Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškėjo P. V. skundą atsisakė priimti.

Pacitavęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, kad asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p., 103 str. 1 p.).

Pacitavęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas nurodė, kad, vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, jog administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas akcentavo, kad šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje yra akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti – administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, jog vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo subjekto dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai paprastai suinteresuotiems asmenims materialinių teisinių pasekmių nesukelia.

Pacitavęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5 ir 9 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad Aprašo 23 punktas detalizuoja, kokie sprendimai, atliekant galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, gali būti skundžiami teismui – sprendimai dėl pripažinimo, kad valstybės tarnautojas padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, tarnybinės nuobaudos skyrimo ar asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kreipimasis į teismą nesustabdo paskirtos tarnybinės nuobaudos sprendimo vykdymo.

Teismas pažymėjo, kad, atlikus tarnybinį tyrimą ir paskyrus valstybės tarnautojui nuobaudą, būtent sprendžiant ginčą teisme dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, turi būti patikrinama ir tai, ar atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, laikėsi pagrindinių tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrų bei taisyklių.

Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl vientisos administracinės procedūros ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Įsakymai yra tarpiniai procedūriniai aktai, tiesiogiai nesusiję su pareiškėjo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Teismas nurodė, kad šios teisinės pasekmės atsiras tik P. V. į tarnybą priėmusiam asmeniui priėmus atitinkamą sprendimą po atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo, kurį yra įpareigota atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi analogiškos pozicijos.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Dėl šios priežasties kiekvienu atveju yra vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai. Teismas akcentavo, kad nors Įsakymuose yra nurodyta jų apskundimo tvarka, tačiau, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, tokie, kaip dokumento pavadinimas ar nurodyta akto apskundimo tvarka; tai, ar dėl akto galima paduoti skundą, lemia akto turinys.

Teismas padarė išvadą, kad Įsakymai nėra savarankiški administraciniai aktai, nulemiantys pareiškėjo teises ar pareigas, tai tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentai, jais P. V. nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos jokios teisės ar pareigos. Teismas nurodė, kad konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialiosios teisės nebuvo pažeistos. Teismas sprendė, kad Įsakymai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektais.