Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės J. Ž. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje: J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikoje, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,,M.“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. 2010 metų balandžio mėn. – gruodžio mėn. laikotarpiu, Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, bendrininkų grupe kartu su S. K. pažeisdamas 2001-10-23 Lietuvos Respublikos Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 2 str. 4 p. nuostatą „Supirkėju gali būti Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, kitos užsienio valstybės juridinio asmens filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, taip pat fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, šio įstatymo nustatyta tvarka perkantys netauriųjų metalų laužą ir atliekas“, 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau – ir GPMĮ) 27 str. 1 d. nuostatą „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, 35 str. 2 d. nuostatą „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, fizinis asmuo, neįsteigus įmonės, gali teikti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo bei pardavimo paslaugų individualią veiklą, tačiau mokesčių inspekcijoje privalo įregistruoti individualią veiklą bei turėti individualios veiklos pažymą, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir BAĮ) 6 str. 3 d. nuostatą „Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą“, 10 str. 6 d. nuostatą „Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats gyventojas“, nepranešęs mokesčių administratoriui ir neįregistravęs individualios veiklos, vykdė komercinę veiklą, netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimą, ir už tai gavo 33 000 Lt pajamų, nesurašydamas jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, nesumokėdamas jokių mokesčių 2010 metų balandžio mėn. – gruodžio mėn. laikotarpiu, nepildė jokių apskaitos registrų, vykdė komercinę veiklą, už 2010 metus gautų 33 000 Lt individualios veiklos pajamų nedeklaravo Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų, privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų neskaičiavo ir į biudžetą nemokėjo, o būtent – sistemingai ėmėsi netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimo, kiekvieną dieną, asmeniškai S. K. nurodymu, supirkinėjo ir pristatinėjo pastarajam reikalingą metalo laužą, už šių paslaugų suteikimą iš S. K. gavo ne mažiau kaip 33 000 Lt pajamų, t. y. versliškai, neteisėtu būdu ėmėsi ūkinės veiklos neturėdamas licencijos veiklai - netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimui, kuriai ji reikalinga, ir gavo ne mažiau kaip 33 000 Lt pajamų bei už 2010 metus nepaskaičiavo ir nesumokėjo – 2167 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 4702,50 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 1485 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir dėl ko Lietuvos Respublikos biudžetas patyrė žalą.

J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo UAB „T.R.“ metalo laužo supirkimo aikštelėje, jo darbo pobūdis yra organizuoti metalo laužo supirkimą, tačiau jis pats metalo laužo nesupirkinėja, tam yra firmos darbuotojai. S. K. pažįsta apie 15 metų, palaiko draugiškus santykius. S. K. atvažiuodavo į jo darbovietę pasiteirauti metalo laužo kainų, pasidomėdavo, kaip sekasi dirbti, kartais atvažiuodavo pasverti savo krovininius automobilius „Man“ ir „Renault“ su metalo laužu. UAB „T.R.“ atlieka ir svėrimo paslaugą, su klientais būna sudaroma sutartis, tačiau su S. K. sutartis nebuvo sudaryta, jo automobiliai buvo sveriami draugiškai neimant iš jo jokio užmokesčio, sveriamų automobilių registracijos žurnalas nėra vedamas. (b. l. 55) 2013 m. kovo 13 d. papildomai apklaustas J. K. parodė, kad nori greičiau atlyginti žalą, kurią patyrė valstybė ir užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu, todėl nori pripažinti, kad buvo nuo 5 iki 10 kartų, kada metalo laužo prekyba vertėsi ir kaip fizinis asmuo, neturėdamas tam leidimo. Buvo atvejų, kad metalo laužą supirkinėjo iš fizinių asmenų, kurie kreipėsi norėdami parduoti kažkokius metalo laužo objektus, kaip jau minėjo, paprastai žmonės atnešdavo nedidelius kiekius metalo laužo, jis jį supirkdavo ir laikydavo savo asmeniniuose sandėliuose, esančiuose Kuprijoniškių k., Vilniaus r. Tokiu būdu supirktą metalo laužą per 5-10 kartų pardavė S. K. ir iš jo viso gavo daugiausiai 33 000 litų. Tikslaus skaičiaus pardavimų S. K. neprisimena, bet vidutiniškai yra gavęs iki 2000 Lt. Metalo laužą S. K. pasiimdavo savo transportu. Iš gautų maksimum 33 000 litų jis uždirbo iki 3000 litų pelno. Gautų pajamų jis nedeklaravo. Minėtą metalo laužo supirkimo veiklą vykdė 2010 metais. Dėl vykdytos nusikalstamos veikos gailisi. (b. l. 56) 2013 m. rugpjūčio 13 d., įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą J. K., papildomai parodė, kad savo kaltę pripažįsta, gailisi, visą žalą padarytą valstybei atlygino. (b. l. 59)

2012 m. lapkričio 7 d. S. K. apklausiamas kaip įtariamasis, parodė, kad vertėsi metalo laužo prekyba neįsiregistravęs įmonės ir neturėdamas leidimo šia veikla užsiimti. Šia veikla pradėjo verstis tokiomis aplinkybėmis: 2009 metais jo pažįstamas K. D. su juo buvo susitikęs Vilniuje ,,Domus galerijoje“, jį supažindino su pastarojo pažįstamu, taip suprato vokiečiu, vardu Fred 180 cm. ūgio, tamsūs plaukai apie 60 metų, plaukai turbūt dažyti, buvo sušukuoti į viršų, jis turėjo kažkokių verslo reikalų Lietuvoje, tą pirmą kartą jis su juo tik susipažino, po to jie keletą kartų dar buvo susitikę, pietaudavo Vilniuje, jis dažnai lankydavosi Lietuvoje, iš viso jis buvo atvažiavęs tris- keturis kartus, iš jo pasakojimų žinojo, kad jis gyvena kažkur šalia Hamburgo priemiesčio, nuosavame name, nes vieną kartą jis pas jį viešėjęs, kur jie aptarė metalo laužo supirkimo aplinkybes ir, galbūt, jis tuo metu jam perdavė kažkokią pinigų sumą šio metalo laužo supirkimui. Vieno iš susitikimų metu, tai buvo 2009 metų pabaigoje - 2010 metų pradžioje, minėtas vokietis, vardu Fred, jam pasiūlė galimybę tarpininkauti įsigyjant, tiksliau, tam vokiečio piliečiui supirkti metalo laužą už jo duodamus pinigus, metalo laužą. Fred sakė, kad veš kažkur į gamyklą šalia Hamburgo. Jis apie tris - keturis mėnesius domėjosi metalo laužo rinkos kaina Lietuvoje, ieškojo tiekėjų, kas gali jam pridavinėti metalo laužą, ieškojo patalpų nuomai ir apie 2010 m. pavasarį, balandžio mėnesį sutiko su minėto vokiečio pasiūlymu, pateikė visas sąlygas, metalo laužo kainas, vyravusias tuo metu, pastarajam tiko jo pasiūlymo variantas ir pastarasis jam davė apyvartinių lėšų, pirmą kartą jis jam galėjo duoti apie 100 000 litų. Po to ta suma didėdavo ir galėdavo būti apie 300 000 litų. Taip pat kiekvienu atveju jis jam pranešdavo, kokį metalo laužą reikia supirkinėti, supirkus metalo laužą jis jam dar patikslindavo, kokį metalą pakrauti į jo atsiunčiamus vilkikus. Kadangi metalo laužo kaina aukcionuose keisdavosi, todėl jis jam liepdavo kai kurį metalo laužą pasandėliuoti, su juo bendraudavo telefonu, tačiau jo nurodyti negali, nes neatsimena, o taipogi, kuomet jis buvo sulaikytas ir buvo paleistas, bandė su juo susisiekti, naudojamas numeris jau buvo nenaudojamas ir jokiais būdais su juo susisiekti nepavyko. Su minėtu vokiečiu jis bendravo pusiau lenkiškai, pusiau rusiškai. Po kažkurio laikotarpio jis pats nustojo vadovauti ir skambinti jam, tik pranešė, kad atvažiuos jo žmonės iš Lenkijos ir praneš, kokį metalo laužą jam supirkinėti, bei jie atveš apyvartinių lėšų šiai metalo laužo prekybai, viskas tokia tvarka ir vyko. Tikslinant aplinkybes gali paaiškinti, kad šia neoficialia metalo laužo prekyba-pardavimu pradėjo verstis 2010 metų balandžio pradžioje ir vertėsi iki tos dienos, kuomet buvo sulaikytas FNTT pareigūnų, tai buvo 2011 metų balandžio mėnuo. Jis buvo išsinuomojęs keturias sandėliavimo vietas adresais Geologų g. 11, Geologų g. 16, Dariaus ir Girėno g. 107, Vilniuje, Liudvinavo g. 1C, Kadriškių k., Vilniaus r., kuriose laikė supirktą metalo laužą iš įvairių fizinių asmenų. Iš kur žmonės žinodavo, kad jis supirkinėja metalo laužą, nežino, tikriausiai per pažįstamus, draugus bei, kadangi Lietuvoje nėra labai daug asmenų, kurie verčiasi šia veikla, daug kas žinojo, kad jis pradėjo verstis tokia veikla ir galėjo pasiūlyti pakankamai patrauklias supirkimo kainas, nes dirbo neoficialiai. Metalo laužą jam dažniausiai atveždavo arba atnešdavo patys žmonės adresais Geologų g. 11 arba Geologų g. 16. Jis visada atsiskaitydavo su jais pasvėręs ir įvertinęs metalo laužą grynais pinigais, jokių apskaitos dokumentų jis nevesdavo ir nieko sau nesirašydavo. Ką supirkdavo, viską laikydavo minėtuose sandėliuose. Pasitaikydavo atvejų, kuomet jis pats pasiimdavo metalo laužą iš tam tikrų vietų Vilniuje, bei yra tekę pasiimti ir nupirkti metalo laužo Kaune bei Mažeikiuose. Norėtų paminėti, kad dažniausiai jis supirkinėdavo spalvotą metalo laužą. Pinigus metalo laužo prekybai bei savo tokiam verslui jis gaudavo iš minėto vokiečio individualiai ir per Lenkijos Respublikos piliečius, kurie ir pasiimdavo jo supirktą metalo laužą. Tarp minėtų vokiečio atstovų buvo ir tas pats vyras vardu Gžegož, kurį kartu su juo tą pačią dieną sulaikė FNTT pareigūnai. Taip pat jo automobilyje rasti zlotai, kurių turėjo būti apie 500 000, buvo gauti iš minėto vyro, kuris ir atvežė jam šiuos pinigus metalo laužo užpirkimui vokiečiui, vardu Fred. Taip pat to vokiečio atstovai atvykę, kaip mano, iš Lenkijos, buvo apie 4-5 žmonės, tačiau tiksliai įvardinti jų negali, nes neatsimena, o be to, jie dažnai keisdavosi, o kaip jie atvykę prisistatydavo, šiuo metu tikrai neatsimins, nes juos matydavo keletą kartų. Iš pradžių jis skambindavo vokiečiui, vardu Fred, vėliau lenkams ir pranešdavo, kad jau supirko reikiamą metalo laužo kiekį, šie atsiųsdavo vilkiką su priekaba ir visą supirktą metalo laužą jis sukraudavo į minėtus vilkikus, jie dažniausiai atvažiuodavo adresu Geologų g. 16, Vilniuje, taip pat pasitaikydavo atvejų, kuomet vilkikų vairuotojai atveždavo pinigus už išvežamą metalo laužą, tai buvo įvairios pinigų sumos, apie 100 000 – 200 000 zlotų. Kokius dokumentus turėdavo kelyje vilkikų vairuotojai, jis nežino, jis jiems jokių dokumentų neišrašinėdavo ir nieko neduodavo. Taip pat kur važiuodavo vilkikai, irgi nežino, tuo nesidomėdavo, kaip suprato iš ankstesnių pokalbių su Fred, jie turėjo važiuoti į Vokietiją, tačiau to tvirtinti negali. Visą supirktą metalo laužą rūšiuodavo jis pats, tačiau kartais jam padėdavo įvairūs asocialūs asmenys, kuriuos jis sutikdavo vaikščiojančius kur nors Naujininkuose, Vilniuje, bei šie asmenys kartais padėdavo pakrauti surūšiuotą metalo laužą į vilkikus. Jis jiems duodavo po maždaug 20 litų dienai, taip pat nupirkdavo pietums kažko pavalgyti. Iš viso už visą parduotą metalo laužą jis gavo apie 1 250 000 litų pajamų, tačiau realiai jam liko tik 100 000 litų, visos kitos išlaidos sudarydavo įsigyjamas metalo laužas, kuro išlaidos, pakrovimo ir darbo išlaidos, sandėlių nuoma bei kitos išlaidos. Metalo laužą jam padėdavo supirkinėti šie žmonės: L. Z., A. Š., A. A., D. K., Ž. M., T. B., A. K., A. T., jis jiems palikdavo po maždaug 5000 -10000 litų, jie supirkinėdavo ar kažkaip kitaip surinkdavo metalo laužą, o jis po to arba pats atvažiuodavo, arba jie patys surinktą metalo laužą atveždavo jam į sandėliavimo vietą. Jis jiems už tokias paslaugas mokėdavo apie 100-200 litų mėnesiui, su kai kuo susitardavo draugiškai ir ne visuomet mokėdavo pinigus. Kadangi jokios apskaitos nevedė todėl konkrečių kiekių, kiek iš ko buvo paimta metalo laužo bei kokiai sumai - įvardinti negali. Panašiai per visą laikotarpį kiekvienas minėtas asmuo galėjo surinkti, supirkti metalo laužo iki 50 000 litų ir tai tikrai ne visi. A. A. supirktą metalo laužą surinko Kaune, o A. K. Mažeikių r., kur jis kartu su atvykusiais iš Lenkijos žmonėmis buvo nuvažiavęs ir tas metalo laužas buvo pakrautas į vilkikus. Visas supirktas metalo laužas, kuris buvo laikomas jo naudojamuose sandėliuose, priklausė minėtam vokiečiui vardu Fred, tai buvo už jo duotus pinigus supirktas metalo laužas, kuris turėjo būti transportuotas jam. Su J. K. tardavosi dėl vilkikų svėrimo Kuprijoniškių kaime, Vilniaus raj., tačiau metalo iš jo nesupirkinėjo. (b. l. 21-24)

2011-04-06 apklaustas kaip liudytojas V. K. parodė, kad jis yra IĮ „V. K. firma“ savininkas. Užsiimu krovinių pervežimu Lietuvoje. Turi krovininius automobilius - Man raudonos spalvos, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Man baltos spalvos, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) Šios mašinos yra su kranais (manipuliatoriais). Būtent su šiais automobiliais ir vežioja krovinius. Šios jo teikiamos paslaugos užsakovai būna įvairūs, tai ir fiziniai asmenys, ir įvairios įmonės. Pervežami kroviniai būna įvairiausi, kokius užsakovas paprašo pervežti, tokius ir veža. S. K. pažįsta apie 2 metus. Pastarasis yra vienas iš užsakovų, kurio prašymu perveždavo krovinius. Būtent metalo laužą pastarojo prašymu jis vežiodavo maždaug nuo praeitų metų, tai yra nuo 2010 m. pradžios, kada tiksliai neprisimena. Metalo laužo pervežimų pastarojo prašymu būdavo po tris ar penkis per mėnesį. Kada, kokios rūšies, koks kiekis buvo vežamas dabar tiksliai neprisimena. Kai S. K. reikėdavo paslaugos, pastarasis jam paskambindavo ir pasakydavo kur reikia nuvažiuoti, kad būtų pakrautas metalo laužas į automobilį. Ten nuvažiavus į jo automobilį būdavo pakraunamas metalo laužas, kurį po to jis nuveždavo į teritoriją (sandėlius), Geologų g. 16, Vilniuje, kur pastoviai dirbo, ten būdavo S. K.. Ten metalo laužą iš savo automobilio jis iškraudavo su kranais, esančiais jo automobilyje. Yra S. K. prašymu vežęs metalo laužą iš UAB „Mirita“, kurios metalo laužo laikymo teritorija yra Naujojoje Vilnioje, ten bendraudavo su asmeniu vardu Dima. Taip pat, yra vežęs metalo laužą iš J. K. metalo laužo laikymo aikštelės, esančios Minsko pl.. Galbūt ir dar iš kažkur yra vežęs, bet tiksliai dabar neprisimena. Jei ir buvo tokie vežimai, tai tik vienkartiniai. Daugiausia yra vežęs iš jau minėtų dviejų vietų. Atliekant pervežimus iš UAB „M.“ jis gaudavo užpildytus važtaraščius, kuriuose jis pasirašydavo, o nuvežęs krovinį atiduodavo S. K.. Iš J. K. veždamas krovinius jokių dokumentų negaudavo. Taip pat, S. K. prašymu teritorijoje (Geologų g. 16, Vilniuje), ten esantį metalo laužą, su jo automobiliuose esančiais kranais pakraudinėdavo į automobilius, lenkiškais numeriais. Viso 2010 ir 2011 metais yra pakrovęs apie 5 ar 6 tokias mašinas su lenkiškais numeriais. Jis pakraudavo tik tokias mašinas, kurias galima pakrauti tik iš viršaus. Kitokius automobilius S. K. pasikraudavo pats, be jo pagalbos. Yra ne kartą matęs, kaip toje teritorijoje buvo pakraunamos mašinos su lenkiškais numeriais. Teikiant paslaugas S. K. jokie dokumentai pildomi ir pasirašomi nebuvo. Už jo suteiktas paslaugas S. K. dažniausiai jam arba įpildavo kuro į automobilio baką, arba duodavo tam tikro metalo laužo, reikalingo automobilio remontui ar panašiems dalykams. (b. l. 48-50)

2013-04-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje (b.l. 30-47)

2013-04-25 Vilniaus apskrities VMI pranešime apie mokestinį tyrimą nurodyta, kad Vilniaus apskrities VMI 2013-04-11 atliko J. K. mokestinį tyrimą, kurio metu nustatyta, kad vykdant netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo bei pardavimo paslaugas, 2010 m. gavo 33000 Lt pajamų. Mokestinio tyrimo metu šios gautos pajamos buvo pripažintos individualios veiklos pajamomis, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 str. 7 d. J. K. netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo bei pardavimo paslaugų teikimas turi individualios veiklos požymių: savarankiškumą, tęstinumą ir tikslą - ekonominės naudos siekimą. Mokestinio tyrimo metu J. K. pateikė 2010 metų metinę pajamų deklaraciją GPM308, kurios (duomenys neskelbtini) priede deklaravo 19565,55 Lt su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, 130422,06 Lt nekilnojamo daikto nuomos pajamų. Deklaracijos GPM308V priede deklaravo 33000 Lt gautų individualios veiklos pajamų, 0 Lt leidžiamų atskaitymų. Deklaracijoje GPM308, metinis neapmokestinamųjų pajamų dydis (toliau - MNPD) netaikytas, deklaruotas 600 Lt papildomas MNPD, taikytinas tėvui, kartu su sutuoktine auginančiam 1 vaiką iki 18 metų (gimęs 1995-05-10). Pagal deklaruotas pajamas, sumokėtus mokesčius deklaracijoje apskaičiuota 2167 Lt mokėtina pajamų mokesčio suma, kuri sumokėta 2013-04-24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. 2112 13 straipsniu ir 1991-05-21 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 7 str. 2 d. J. K. už 2010 metus turėjo apskaičiuoti 4702,50 Lt VSD įmokų. Vilniaus apskrities VMI 2013-04-12 raštu Nr. (11.29-30-1 )-46-KD-1463 informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių dėl mokestinio tyrimo metu apskaičiuotų 4702,50 Lt VSD įmokų, o vadovaujantis SDĮ 17 str. 4 d. ir 18 str. 2 ir 3 d. nuostatomis, PSD įmokos skaičiuojamos nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos ir šias įmokas administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Todėl dėl minėtų įmokų sumokėjimo prašome kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių. Teikiant netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo bei pardavimo paslaugas neįsteigus įmonės ir (ar) fiziniams asmenims neįregistravus individualios veiklos, nesurašant jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, nesumokant jokių mokesčių, J. K. pažeidė:

2001-10-23 Lietuvos Respublikos Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 2 str., 4 p. ir 3 str., 1 ir 2 p. nuostatas, supirkėju gali būti Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, kitos užsienio valstybės juridinio asmens filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, taip pat fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, šio įstatymo nustatyta tvarka perkantis netauriųjų metalų laužą ir atliekas. GPMĮ 27 str. 1 d. nuostatą „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“. GPMĮ 35 str. 2 d. nuostatą „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“.2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (bei įstatymo papildymais) 6 str. 3 d. nuostatą „Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą“; 10 str. 6 d. nuostatą „Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats gyventojas“. (b. l. 26-27)

2013-06-10 Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus pranešime nurodyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyrius centralizuotai iš VMI gavo duomenis apie J. K. (gim. 1964-02-09) mokestinio tyrimo metu priskaičiuotą 4702,50 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau - VSD) įmokų sumą už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 4 d., asmenys, vykdantys individualią veiklą, moka 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos VSD įmokos, įvertinus iš VMI gautą informaciją apie J. K., kaip asmens vykdžiusio individualią veiklą deklaruotas individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, Fondo valdybos Vilniaus skyrius, vadovaudamasis SD įstatymo 18 str. 2 ir 5 d., papildomai priskaičiavo 1485,00 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr.17-447; 2004, Nr.171-6295) 16 straipsnio 1 dalimi, už laiku į Valstybino socialinio draudimo fondą nesumokėtas VSD ir PSD įmokas apskaičiuota 334,12 Lt delspinigių. Sutinkamai su išdėstytu, J. K., vykdančio individualią veiklą, (draudėjo kodas 2211451) skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2013-05-02 buvo 6521,62 Lt, iš jų 4702,50 Lt VSD įmokų, 1485,00 Lt PSD įmokų ir 334,12 Lt delspinigių. Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2013-05-02 raštu Nr. (7.5) 3-54406 įpareigojo J. K. iki 2013-05-17 sumokėti aukščiau nurodytą įsiskolinimą arba pateikti prašymą dėl įmokų įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (Žin., 2005, Nr. 75-2725) 61¹ punktu. J. K. įsiskolinimo nesumokėjo ir prašymo atidėti įmokų įsiskolinimo sumokėjimą nepateikė. Todėl, vadovaujantis Fondo valdybos direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32 patvirtintų Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių (Žin., 2009, Nr.l 1-436) nustatyta tvarka, į jo asmenines sąskaitas buvo pateikti mokėjimo nurodymai, pagal kuriuos 2013-05-23 buvo nurašyta 3386,00 Lt, iš jų: 1566,88 Lt VSD įmokų, 1485,00 Lt PSD įmokų ir 334,12 Lt delspinigių; 2013-05-24 - 847,30 Lt VSD įmokų, 2013-05-31 - 2454,09 Lt VSD įmokų. Susidariusi 165,77 Lt VSD įmokų permoka artimiausiu metu bus J. K. grąžinta (b. l. 29)

Motyvuojamoji dalis

Išvardytų faktinių duomenų visuma nustatyta, kad pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino. Kaltinamasis J. K. versliškai ėmėsi ūkinės veiklos neturėdamas licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, todėl kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Už šios nusikalstamos veikos padarymą, pagal baudžiamąjį įstatymą, bauda gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bausmė.

Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlygino valstybės biudžetui padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. K. ankščiau neteistas, baustas administracine tvarka, psichiatrijos ligoninėse negydytas, priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 64-73).

J. K. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 74).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo būdą, veikos mastą, motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už KET pažeidimus), atsakomybę lengvinančias aplinkybes J. K. už įvykdytą nusikalstamą veiką skirtina prokurorės siūloma - 50 MGL (6500 Lt) bauda.

Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, byla baigiama baudžiamuoju įsakymu, todėl J. K. atžvilgiu yra taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 352 straipsnio 1 dalimi, 420-421 straipsniais, BK 64¹ straipsniu, teismas

nusprendė:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 MGL, t. y. 6500 (šešių tūkstančių penkių šimtų) litų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 33 MGL, t. y. 4290 (keturis tūkstančius du šimtus devyniadešimt) litų baudą.

Įpareigoti J. K. baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas – 6801, šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Mokėjimo kvitą būtina nedelsiant pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą, (Laisvės pr. 79A, Vilnius). Nustatytu laiku nesumokėta bauda, bus išieškoma priverstinai (BVK 22 straipsnis).

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.