- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-31
- Bylos Nr.
- N-502-1054-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Antanas Ablingis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. spalio 25 d. nutarimo J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyviosios kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė J. S. 2006-07-26 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalį už tai, kad šis 2006 metais 2 darbuotojams išmokėjo 4810 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, per 2005 metų 08-12 mėn. apskaitoje neparodyta 16342 Lt išmokėto darbo užmokesčio, darbuotojui E. S. nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. iki 2006-07-10 išmokėta 16 000 litų, S. S. E. S. 2006 m. gegužės – liepos mėn. išmokėta 900 litų ir V. Š. 2005 m. rugpjūčio – 2006 m. kovo mėn. 8305,20 litų neoficialaus atlyginimo ir tuo pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis, Darbo kodekso 186 ir 201 straipsniai.
II.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006 m. spalio 25 d. nutarimu, vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nutraukė J. S. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje.
Teismas nurodė, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį atsiranda už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatyme, kolektyvinėje ar darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad nėra pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galimą neabejotinai daryti išvadą, kad J. S. padarė administracinį pažeidimą.
Šalies argumentai
J. S. nepripažino pažeidimo, nurodė, kad jo firmos „S.“ pagrindinė veikla dujotiekio sistemų klojimas, taip pat atlieka ir kai kuriuos santechnikos darbus. Pagrindinis užsakovas yra AB „Vilniaus dujos“, tačiau gauna užsakymų ir iš kitų firmų bei fizinių asmenų. Jų darbas specifinis. Daugiausia darbo turi šiltuoju metų laiku. Žiemą užsakymų labai sumažėja, darbo praktiškai neturi, todėl tuo metu vykdo darbuotojų apmokymus, nes dujotiekio klojimo darbams atlikti reikia licencijų. Įmonėje darbo užmokestis mokamas pagal buhalterinius dokumentus, jokio buhalteriniuose dokumentuose neapskaityto darbo užmokesčio ar kokio nors papildomo užmokesčio iš darbų užsakovų, firmos darbuotojai negauna. Atlyginimas yra pervedamas į banko korteles. Tokia tvarka buvo įvesta todėl, kad nebūtų jokių spekuliacijų bei šnekų, kad atlyginimai mokami „vokeliuose“. Su visais darbuotojais buvo ir yra sudaromos darbo sutartys bei mokamas darbo sutartyje nurodytas (sutartas) atlyginimas. Kylant darbuotojo kvalifikacijai, kyla ir atlyginimas. Su V. Š. , E. S. ir S. S. taip pat buvo sudarytos darbo sutartys ir mokamas jose nurodytas atlyginimas. Jokių pinigų „vokeliuose“ jis jiems niekuomet nemokėjo ir nežino, kaip jų paaiškinimuose atsirado tokios sumos. Patikrinimo metu buvo tikrinami buhalteriniai dokumentai, kasa, tačiau VMI pareigūnai jokių pažeidimų neaptiko, įmonės kasoje pinigų buvo lygiai tiek, kiek buvo parodyta įmonės buhalterijoje. Jis nepažeidė jokių buhalterinės apskaitos reikalavimų. Darbuotojai, davę paaiškinimus, įmonėje jau nebedirba. Galbūt liko kokių nuoskaudų, o gal tik dėl jiems vieniems žinomų priežasčių, jie sako netiesą.
Liudytojas E. S. parodė, kad J. S. firmoje „S.“ dirbo nuo 2005-08-08 iki 2006-07-10 dienos. Į darbą jį priėmė ir dėl darbo užmokesčio kalbėjosi su J. S. . Buvo sutarę, kad jis jam mokės ne mažiau, kaip 1500 Lt per mėnesį, tačiau darbo sutartyje buvo nurodytas minimalus darbo užmokestis. Jis dirbo brigadoje su kitu darbuotoju V. Š. . Jie tiesdavo vamzdžius ir pajungdavo prie katilo. Už kiekvieną „tašką“ mokėdavo po 100 Lt. Per dieną padarydavo 3-4 tokius „taškus“. Per dieną dviese uždirbdavo apie 300-400 Lt. 2005 metais iki 2006 kovo ar balandžio mėnesį atlyginimus išmokėdavo grynais, vėliau pinigus pervesdavo į banko kortelės, tačiau tik oficialų atlyginimą. Tuos vadinamuosius „juodus pinigus“ ir toliau mokėjo grynais. Jie dažniausiai būdavo išmokami objektuose. Mokėjo pats J. S. . Neoficialių pinigų jis gavo apie 6900 Lt, kai rašė pasiaiškinimą VMI, įmonėje nebedirbo, į VMI jis buvo iškviestas. J. S. pažįsta nuo 1994 metų, praktiškai gyvena viename name.
