- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-02
- Bylos Nr.
- 1S-341-719/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Pareiškėjas
- J. G.
- Kategorijos
Teisėja Daina Vaidachavičienė Baudžiamoji byla Nr. 1S-341-719/2015
2015 m. liepos 2 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas išnagrinėjo pareiškėjo J. G. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. balandžio 24 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo J. G. skundą. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė prokurorui, kuris 2015 m. gegužės 25 d. nutarimu skundą atmetė. Pastarąjį nutarimą pareiškėjas J. G. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris skundžiama nutartimi pareiškėjo J. G. skundą taip pat atmetė.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas J. G. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir įpareigoti Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą atlikti ikiteisminį tyrimą. Nurodo, kad 2006 m. A. Š. ir D. Š. buvo atvažiavę pas jį, matė, kaip jis gražiai gyvena, prašė palikti jiems turtą testamentu. Jis pasitikėjo jais, todėl 2011 m. gegužės mėnesį nuėjo pas notarą, kur surašytu testamentu paliko visą savo turtą A. Š.. Po to A. Š. ir D. Š. pradėjo jį nuodyti – D. Š. atnešė jam išgerti degtinės su vaistais ir gaivos, padarytos iš šlapimo su vėžinėmis ląstelėmis, vėliau nuodijo jį vaišindami sriubomis, kurias suvalgęs jis pasijuto blogai ir juto skausmą pilve bei širdyje. Anksčiau jis buvo sveikas, tačiau po A. Š. ir D. Š. nusikalstamų veiksmų 2011 m. lapkričio mėnesį jam buvo nustatytas prostatos vėžys. Mano, kad A. Š. ir D. Š. veikoje yra požymiai nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte. Tačiau jo pareiškime nurodytos informacijos patikrinimas nebuvo atliktas, taip pat nebuvo atlikta ekspertizė jo ligos – prostatos vėžio – priežasčiai nustatyti. Pareiškėjas tvirtina, kad tik atlikus ikiteisminį tyrimą būtų galima nustatyti, jog A. Š. ir D. Š. specialiai užkrėtė jį prostatos vėžiu, todėl mano, kad pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta nepagrįstai ir neteisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Visų pirmiausia aukštesnysis teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, EŽTT praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, aukštesnysis teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Čia aukštesnysis teismas pažymi, kad įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno kompetencija. Jie privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Jei medžiagoje yra pakankamai reikšmingų duomenų procesiniam sprendimui priimti nebūtina daryti to, ko reikalauja proceso šalys (pvz., atlikinėti tam tikrus tyrimo veiksmus) vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro ar ikiteisminio tyrimo tyrėjo, jeigu jų įsitikinimas, pagrįstas medžiagoje esančia duomenų visuma, yra kitoks, tačiau priimtas procesinis sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas medžiagoje esančiais duomenimis.
Aukštesniajam teismui pateiktą skundą pareiškėjas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais ir motyvais, kaip ir žemesniajam teismui pateiktą skundą. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi žemesniajam teismui, pareiškėjas savo skunde nenurodė. Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ir išvardijo visus esminės reikšmės turinčius medžiagoje esančius duomenis, pakankamai išsamiai juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir pakankamai detaliai argumentavo savo sprendimą. Žemesniojo teismo argumentai dėl duomenų vertinimo nekelia abejonių, nes pareiškėjo J. G. skundą nagrinėjęs žemesnysis teismas patikrino duomenų liečiamumą, leistinumą, jų pakankamumą, tarpusavio ryšį ir įvertino visus medžiagoje esančius duomenis kaip jų visumą. Visi žemesniojo teismo argumentai ir motyvai pakankamai išsamiai, detaliai ir aiškiai nurodyti skundžiamoje nutartyje, todėl aukštesnysis teismas jų nekartoja.
Kartu aukštesnysis teismas pažymi, kad J. G. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą pranešdamas apie tai, jog kiti asmenys dėl savanaudiškų paskatų užkrėtė jį sunkia nepagydoma liga – prostatos vėžiu. Medžiagoje yra duomenys apie tai, kad J. G. yra diagnozuotas prostatos vėžys (prostatos Ca). Tačiau nei pareiškėjo J. G. skunde, nei kitoje aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis šia liga susirgti galėjo dėl kokios nors kitų asmenų veikos. Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad jis minėta liga susirgo dėl kitų asmenų veikos, o taip pat ir apie patį jo susargdinimo būdą, grindžiami vien tik prielaidomis, samprotavimais ir subjektyviu vertinimu. Medžiagoje nesant jokių objektyvių duomenų apie kitų asmenų galimai nusikalstamą veiką, atlikti kokius nors procesinius veiksmus minėtoje medžiagoje nėra tikslinga. Todėl akivaizdžiai nepasitvirtinus J. G. pareiškime nurodytoms aplinkybėms Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-04-24 nutarimu visiškai pagrįstai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo J. G. skundą, o prokuratūros 2015-05-25 nutarimu ir skundžiama nutartimi 2015-04-24 nutarimas buvo paliktas galioti.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes aukštesnysis teismas, sutikdamas su žemesniojo teismo motyvais ir argumentais bei pritardamas jiems konstatuoja, kad nagrinėdamas J. G. skundą žemesnysis teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė medžiagoje esančius duomenis, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priėmė teisės aktų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką analogiškose bei panašiose bylose atitinkantį procesinį sprendimą. Toks sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, jis priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų, todėl naikinti jį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo J. G. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.