Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-08-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-676-350/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-08
Bylos Nr.
1S-676-350/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Pareiškėjas
A. P.
Advokatai
Albertas Kručkauskas
Kategorijos
Teisėja Vitalija Ragauskienė Nr. 1S-676-350/2013
Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4., (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. rugpjūčio 8 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Astai Railaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui G. V.

teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo A. P. atstovo advokato Alberto Kručkausko skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-07-12 nutarties, kuria atmestas pareiškėjo atstovo advokato skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2013-05-03 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-07-12 nutartimi atmestas pareiškėjo A. P. atstovo advokato A. Kručkausko skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2013-05-03 nutarimo, kuriuo paliktas galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. 2013-03-22 nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, panaikinimo.

Šalies argumentai

Skundu pareiškėjo A. P. atstovas advokatas Albertas Kručkauskas prašo panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2013-03-22 priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą formaliai perrašomi liudytojų parodymai, jie negretinami su surinktais duomenimis, neatsižvelgiama į nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, taip pat nepašalinami prieštaravimai tarp nukentėjusiojo, liudytojų ir įtariamojo parodymų. Nesutinka su tuo, kad liudytojai S. V., D. B. ir G. T. galimai davė nukentėjusiajam A. P. palankius parodymus, nes jie yra jo draugai, taip pat su tuo, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai nėra paremti kitais objektyviais bylos duomenimis, o priešingai – jiems prieštarauja. Teigia, kad abejonės dėl minėtų liudytojų parodymų patikimumo grindžiamos tik jų ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiais bei asmeninio pobūdžio vertinimais. Tačiau, pareiškėjo atstovo advokato nuomone, tai nesumenkina minėtų asmenų parodymų įrodomosios vertės, nes visų asmenų apklausų metu duoti parodymai sutapo, buvo nuoseklūs, detalūs. Jokių duomenų, jog minėti asmenys galėjo pateikti melagingus duomenis ar būtų turėję suinteresuotumą bylos baigtimi, byloje nėra, todėl teisinga juos vertinti kaip patikimus. Tuo tarpu įtariamojo T. T. parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikslumo ir objektyvumo, nes jie prieštarauja minėtų asmenų parodymams, t. y. įtariamasis įvykio aplinkybes apibūdino kitaip nei nukentėjusysis ir liudytojai, nėra nuoseklūs ir yra nelogiški, be to, jų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Atkreipia dėmesį į tai, kad įtariamasis vėlesnėse savo apklausose nurodė aplinkybes, t. y. kad jis vaikščiojo po medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) patalpas, vienoje iš patalpų, kur apdorojami sumedžioti žvėrys, bendravo su nukentėjusiuoju ir pan., kurių jis nenurodė pirmosios apklausos metu, tokių aplinkybių nenurodė ir nukentėjusysis bei kiti patalpoje buvę asmenys. Pareiškėjo atstovo advokato nuomone, apie šias aplinkybes įtariamasis galėjo sužinoti iš kitų asmenų arba jas nuspėti, taip pat galėjo susipažinti su prie bylos medžiagoje esančiu patalpų planu, atkurti įvykio vietą bei susipažinti su kitų asmenų parodymais, nes įtariamojo gynėjas nuolat susipažindavo su bylos medžiaga ir teikdavo prašymus, t. y. įtariamasis per gynėją galėjo sužinoti įvykio detales, kurių jis nenurodė pirmosios apklausos metu ir jas nurodyti savo vėlesnėse apklausose. Tačiau kaip jau minėjo, įtariamojo parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Nesutinka su nutarimo argumentais, kad T. T. nebūtų galėjęs detaliai apibūdinti patalpoje buvusių asmenų, jei patalpose būtų pabuvęs trumpą laiką. Nurodo, kad tam, jog pastebėti asmenų viršutinius drabužius ar kelis patalpoje esančius daiktus užtenka labai trumpo laiko, netgi kelių minučių. Todėl, pareiškėjo atstovo advokato nuomone, toks argumentas nepatvirtina nusikalstama veika įtariamo asmens parodymų teisingumo. Taip pat tikrovės neatitinka įtariamojo parodymai, kad jis į medžiotojų klubą (duomenys neskelbtini) atvyko anksčiau nei įvyko incidentas, nes tokiu atveju įtariamojo parodymai apie patalpas, jame buvusius asmenis, jų vardus, pavardes ir pan. būtų buvę išsamesni. Tuo tarpu įtariamasis negalėjo nurodyti, kas jį spardė, nenurodė patalpose buvusių asmenų vardų, pavardžių ir pan. Kad įtariamasis į įvykio vietą atvyko anksčiau nei nurodo nukentėjusysis ir liudytojai, be įtariamojo parodymų, parodė ir liudytoja L. P. (pareiškėjo sutuoktinė). Tačiau, pareiškėjo atstovo advokato nuomone, minėtos liudytojos parodymai nėra objektyvūs ir galimai šališki, nes ją su įtariamuoju sieja artimi santykiai. Įtariamojo T. T. parodymai prieštarauja ir 2012 m. lapkričio 6 d. gautai specialisto išvadai. Taigi priešingai nei nurodoma nutarime, būtent nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai nėra paneigti. Skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu yra surinkta pakankamai duomenų apie T. T. padarytą nusikalstamą veiką, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nepagrįstai, netinkamai įvertinus bylos duomenis, neįsigilinus į įtariamojo parodymus, negretinus liudytojų parodymų, neatsižvelgiant, kad akistatų metu liudytojai patvirtino savo parodymus.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui, o pareiškėjo atstovo advokato skunde išdėstyti argumentai nei prokurorų, nei pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Anykščių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal pranešimą, kad 2012-10-28 apie 2 val. T. T., atėjęs į medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) k., Anykščių r., užsitaisęs legaliai laikomą pistoletą „GLOCK 17“, juo nusitaikė į patalpoje buvusį A. P. ir tokiu būdu pasikėsino jį sužaloti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes D. B., S. V. ir A. P. atėmė iš jo ginklą, t. y. pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 str. 1 d. ir 138 str. 1 d.