Liudytojas S. S. parodė, kad J. S. firmoje „S.“ dirbo nuo 2006-04-24 iki 2006-07-25 dienos. Į darbą jį priėmė ir dėl darbo užmokesčio tarėsi su J. S. . Buvo sutarę, kad jis jam mokės ne mažiau, kaip 1500 Lt per mėnesį. Dirbdavo brigadomis po 2 žmones. Jis yra santechnikas, dujotiekio neklojo, atlikdavau tik santechnikos darbus. Atlyginimas buvo pervedamas į kortelę. Už 2006 gegužės mėnesį buvo pervesta 1000 Lt. Kadangi buvo tartasi dėl didesnio atlyginimo, nuėjo pas J. S. ir pasakė, kad pinigų mažoka. Tuomet jis jam primokėjo 500 Lt grynais. Už šiuos pinigus niekur nepasirašė. Tas pats pasikartojo ir birželio mėnesį. Liepą jau viskas buvo tvarkoje, neoficialių pinigų liepos mėnesį negavo. Po to buvo įmonėje VMI patikrinimas. Jis buvo iškviestas ir davė parodymus, o po to savo noru išėjo iš darbo. J. S. pažįsta nuo 1994 m., nes su juo kartu dirbo. J. S. jis neapkalba, nėra susipykę.
Liudytojas G. R. parodė, kad J. S. firmoje „S.“ dirba apie 2 metus šaltkalviu. Pagrindinis jo darbas – vamzdžių gręžimas, dažymas, santechninių darbų jis neatlieka. Dirba brigadomis po 2 žmones. Atlyginimas iš pradžių buvo minimalus, vėliau kilo. Paskutiniu metu jis gauna 1500 Lt, atskaičius mokesčius į kortelę perveda apie 1000 Lt. Jokių priemokų grynais pinigais nėra gavęs.
Liudytojas S. K. parodė, kad J. S. firmoje „Skominta“ dirba nuo 2006 m. pavasario suvirintoju. Pagrindinis jo darbas – metalo, plastmasės suvirinimas. Dirba brigadomis po 2 žmones, tačiau pagalbiniai darbininkai keičiasi, priklausomai nuo darbo pobūdžio. Jo atlyginimas gana didelis, apie 4000 Lt. Atskaičius mokesčius, gauna apie 3000 Lt. Jokių priemokų grynais pinigais nėra gavęs ir, kiek girdėjo, kiti taip pat kažkokių neoficialių pinigų negauna.
Iš 2006-07-19 Operatyvaus patikrinimo pažymos teismas nustatė, kad pažeidimų J. S. firmoje „S.“ mokant darbo užmokestį nenustatyta, grynųjų pinigų likutis įmonės kasoje 1895 litų, kaip ir turi būti pagal apskaitos dokumentus (b. l. 4-6). Pagal E. S. , S. S., V. Š. darbo sutartis matyti, kad buvo sutartas ne mažesnis kaip 550 litų darbo užmokestis (b. l. 57-62). Darbo užmokesčio žiniaraščiai patvirtina, kad V. Š. ir E. S. buvo mokamas atlyginimas, numatytas darbo sutartyse, o S. S. buvo priskaičiuojamas 1500 litų atlyginimas (b. l. 34-44). V. Š. , duodamas VMI paaiškinimus, nurodė, kad jis dirbo įmonėje nuo 2005-08-09 iki 2006-01-02, jam buvo pažadėtas 1500 litų atlyginimas, dirbo brigadoje su E. S. , už „tašką“ gaudavo 100 litų, per mėnesį vidutiniškai gaudavo 5400 litų, pinigus mokėjo kiekvieną savaitę, duodavo grynais, už tai jis nepasirašinėjo. Nuo 2005-11-02 iki 2006-01-02 už dujotiekio statybą gavo maždaug 5800 litų, už gruodžio mėn. gavo 2800 litų, už lapkritį 3150 litų, iš viso dirbdamas įmonėje gavo apie 10 000 litų (b.l.33). Teismo teigimu, nors liudytojai E. S. ir S. S. nurodo, kad jiems J. S. mokėjo neoficialius atlyginimus, tačiau šių jų parodymų negalima patikrinti kitais tiesioginiais ir objektyviais įrodymais. Atlikus įmonės patikrinimą dėl darbuotojų atlyginimo mokėjimo 2006-07-19 pažeidimų nebuvo nustatyta, ir tik apklausus tris buvusius įmonės darbuotojus ir remiantis jų paaiškinimais buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. V. Š. teismui apklausti nepavyko, kadangi jis kviečiamas į teismą neatvyko. Teismas nesirėmė V. Š. duotais Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijoje paaiškinimais, kadangi yra pagrindo abejoti jų