiškėjo nepatikimumą, nėra priežastinio ryšio.

Konstitucinis Teismas 2007-05-15 nutarime konstatavo, kad valstybė turi pareigą garantuoti valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos slaptumą, o su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, kitiems svarbiems valstybės interesams. Valstybės institucijoms sprendžiant, ar asmuo turi teisę dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, būtina paisyti imperatyvo, jog tam, kad asmuo turėtų tokią teisę, valstybė turi besąlygiškai pasitikėti juo.

Iš 2012-03-30 M. P. tarnybinės charakteristikos matyti, kad profesinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje jis pradėjo 2003-05-27 (b.l. 113), pareiškėjas šiuo metu tarnauja Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgose, yra Ypatingos paskirties tarnybos Kovinio elemento 3 ekipos „Vanagas“ žaliukas (b. l. 47).

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad specialiųjų operacijų pajėgos yra viena iš karinių pajėgų rūšių. Šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalis nustato specialiųjų operacijų pajėgų paskirtį - vykdyti karines specialiąsias operacijas. Pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalis, karys yra Lietuvos valstybės gynėjas; kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių <...>. Pagal 28 straipsnio 1 dalį, profesinę karo tarnybą, vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principais, priimami pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal išsilavinimą, fizinį pasirengimą, sveikatos būklę ir moralines savybes tinkantys šiai tarnybai, <...>. Viena pagrindinių Ypatingos paskirties tarnybos užduočių – kovos su terorizmu operacijos, teroristinių grupių neutralizavimas, įkaitų vadavimas. Tarnyba vykdo ir kitas specialiąsias operacijas – specialiąją žvalgybą ir asmenų apsaugą.

M. P. 2003 metais buvo priimtas į profesinę karo tarnybą, vadinasi atitiko keliamus reikalavimus dėl asmeninių ir kitų savybių, jam buvo išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Pareiškėjo patikrinimo išvados ir siūlymo svarstymo metu Specialiųjų operacijų pajėgų štabo viršininkas pareiškėją charakterizavo teigiamai, laikė ir laiko patikimu, lojaliu Lietuvos valstybei (b. l. 47). 2012-03-30 M. P. tarnybinėje charakteristikoje (b.l. 113) pažymėta, kad tarnyboje M. P. užsirekomendavo kaip išskirtines asmenines savybes turintis asmuo, aukštos kvalifikacijos, pareigingas, sumanus ir iniciatyvus karys, pavestas užduotis visada atliekantis laiku ir nepriekaištingai, drausminių nuobaudų tarnybos metu nėra gavęs, daug kartų skatintas ir apdovanotas. Joje pažymėta, kad kasmetinių atestacijų metu tiesioginių ir aukštesniųjų vadų pareiškėjas nuolat vertinamas gerai arba labai gerai, kaip tinkantis vykdyti einamas pareigas.

Pareiškėjo vadovybė, žinodama apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nuo 2005 metų, kuris vėliau buvo nutrauktas, turėdama informaciją apie administracinius teisės pažeidimus, M. P. charakterizuoja teigiamai, siunčia į specialiąsias misijas, vadinasi pareiškėju besąlygiškai pasitiki.

Be to, VSD atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atlikdami tikrinimą rėmėsi tiek AOTD medžiaga, tiek rinko savo informaciją, pažymėjo, kad VSD neigiamos informacijos apie pareiškėją neturėjo, visą medžiagą (KET pažeidimai, ikiteisminio tyrimo medžiaga) pateikė tik AOTD.

Liudytojas Algimantas Gutauskas teisme paaiškino (b.l. 147-148), kad yra Specialiosios ekspertų komisijos narys. Paaiškino, kad komisija vertino pareiškėjo padarytus administracinius teisės pažeidimus, jo paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Komisijoje kilo didelė diskusija, ar gali būti pareikštas nepasitikėjimas dėl to, kad gindamas procesines teises pasinaudojo Baudžiamojo proceso kodekso suteiktomis teisėmis, pasitikėjo savo advokatu ir vykdė jo rekomendacijas. Pažymėjo, kad pareiškėjas turi psichologinę savybę pasitikėti komandos nariais, kuri yra labai reikalinga dirbant kario darbą, todėl visapusiškai pasitikėjo advokatu. Pareiškėjas tarnyboje užsirekomendavo pasitikėjimą, Specialiųjų pajėgų štabo viršininko paaiškinimai buvo tik teigiami, jis charakterizavo pareiškėją kaip absoliučiai patikimą.