Aukštesnės instancijos teismui skundas paduotas dėl prokuroro 2013-03-22 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo T. T. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 str. 1 d. 2 p.), kurį teisėtu pripažino aukštesnysis prokuroras bei skundžiama nutartimi apylinkės teismas, konstatavęs, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas pilnai, surinkti visi duomenys, prokurorų sprendimai yra motyvuoti, pagrįsti ir teisėti.

Skunde Panevėžio apygardos teismui iš esmės ginčijamos prokurorų bei teismo išvados, susijusios su surinktų įrodymų vertinimu, teigiama, jog ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakanka pripažinti, kad T. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., o prokurorų nutarimuose bei teismo nutartyje padarytos priešingos išvados paremtos netinkamu bylos duomenų įvertinimu. Su tokiais skundo argumentais aukštesnės instancijos teismas nesutinka.

Lietuvos Respublikos Konstitucija bei kiti teisės aktai įtvirtina prokurorams pareigą organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką. Ir tik kai įvykdomi ikiteisminio tyrimo iškelti uždaviniai, surenkami visi reikšmingi tiesai byloje nustatyti bei sprendimams priimti duomenys, ikiteisminis tyrimas baigiamas.

Pažymėtina, kad tik prokuroras ir tik įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, turi teisę priimti sprendimą surašyti kaltinamąjį aktą bei jį su byla perduoti teismui, o kai, prokuroro nuomone, tokių duomenų nepakanka arba nustatomi kiti BPK 212 str. numatyti pagrindai, turi ikiteisminį tyrimą nutraukti.. Kartu pažymėtina, kad prokurorui nėra privaloma nukentėjusiojo ar jo atstovo advokato pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Be to, teismas, nagrinėdamas proceso dalyvių skundus dėl prokurorų sprendimų, gali juos patikrinti tik teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, tačiau negali duoti jokių privalomų nurodymų. Be to, BPK 170 str. 5 d. yra įvirtinta nuostata, kad net aukštesnysis prokuroras, kuris šiaip turi teisę pavaldžiam prokurorui duoti privalomus nurodymus byloje, negali duoti nurodymo priimti konkretų procesinį sprendimą. Taigi nuspręsti apie duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei pagrįsti yra išimtinai bylą kontroliuojančio prokuroro kompetencija Prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis.

Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad naikinti prokurorų nutarimų nėra jokio pagrindo. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi visų galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis siekiant nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, kurios padarymu buvo įtariamas T. T.. Prokurorų nutarimuose bei teismo nutartyse padarytos išvados, kad nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo T. T. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., padarytos įvertinus visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, išsamiai atsakyta į pagrindinius skundų argumentus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukštesnės instancijos teismui paduotas skundas dėl apylinkės teismo nutarties yra iš esmės identiškas skundams, paduotiems aukštesniajam prokurorui ir apylinkės teismui. Jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos prokurorų nutarimuose, skunde nenurodoma. Be to, pažymėtina, kad skunde aukštesnės instancijos teismui tik nurodoma apie netinkamą bylos duomenų įvertinimą, o kaip minėta, duomenų vertinimas yra išimtinė prokuroro kompetencija. Skunde nenurodoma, kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai šioje byloje nebuvo atlikti ir kokioms aplinkybėms nustatyti kokius veiksmus dar būtina ar galima atlikti. Pripažinti, kad prokuroras ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį atliko netinkamai skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo. Prokurorų nutarimuose išsamiai išdėstyti ikiteisminio tyrimo nutraukimo motyvai, kurių, kaip minėta, revizuoti teismas neturi įgaliojimų.

Taigi atsižvelgęs į pirmiau paminėtas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas išsamiai ir objektyviai. Todėl prokurorų nutarimai bei dėl jų priimta teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

nutaria:

Pareiškėjo A. P. atstovo advokato Alberto Kručkausko skundą atmesti ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis