Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilkaviškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. mušdamas ir kitaip smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė žmogui – šeimos nariui – partnerei O. L. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, o būtent, 2024 m. liepos 31 d. apie 12.20 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje konflikto metu tyčia rankomis sudavė partnerei O. L. tris smūgius į galvos ir kitas sritis (veido ir kt.), tuo nukentėjusiajai O. L. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus - poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke bei kairėje plaštakoje, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kelerius metus gyveno kartu su O. L. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. Galimai 2024 m. liepos 31 d. namuose vartojo degtinę, sugyventinei nepatinka, kad jis vartoja alkoholį, dėl to jie abu susibarė. Konflikto metu susistumdė ir lyg 3 kartus, tiksliai kiek kartų neatsimena, ranka sudavė sugyventinei į veidą, galvą. Po suduotų smūgių sugyventinė išsikvietė savo žentą, atvažiavo policija ir jį išsivežė. Būdamas blaivus, smūgių sudavęs nebūtų. Dėl savo veiksmų gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę sukėlus fizinį skausmą patvirtina ir kiti byloje esantys ir teisiamajame posėdyje sutrumpintu įrodymų tyrimu ištirti įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Nukentėjusioji O. L. apklausta atliekant ikiteisminį tyrimą parodė, kad apie 3,5 metų gyveno kartu su kaltinamuoju bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. 2024 m. liepos 31 d. apie 10 val., grįžusi į namus, pastebėjo, kad sugyventinis yra neblaivus, todėl jo vengė. Po kurio laiko būnant virtuvėje, į virtuvę atėjo sugyventinis, nes virtuvėje buvo likę neišgerto alkoholio. Neleido jam pasiimti alkoholio, dėl to tarp jų kilo konfliktas, kurio metu sugyventinis rankomis sudavė jai du smūgius į veidą ir vieną smūgį į galvą, jautė fizinį skausmą. Po suduotų smūgių iš virtuvės nubėgo į kambarį, jame užsidariusi paskambino dukrai, dukra paskambino savo vyrui T. M., kuris iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė sugyventinį (1 t., b. l. 32-35).

Liudytojas T. M. apklaustas atliekant ikiteisminį tyrimą parodė, kad 2024 m. liepos 31 d. apie 12 val. paskambino sutuoktinė ir pasakė, kad jos motiną O. L. namuose muša sugyventinis A. T.. Nuvyko pas nukentėjusiąją į butą, bute virtuvėje prie stalo sėdėjo kaltinamasis, kuris buvo stipriai girtas, nesiorientavo, nebuvo galima suprasti, ką jis kalba. Iš kambario išėjusi nukentėjusioji pasakė, kad virtuvėje sugyventinis jai sudavė į veidą kelis smūgius. Nukentėjusiosios veido dešinys skruostas buvo patinęs ir paraudęs. Apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu pranešė policijai (1 t., b. l. 75-78).

Liudytojas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas, G. D. apklaustas atliekant ikiteisminį tyrimą parodė, kad 2024 m. liepos 31 d. 12.22 val. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, bute buvo T. M., kuris nurodė, kad kvietė policiją, nes buvo sumušta jo uošvienė O. L., nukentėjusioji, kuri nurodė, kad sugyventinis virtuvėje jai sudavė du smūgius į veidą ir vieną smūgį į galvos sritį ir kaltinamasis. Nukentėjusiosios veidas buvo patinęs, jos kairys skruostas – paraudęs. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai apžiūrėjo nukentėjusiąją, o kaltinamasis buvo sulaikytas (1 t., b. l. 81-84).

Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokole (1 t., b. l. 67-69) bei BIRT ataskaitų žiūryklėje (1 t., b. l. 65-66) užfiksuota, kad nukentėjusiosios žentas T. M. 2024 m. liepos 31 d. 12.21 val. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą pranešdamas, jog uošvienės O. L. sugyventinis ją sumušė.

Įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota, kad įvykio vieta yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje (1 t., b. l. 19-27).

Policijos pareigūno „Body“ kameros užfiksuotose vaizdo įrašuose bei jų apžiūros protokole (1 t., b. l. 70) užfiksuota, kaip 2024 m. liepos 31 d. policijos pareigūnai įeina į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra T. M., nukentėjusioji O. L. ir kaltinamasis A. T.. Policijos pareigūnui paklausus, kas įvyko, nukentėjusioji nurodė, kad prieš pusvalandį ar valandą virtuvėje sugyventinis jai sudavė smūgius į galvą bei skruostą, dabar dega skruostai, kaltinamajam girtumo matavimo prietaisu nustatytas 2,63 promilių girtumas.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo G. D. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad nukentėjusioji O. L. yra labai susijaudinusi, ant jos veido abiejuose pusėse matosi kraujosruvos, kaltinamasis elgėsi agresyviai, yra akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs, jam nustatytas 2,63 promilių girtumas (1 t., b. l. 14-18).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2389/2024 (01) patvirtina, kad nukentėjusiajai O. L. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke ir kairėje plaštakoje padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu, daiktais, galimai nurodytu laiku (2024 m. liepos 31 d. apie 12.20 val.) ir aplinkybėmis, suduodant smūgius kumščiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, po nustatytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 61).

Byloje surinkti įrodymai, įvertinus jų visetą, patvirtina, kad kaltinamasis A. T. kilusio konflikto metu suduodamas tris smūgius nukentėjusiajai O. L. į galvos ir kitas (veido ir kt.) sritis sukėlė jai fizinį skausmą ir dėl poodines kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke bei kairėje plaštakoje padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, smurtas panaudotas prieš šeimos narį – partnerę O. L. (BK 248 straipsnio 2 dalis), todėl kaltinamojo veiksmai, kuriais šeimos nariui sukeltas fizinis skausmas, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Aplinkybė, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nagrinėjant bylą teisme pateiktas 2024 m. spalio 3 d. susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, nukentėjusioji kaltinamajam jokių pretenzijų neturi (2 t., b. l. 21) bei teisiamajame posėdyje kaltinamasis ir nukentėjusioji prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik šių sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, viešai atsiprašė nukentėjusiosios, savo veiksmus vertina itin neigiamai. Nukentėjusioji teisme patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė, jam atleido, jokių pretenzijų neturi. Kaltinamasis A. T. anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. l. 147), administracine tvarka baustas, visas nuobaudas įvykdęs (1 t., b. l. 149-158), gydytojo psichiatro paslaugos dėl psichikos sutrikimų jam neteiktos (1 t., b. l. 174), vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 164-166), anksčiau prieš sugyventinę nėra smurtavęs ir jos atžvilgiu smurtą panaudojo pirmą kartą. Nurodytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad kaltinamasis suvokė savo elgesio neatsakingumą, padarė išvadas ir ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu, pripažintina, kad yra visos BK 38 straipsnyje nustatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, o byla tuo pagrindu nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad A. T. smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė prieš savo sugyventinę, būdamas neblaivus bei nesugebėdamas kontroliuoti savo elgesio, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Pagal BK 71 straipsnio 1 dalį teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį (padaryta nesunki nusikalstama veika, smūgiai nukentėjusiajai suduoti į veidą), Algirdo Tamulionio charakterizuojančius duomenis (neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų už įvairius administracinius nusižengimus, vykdo individualią veiklą), siekiant užtikrinti teisingumo principo bei tinkamo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto įgyvendinimą, A. T. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. T. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diskai su vaizdo ir garso įrašais, saugomi prie bylos vokuose Nr. 1 ir Nr. 2, paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktais, 71, 72² straipsniais, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

1) įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2) 10 MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų), dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią banke „Luminor Bank AS“, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diskus su vaizdo ir garso įrašais, saugomus prie bylos vokuose Nr. 1 ir Nr. 2, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. T., kad:

1. jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

2. jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.