- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-07
- Bylos Nr.
- e2YT-9385-1051/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03831-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. R.
- Suinteresuotas asmuo
- E. V., E. R., V. R., VĮ Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. V., E. R., V. R., VĮ Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. P. R. R kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R., miręs (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius po sutuoktinės E. R. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
2. Pareiškime pareiškėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė E. R., o (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis V. R.. Po V. R. mirties adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., liko jam nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas su pagalbinio ūkio pastatais. Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys E. V., E. R. ir V. R. priėmė Z. R., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, kurį jis buvo priėmęs. P. Z. R. palikimą jie gali paveldėti ir V. R. palikimą, tačiau savo teisės įgyvendinti negali, nes nuosavybės teisę į šį turtą V. R. buvo įgijęs santuokoje su E. R.. (duomenys neskelbtini) mirus E. R., V. R. jų bendrai įgytą namą ir pagalbinio ūkio pastatus valdė kaip savo, rūpinosi jų priežiūra ir išlaikymu, rūpinosi namo šildymu, atliko einamąjį remontą, mokėjo mokesčius. Tokiu būdu V. R. priėmė palikimą po savo žmonos E. R. mirties, faktiškai jį valdydamas.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos E. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį E. R. palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad V. R. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja dėl juridinio fakto nustatymo, kad pareiškėjos R. R. prašymas būtų patenkintas.
5. Suinteresuoti asmenys V. R., E. V. ir E. R. pateikė atsiliepimus ir nurodė, kad su pateiktu pareiškimu susipažino, jam neprieštarauja.
Pareiškimas patenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos R. R. seneliai – E. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, jog santuokos metu buvo įgytas ir V. R. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas su pagalbinio ūkio pastatais, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r.. Kadangi minėtą nekilnojamą turtą pareiškėjos seneliai įsigijo gyvendami santuokoje, jis jiems priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Duomenų apie E. R. testamento sudarymą nėra. Po sutuoktinės mirties V. R. jų bendrai įgytą namą ir pagalbinio ūkio pastatus valdė kaip savo, rūpinosi jų priežiūra ir išlaikymu, rūpinosi namo šildymu, atliko einamąjį remontą, mokėjo mokesčius.
7. Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
8. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad niekas dėl E. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo nesikreipė, o pareiškėjos senelis V. R., miręs (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams.
9. E. R. testamento nepaliko, o mirusiosios sutuoktinis V. R. po palikėjos mirties priėmė mirusiosios sutuoktinės palikimą, nes jis ir toliau pasiliko gyventi bendrame judviejų būste, jų bendrai įgytą namą ir pagalbinio ūkio pastatus valdė kaip savo, rūpinosi jų priežiūra ir išlaikymu, rūpinosi namo šildymu, atliko einamąjį remontą, mokėjo mokesčius, t. y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios sutuoktinės turtą negavo. E. R., mirusios (duomenys neskelbtini), turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
10. Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, jog CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl šiuo atveju teismas nenustato, konkrečiai kokį turtą pareiškėjos tėvas paveldėjo praktiškai pradėjęs valdyti turtą, tačiau konstatuoja patį palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.
11. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos senelis V. R., miręs (duomenys neskelbtini), savo sutuoktinės E. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.