Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjos nuomone, kreipiantis dėl našlės pensijos skyrimo, VSDFV turėjo galimybę ir privalėjo patikrinti visas aplinkybes, darančias įtaką teisės į šią pensiją nustatymui. Beveik 18 metų laikotarpis tam, kad nustatyti, jog pensija mokama nepagrįstai, yra nepateisinamai ilgas. Akcentavo, kad pateikdama prašymą dėl našlių pensijos skyrimo, pareiškėja sąžiningai suklydo, o VSDFV nebuvo nustačiusi reikiamų teisės aktų ir procedūrų, kad tokio pobūdžio klaidas eliminuoti. Šiuo atveju atsakomybę dėl procedūrų netobulumo turi prisiimti valstybė. Skundžiami sprendimai daro neigiamą įtaką pareiškėjos turtinei padėčiai, kadangi iš jos netekto darbingumo pensijos kiekvieną mėnesį išieškoma po 20 procentų.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje ir 36 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, neapribojant kokiu nors terminu. VSDFV Vilniaus skyrius, nustatęs, kad permoka susidarė dėl pareiškėjos kaltės, pagrįstai priėmė sprendimą dėl permokos išieškojimo iš pareiškėjos netekto darbingumo pensijos. Ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, naikinti juos nėra pagrindo.

VSDFV akcentavo, kad nei Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, nei pensijų įstatyme teritoriniams skyriams nėra nustatyta pareiga (tik teisė) tikrinti visų pensijoms skirti išduotų ir pateiktų dokumentų teisingumą. Teisė tikrinti dokumentus neatleidžia asmenų nuo pareigos būti sąžiningais ir teikti teisingus duomenis bei informaciją, reikalingą sprendimui priimti. Pareiškėjos argumentus, kad Nuostatų 47 punkte (redakcija, galiojusi nuo 1994 m. lapkričio 18 d.) neužsimenama apie ištuokos liudijimą, laiko nepagrįstais, kadangi tas punktas nustato, kokius dokumentus asmuo turi pateikti kreipdamasis su prašymu dėl našlių pensijos paskyrimo. Ištuokos liudijimas objektyviai negali būti įrašytas į Nuostatus kaip privalomas pateikti dokumentas, kadangi jis patvirtina, kad asmuo, mirus buvusiam sutuoktiniui, nėra pastarojo našlys, atitinkamai ir našlių pensija jam negali būti skiriama. Našlių pensija pareiškėjai buvo paskirta nepagrįstai, jai nuslėpus duomenis apie santuokos su J. V. S. nutraukimą, todėl nėra pagrindo pareiškėjos skundą tenkinti.

II.

Teismas, vadovaudamasis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, nurodė, kad skundžiamas sprendimas priimtas remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsniu, kuris nustato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka VSDFV teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš fondo lėšų. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka. Apie tai, kad pareiškėjos santuoka su J. V. S. buvo nutraukta, VSDFV teritorinis skyrius sužinojo patikrinęs Gyventojų registro tarnybos duomenis. Valstybinio socialinio draudimo įstaigos visada turėjo teisę patikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos jų žinioje esančios įmokos ir išmokos (prašymo pateikimo metu galiojusios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 45 straipsnio 1 dalis, dabartinės redakcijos 36 straipsnio 1 dalis). Prašymo pateikimo metu galiojusios Nuostatų redakcijos 44 punkte buvo išdėstyta, kad prašymą dėl pensijos skyrimo su visais reikiamais dokumentais asmuo paduoda nuolatinės gyvenamosios vietos socialinio draudimo skyriui. Pagal Nuostatų 47 punktą prie prašymo skirti našlių ar našlaičių pensiją turi būti pridėtas mirties liudijimas arba teismo sprendimas dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu; dokumentas apie asmens amžių, jeigu tai nenurodyta mirties liudijime; dokumentai, įrodantys mirusiojo asmens stažą; dokumentai, įrodantys mirusiojo asmens draudžiamąsias pajamas; sužalojimo darbe ar profesinės ligos tyrimo aktas, jeigu asmuo mirė dėl šių priežasčių; santuokos liudijimas; teismo sprendimas dėl faktinės santuokos fakto nustatymo; našlaičių gimimo liudijimai; mokymo įstaigų pažymėjimai, jeigu našlaičiai, vyresni kaip 18 metų, mokosi; valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos išduota invalidumo pažyma, jeigu teisė gauti šią pensiją priklauso nuo invalidumo. Nuostatų 50 punkte nurodyta, kad socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai.

Šiuo atveju susidarė situacija, kad pareiškėjai nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. (t. y. beveik 18 metų) neteisėtai buvo mokama našlių pensija. Minėtu laikotarpiu galiojo Gyventojų registro įstatymo (originalios redakcijos) 4 straipsnio 4 dalies 4 punktas, kuriame nustatyta, kad Gyventojų registre įrašomi duomenys apie šeimyninę padėtį. Atitinkamai viešojo administravimo institucijos turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą tikrinti mokamos pensijos teisėtumą, be to, tokie duomenys buvo kaupiami Gyventojų registre. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju toks nepagrįstas delsimas yra nesuderinamas su gero administravimo principu, todėl pareiškėjos skundžiamus sprendimus, kuriuose nurodyta, kad našlių pensijos permoka susidarė dėl pareiškėjos kaltės, panaikino.

III.

Pareiškėja, pateikdama santuokos liudijimą, turėjo pateikti ir santuokos nutraukimo dokumentus, tačiau to nepadarė ir šį faktą nuslėpė. Atsakovo vertinimu, jau pats pareiškėjos kreipimosi dėl našlių pensijos paskyrimo, nesant jo našle, faktas rodo pareiškėjos nesąžiningumą. VSDFV skyrius neprivalo tikrinti santuokos pasibaigimo fakto. Kadangi VSDFV Vilniaus skyrius teisės aktuose nustatytos pareigos tikrinti ar pareiškėjas veikia sąžiningai ir, ar nenuslepia pensijų skyrimui reikšmingų faktų, neturėjo, tai ieškinio senaties termino eigos pradžia šioje byloje turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į datą, kada atsakovas sužinojo apie Gyventojų registre padarytą įrašą dėl santuokos nutraukimo.

Pažymėjo, kad pagal Nuostatų 65 punktą, dokumentus išdavęs (pateikęs) juridinis ar fizinis asmuo atsako už jų teisingumą įstatymų nustatyta tvarka ir atlygina fondo biudžetui materialinę žalą, padarytą dėl neteisėtai išduotų (pateiktų) dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus sprendimo, priimto dėl pareiškėjai permokėtos valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos nustatymo bei dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo, priimto išnagrinėjus ginčą ikiteismine tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui prašė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. gegužės 5 d. sprendimą, kuriuo nustatyta pareiškėjai permokėtos valstybinio socialinio draudimo našlės pensijos suma, bei VSDFV 2015 m. birželio 5 d. sprendimą, priimtą išnagrinėjus ginčą ikiteismine tvarka. Pareiškėja skunde iš esmės teigė, kad jos kaltės dėl susidariusios našlių pensijos permokos nėra, kadangi ji jokių neteisėtų veiksmų neatliko, pateikdama prašymą dėl našlių pensijos skyrimo sąžiningai klydo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 11-56-120 ir VSDFV 2015 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3841 dalyje, kurioje nustatyta, kad 3 153,97 Eur našlių pensijos permoka nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. susidarė dėl pareiškėjos kaltės.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu ir teigia, kad našlės pensijos permoka susidarė dėl pareiškėjos kaltės, pateikdama prašymą našlių pensijai skirti, ji buvo nesąžininga ir nuslėpė aplinkybę, kad jos santuoka su J. V. S. buvo nutraukta, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjos kaltės nėra, atitinkamai priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV apeliaciniame skunde teigia, kad administracinė byla turėtų būti nutraukta, kadangi pareiškėja skundžia tarpinį VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą, kuriuo nustatyta našlių pensijos permoka, tačiau šis sprendimas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti administracinio ginčo teisme dalyku.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja A. S. 1997 m. rugpjūčio 5 d. VSDFV pateikė prašymą skirti jai našlės pensiją (b. l. 13-14). Prie šio prašymo pridėjo sutuoktuvių liudijimą su J. V. S. (b. l. 16) ir J. V. S. mirties liudijimą (b. l. 15). Pareiškėjai VSDFV 1997 m. rugsėjo 15 d. sprendimu buvo paskirta našlių pensija (b. l. 17). VSDFV Vilniaus skyrius 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. PE-SP3-5818 „Dėl A. S. našlių ir našlaičių pensijos mokėjimo nutraukimo“ nuo 2015 m. gegužės 1 d. nutraukė paskirtos našlių pensijos mokėjimą, kadangi ji paskirta neteisėtai (b. l. 21). VSDFV Vilniaus skyrius 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. P1-56-120 „Dėl A. S. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos nustatymo“ nustatė, kad laikotarpiu nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. susidarė 3 153,97 Eur našlių pensijos permoka dėl išmokos gavėjos (A. S.) kaltės, kadangi kreipdamasi dėl našlių pensijos skyrimo nuslėpė aplinkybes, turinčias įtakos teisei į šią išmoką nustatyti (b. l. 22). Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, pateikė skundą VSDFV, kuri 2015 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3841 pareiškėjos skundo netenkino (b. l. 31-32).

VSDFV Vilniaus skyrius 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 11-57-54 „Dėl A. S. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“ nusprendė nuo 2015 m. birželio 1 d. išieškoti iš A. S. valstybinio socialinio draudimo invalidumo/netekto darbingumo pensijos po 20 procentų kiekvieną mėnesį iki valstybinio socialinio draudimo biudžetui bus atlyginta 3 153,97 Eur našlių pensijos permoka, susidariusi laikotarpiu nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. dėl to, kad pateikdama prašymą skirti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją už (duomenys neskelbtini) mirusį J. V. S., neinformavo, kad santuoka su juo (duomenys neskelbtini) yra nutraukta, tai turėjo įtakos teisei į valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją nustatyti (b. l. 23).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, pasisakydama dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo, kuriuo nustatyta našlių pensijos permoka, pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Aiškindamas minėtą nuostatą, taip pat Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, pagal kurią skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai pažymi, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011, p. 254–264; 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011, p. 359–378 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, jog vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011, p. 359–378). Viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio įvertinimo kaip sprendimo, dėl kurio gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį.

Kaip matyti iš pareiškėjos skundžiamo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. P1-56-120 turinio, juo, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45¹ straipsniu (redakcija, galiojusi našlių pensijos skyrimo dieną) nustatyta, kad nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. susidarė 3 153,97 Eur našlių pensijos permoka dėl išmokos gavėjos kaltės, nes kreipdamasi dėl našlių pensijos skyrimo nuslėpė aplinkybes, turinčias įtakos teisei į šią išmoką nustatyti. Šiame sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka. Taigi šiame sprendime atsakovas nustatė tam tikras aplinkybes – kad pareiškėjai neturint teisės į našlių pensiją, susidarė atitinkamo dydžio našlių pensijos permoka, taip pat, kad permoka susidarė dėl pensijos gavėjos kaltės. Šiuo sprendimu nors ir nurodyta atsakovo pozicija, jog našlių pensijos permoka susidarė dėl pareiškėjos kaltės, tačiau nenustatytos jokios pareigos pareiškėjai, susijusios su minėtos permokos susidarymo faktu. Taigi šiuo sprendimu nesuformuluoti jokie viešojo administravimo institucijos – atsakovo, kompetentingo priimti sprendimus dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų išieškojimo, – valdingi patvarkymai, jais nenustatytos, nepakeistos ir nepanaikintos pareiškėjos teisės ar pareigos, ir tai, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjos skundžiamas sprendimas savo esme yra tarpinis sprendimas, nesukeliantis pareiškėjai materialinių teisinių pasekmių. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 pažymėjo, kad nurodyta išvada negali būti vertinama kaip ribojanti ar paneigianti asmens teisių ir teisėtų interesų teisminės gynybos principą, kadangi argumentai dėl tokio pobūdžio sprendimų, jų galimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, gali būti reiškiami ir vertinami nagrinėjant ginčą dėl galutinio sprendimo (galutinių sprendimų).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su VSDFV apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjos ginčijamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr. P1-56-120, kuriuo nustatyta A. S. laikotarpiu nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. susidariusi našlių pensijos permoka dėl pareiškėjos kaltės, negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, todėl administracinė byla dalyje dėl šio sprendimo panaikinimo nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas). Nutraukus administracinę bylą dalyje dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo, skundžiamas VSDFV 2015 m. birželio 5 d. sprendimas Nr. (6.5)I-3841 yra priimtas išnagrinėjus ginčą privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, administracinė byla šioje dalyje taip pat nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjos atsiliepime į apeliacinius skundus nurodytas argumentas, kad jos skunde buvo keliamas ne našlių pensijos permokos išieškojimo teisėtumo, o jos kaltės dėl atsiradusios pensijos permokos klausimas, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. gegužės 5 d. sprendimas nėra tarpinis sprendimas, nepagrįsti, kadangi skundžiamame sprendime tik konstatavus pareiškėjos kaltę, t. y. faktą, jokie valinio pobūdžio patvarkymai, kurie darytų įtaką pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams, juo nėra nustatomi.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimas naikinamas ir administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.