- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-14
- Bylos Nr.
- A2.2.-337-982/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-09164-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Urbonas
- Pažeidėjas
- D. K.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K., pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui Dariui Kulevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl D. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ str. 1 d. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą (toliau ir VMI) dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. K. pažeidė jos, kaip kreditorės teises, pažeisdamas kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę ir tvarką, kadangi bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, taip nesilaikydamas Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. pripažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, gailisi. Nurodė, kad susidariusios mokestinės nepriemokos negali sumokėti dėl apyvartinių lėšų stokos, tvirtindamas, kad asmuo, su kuriuo šiuo metu vyksta civilinis ginčas Panevėžio apygardos teisme, skolingas įmonei didelę pinigų sumą, kurią atgavus, su valstybe atsiskaitytų visiškai.
Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas palaikė pareiškime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame nurodoma, kad Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2015 m. rugsėjo 21 d. duomenimis sudarė 20722, 06 Eur. Bendrovės vadovas D. K. laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki rugsėjo 21 d. pagal avansinę apyskaitą gavo 32141,43 Eur, iš kurių 10198,28 Eur buvo išleisti: iš jų 4576,98 Eur išmokėta darbo užmokestis, 1301,11 Eur išmokėta už kuro įsigijimą iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), 4320,19 Eur išmokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas atsiskaityti, t.y. advokatų kontorai Katilius ir partneriai sumokėta 3174,77 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) - 329,48 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) - 70,09 Eur, UAB (duomenys neskelbtini)“ - 475,15 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) - 73,56 Eur, UAB (duomenys neskelbtini)- 55,04 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) - 14,66 Eur. Pareiškime nurodoma, kad įvertinus operacijas Bendrovės turimose atsiskaitomosiose sąskaitose, esančiose kredito įstaigose, Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Taip pat pažymėtina, kad 2015 m. gruodžio 14 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sudaro 20874,78 Eur (b. l. 1-6), mokesčio mokėtojo-juridinio vieneto aktualių duomenų kopijos (b. l. 7, 8), ataskaita apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančiuosius vienetus bei asmenis (b. l. 9), 2015-03-01 Bendrovės mokestinės nepriemokos balansas (b. l. 10, 11), 2015-08-01 Bendrovės mokestinės nepriemokos balansas (b. l. 12, 13), 2015-09-21 Bendrovės mokestinės nepriemokos balansas (b. l. 14, 15), 2015-12-14 Bendrovės mokestinės nepriemokos balansas (b. l. 16, 17), Bendrovės mokesčių apskaitos priverstinio išieškojimo išrašai (b. l. 18-30), 2015-09-19 Operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 31-34), D. K. paaiškinimas (b. l. 35, 36), įsakymas dėl atskaitingo asmens skyrimo (b. l. 37), Bendrovės apyvartos žiniaraštis už laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2015-09-21 (b. l. 38, 39), Bendrovės avanso apyskaitos (b. l. 40-47), atsiskaitomosios sąskaitos AB SEB banke laikotarpiu nuo 2015-03-01 – 2015-09-21 apyvartos išrašas (b. l. 48, 49), Bendrovės turimos atsiskaitomosios sąskaitos AB „Swedbank“ banke laikotarpiu nuo 2015-03-01 – 2015-09-21 apyvartos išrašas (b. 50, 51), Bendrovės turimų atsiskaitomųjų sąskaitų Nordea Bank Lietuvos skyriaus banke laikotarpiu nuo 2015-03-01 – 2015-09-21 apyvartos išrašai (b. l. 52, 53), Bendrovės turimos atsiskaitomosios sąskaitos Danske Bank A/S Lietuvos filialo banke laikotarpiu nuo 2015-03-01 – 2015-09-21 apyvartos išrašas (b. l. 54).
Teismų praktikoje nurodoma, kad ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.
Įmonių bankroto ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad įmonės kreditoriai (toliau – kreditoriai) – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų: 1) mokesčių, privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti; 2) darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai); 3) žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota institucija; 4) valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju – Finansų ministerija; 5) fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavę žemės ūkio produkciją; 6) kiti kreditoriai. <...>. Minėto įstatymo 35 straipsnis (Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka) nustato, kad kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais: pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija. Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Taigi iš minėtų įstatymų nuostatų matyti, kad bet kuriuo atveju kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau, negu kitų kreditorių reikalavimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).
Ištyrus byloje esančius įrodymus matyti, kad įmonės, kurios direktorius D. K., įsiskolinimas valstybės biudžetui Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2015-09-21 duomenimis sudarė 20722,06, Eur. Įmonė turėjo galimybę sumažinti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tuo nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo bei taip pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teises. Duomenų, kurie patvirtintų, jog atlikti mokėjimai turėjo būti tenkinami prioriteto tvarka VMI reikalavimo atžvilgiu, t.y. mokėtos lėšos pagal vykdomuosius dokumentus, byloje nėra.
Taigi, įvertinęs surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad D. K., būdamas bedrovės direktorius, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, numatytą CK 6.930¹ str. 1 d. ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
Atsižvelgdamas į tai, kad tokio pobūdžio pažeidimą D. K. padarė pirmą kartą, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidimą padarė nors ir sąmoningai, tačiau siekdamas išsaugoti sunkumus patiriančią įmonę, mokestinės nepriemokos negali sumokėti įmonės užsakovui neatsiskaičius už suteiktas paslaugas, ką patvirtina ir LITEKO duomenys apie Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą pagal UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį V. L. dėl skolos priteisimo, teismas mano, kad net ir minimali už jam inkriminuojamą pažeidimą numatyta nuobauda, būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga. Teismo įsitikinimu, paskyrus mažesnę baudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 50⁶ str. 1 d., 286 str., 287 str., teismas
nutarė:
D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1d., ir skirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.