Teismo vertinimu, VSD turima informacija, tikrinant pareiškėjo kandidatūrą, nesudarė pagrįsto pagrindo konstatuoti pareiškėjo nepatikimumo dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, nėra pakankama įtarti pareiškėją esant nepatikimu ar nelojaliu Lietuvos valstybei, nesugebančiu užtikrinti įslaptintos informacijos saugumą ir slaptumą, nes pareiškėjas yra sąžiningas ir pareigingas, AOTD pareigūnams atskleidė informaciją apie padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pradėtą ikiteisminį tyrimą, pareikštus įtarimus ikiteisminio tyrimo metu, t. y. nemelavo, sąžiningai atskleidė visus jam žinomus faktus, nuo 2005 m. iki šiol dalyvavo įvairiose tarptautinėse misijose, paslapčių subjektas (KAM) juo besąlygiškai pasitiki, charakterizuojamas teigiamai, atitinka specialiųjų pajėgų kariams keliamus reikalavimus, daug kartų skatintas, apie visas aplinkybes yra informavęs tiesioginius vadus, kurie juo pasitiki. Vadinasi, visos šios aplinkybės įrodo pareiškėjo (asmeninės ir dalykinės savybės) lojalumą valstybei, jo sąžiningumą, jis nebandė nuslėpti nuo AOTD fakto, kad dalyvavo minėtame incidente ir to, kad buvo apklausiamas ikiteisminiame tyrime (kuris vėliau buvo nutrauktas).

Specialiųjų operacijų pajėgose tarnaujantys kariškiai turi pasižymėti sunkiai suderinamomis psichologinėmis savybėmis, t. y. turi būti kantrūs, kai kada agresyvūs, turėti didelę savitvardą, ramaus būdo, tačiau orientuoti į užduoties įvykdymą ir turėti lyderio savybių. Apie šias pareiškėjo savybes charakteristikoje nurodė pareiškėjo tiesioginiai vadai, kurie juo besąlygiškai pasitiki, todėl nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, pradėto ikiteisminio tyrimo ir pareiškėjo patikimumo bei lojalumo Lietuvos valstybei, M. P. tai įrodė savo nepriekaištinga tarnyba Specialiosiose operacijų pajėgose nuo 2003 iki 2012 metų.

Vadinasi, įvertinęs teisės normas ir nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas neturėjo pakankamo pagrindo suabejoti M. P. patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei. Šios išvados teismas priėjo ištyręs byloje surinktą viešą medžiagą, įslaptintus įrodymus, kurie buvo pateikti teismo posėdžio metu, su kuriais teismas susipažino nagrinėjant bylą. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ginčo sprendimas, kuriuo VSD prieštaravo, kad pareiškėjui būtų išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „SLAPTAI“ pagal Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 11 ir 17 punktus, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Teismas nesutinka su atsakovo pozicija, kad šioje byloje atsakovu turi būti KAM, nes pagal Įstatymo 16 straipsnio 7 dalį VSD prieštaravimą, kad asmeniui būtų išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, <...>, nustačius šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, per 30 kalendorinių dienų nuo tokio sprendimo gavimo dienos pats asmuo arba paslapčių subjektas turi teisę apskųsti teismui. ABTĮ 48 straipsnio 2 dalyje aiškiai numatyta, kad atsakovas yra institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami. Nagrinėjamu atveju M. P., pasinaudojamas ABTĮ 22 straipsnyje įtvirtinta teise kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, kreipėsi į teismą dėl VSD 2011-11-24 sprendimo Nr. (63)-18-2230-2271 panaikinimo. Šis sprendimas sukelia jam teisines pasekmes, nes, esant VSD prieštaravimui, paslapčių subjektas netenka teisės išduoti asmeniui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tolesnė procedūra dėl leidimo išdavimo tampa negalima.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 127 straipsniu, teismas

nusprendė:

patenkinti pareiškėjo M. P. skundą.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2011-11-24 sprendimą Nr. (63)-18-2230-2271 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkas Henrikas SadauskasTeisėjai Egidija PuzinskaitėNijolė Žalnieriūnienė