objektyvumu. V. Š. paaiškinime nurodė, kad jis dirbo įmonėje iki 2006-01-02 ir 2005 m. gruodžio mėnesį gavo 2800 litų atlyginimą. Tačiau byloje yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina, jog V. Š. nuo 2005-12-01 iki 2006-03-21 į darbą neatvyko, buvo atleistas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, atleistas iš darbo ne nuo 2006-01-02, o nuo 2006-03-21. Byloje esantys E. S. VMI pateiktų užrašų knygutės kopijose esantys įrašai, teismo vertinimu, taip pat nepatvirtina neoficialaus atlyginimo mokėjimo fakto.
Taigi, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog J. S. pažeidė įstatymų reikalavimus ir mokėjo darbo užmokestį, neįtrauktą į buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, todėl administracinės bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukė.
III.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. E. S. , S. S. , V. Š. savo parodymus, kad gaudavo neoficialų atlyginimą, pateikė paaiškinimuose, po kuriais pasirašė, jog yra supažindinti su atsakomybe už melagingų parodymų teikimą. Teisme liudytojai S. S. ir E. S. savo parodymus, duotus inspekcijai, taip pat patvirtino. Nežiūrint į tai, teismas šiais parodymais nesirėmė. Tai, apelianto vertinimu, rodo, kad teismas bylą išnagrinėjo šališkai, visapusiškai neįvertinęs inspekcijos pateiktų pažeidimo įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatyme, kolektyviniame susitarime, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.
Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, konstatavo, kad
J. S. 2006 metais 2 darbuotojams išmokėjo 4810 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, per 2005m. 08 - 12 mėnesius apskaitoje neparodyta 16342 Lt išmokėto darbo užmokesčio, darbuotojui E. S. nuo 2005m. rugpjūčio iki 2006m. liepos išmokėta 16000 litų, S. S. E. S. 2006m. gegužės - liepos mėn. išmokėta 900 Lt ir V. Š. 2005m. rugpjūčio – 2006m. kovo mėn. 8305,20 Lt neoficialaus atlyginimo, tuo pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnį, Darbo kodekso 186 ir 201 straipsnius, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka pripažinti, jog J. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje.
ATPK 256 straipsnis įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje įvardija bet kuriuos faktinius duomenis, kuriais remiantis organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pareiga rinkti įrodymus nustatyta pareigūnams, turintiems teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantiems organams (pareigūnams).
Įrodymų vertinimą įstatymas (ATPK 257 straipsnis) paveda organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, nurodant, kad tai turi būti atlikta pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Šių nuostatų tinkamai laikytasi nagrinėjant bylą apylinkės teisme.
Kaltinimas J. S. grindžiamas tik liudytojų E. ir S. S. parodymais bei šių asmenų ir V. Š. paaiškinimais mokesčių inspekcijos pareigūnams. Nors pastarojo paaiškinimai nevertinti, jie negalėtų būti pripažinti objektyviais dėl buvusios konfliktinės situacijos su atsakomybėn traukiamu asmeniu. Vien liudytojų S. parodymai, nesant juos patvirtinančių jokių kitų objektyvių įrodymų, pagrįstai teismo pripažinti nepakankamais, kad konstatuoti, jog J. S. padarė administracinį teisės pažeidimą.
Pagrindų naikinti ar keisti teismo nutarimą nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. spalio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.