- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-14
- Bylos Nr.
- I-6291-596/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00247-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, susipažinusi su A. M. skundu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-01-12 (pašto įstaigai įteiktas 2015-01-10) gautas A. M. skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-12-19 sprendimą Nr. 1D-9559; 2) priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos neteisėtai neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 9 596,22 Lt, susidariusią per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodo, kad terminas skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos paduoti turi būti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad įstatymai, kuriais remiantis jam buvo perskaičiuojama pensija, neprieštarauja Konstitucijai, kad pensijos mažinimas yra laikinas ir praėjus sunkmečiui, jos bus atstatytos, o praradimai - kompensuoti. Tik Konstituciniam Teismui priėmus ir paskelbus nutarimą suprato, kad pensijos buvo sumažintos nepagrįstai ir pažeidžiant konstitucinius principus. Mano, kad termino paduoti skundą dėl pensijos nepriemokos nepraleido, tačiau jeigu teismas vertintų, kad terminas praleistas, prašo jį atnaujinti dėl nurodytų objektyvių ir svarbių aplinkybių. Taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad įstatymų leidėjas iki šiol nėra sureguliavęs pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjams teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, todėl dėl šių priežasčių buvo žymiai apsunkinta asmenų teisė į teisminę gynybą.
Prašymas atnaujinti praleistą terminą netenkinamas, skundą priimti atsisakoma.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi (2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), jog kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos taikytinas 3 metų procesinis terminas. O pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013).
Šalies argumentai
Šiuo atveju, kaip skunde nurodo pareiškėjas, jam valstybinė pensija buvo ribojama nuo 2010-01-01 įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – ir Laikinasis įstatymas).
Pareiškėjas skunde prašo priteisti jam valstybinės pensijos nepriemoką, kuri susidarė nuo 2010 m. sausio mėn., tačiau iš prie skundo pateiktos Sveikatos priežiūros tarnybos 2014-12-17 pažymos apie pareiškėjo pensijos dydį 2010-2013 metais matyti, kad valstybinė pensija pareiškėjui paskirta 2010 m. gruodžio mėn., pirmąją sumažintą valstybinę pensiją pareiškėjas gavo 2011 m. sausio mėn. už 2010 m. gruodžio mėn.
Atsižvelgiant į minėtą administracinių teismų praktiką bei byloje nustatytas aplinkybes ? kad pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2011 m. sausio mėn., t. y., kai jam buvo išmokėta pirmoji sumažinta pensija už 2010 m. gruodžio mėn., tačiau skundą teismui pareiškėjas išsiuntė tik 2015-01-10, t. y. pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d. nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 2 d., prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti prašymą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).
Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti – ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Kalbant apie procesinių terminų skaičiavimo pradžią, pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjai negali laukti neribotą laiką iki kreipimosi į teismą. Jie privalo įrodyti tam tikrą apdairumą ir nedelsdami pateikti skundą. Iš tiesų viena veiksmingiausių asmens, kuris mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos, teisinės gynybos priemonių yra operatyvus teisminio proceso dėl pažeistų teisių atkūrimo inicijavimas. Pažymėtina ir tai, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-12-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014 pažymėjo, kad įvertinant tai, jog iki 2013 m. kovo mėnesio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 paskelbimo) ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas dėl kreipimosi į teismą procesinio termino dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, teismų praktikoje terminų atnaujinimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į šią aplinkybę ir kiekvienu atveju į pareiškėjo nurodytas individualias aplinkybes, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą, be kita ko, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą paduoti skundą grindžia iš esmės tuo, kad tik Konstituciniam Teismui paskelbus 2012-02-06 nutarimą, jam tapo žinoma, kad Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis remiantis jam buvo perskaičiuojama valstybinė pensija, prieštarauja Konstitucijai, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika dėl termino tokio pobūdžio bylose atnaujinimo, tuo tarpu objektyvių priežasčių, dėl kurių praleido terminą paduoti skundą, nenurodo. Pareiškėjo žinojimas apie pensijos sumažinimą, tačiau delsimas kreiptis į teismą, laikytinas pareiškėjo nerūpestingumu, aplaidumu ginant savo pažeistas teises. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia prašymą atnaujinti terminą paduoti skundą, negali būti laikomos pakankamu pagrindu atnaujinti terminą paduoti skundą. Jokių objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių jis praleido terminą paduoti skundą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas nenurodė. Šiuo atveju terminas pareikšti reikalavimui priteisti pareiškėjui iš atsakovės valstybinės pensijos nepriemoką buvo praleistas ne dėl ginčo teisinių santykių srityje vyravusio teisinio neaiškumo ir neapibrėžtumo, bet dėl subjektyvių, nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių. Tokia teismo išvada grindžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (2014-04-09 nutartis administracinėje byloje AS552-355/2014).
Pažymėtina ir tai, kad nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo – 2012-02-06, taip pat ir nuo jo paskelbimo – 2012-09-21, praėjo pakankamai laiko, kad pareiškėjas galėtų suvokti galimą savo teisių pažeidimą; taip pat praėjo beveik du metai nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutarties administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje buvo išaiškinta, kad asmuo dėl valstybinės pensijos nepriemokos į teismą turi kreiptis per 3 metų terminą, pašalintas minėtas iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravęs teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, paskelbimo; daugiau nei 1 metai po 2013-11-07 nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo išaiškinta, nuo kurio momento skaičiuojamas minėtas terminas, galutinai suformuota teismų praktiką dėl termino kreiptis į teismą tokio pobūdžio bylose, paskelbimo. Per nurodytus laikotarpius pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo pažeistų teisių gynimui. Toks delsimas laikytinas nepateisinamai ilgu, todėl pareiškėjui nepateikus jokių objektyvių ir individualių termino praleidimą pateisinančių įrodymų ir aplinkybių, prašymo dėl termino atnaujinimo patenkinimas neatitiktų protingumo principo, lemtų teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo pažeidimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-12-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014 taip pat pažymėjo, kad administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą.
Minėta, kad šiuo atveju pareiškėjas, žinodamas (turėdamas žinoti) apie jam taikomą procesinį terminą kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, privalėjo elgtis rūpestingai ir siekti skundą teismui paduoti kuo operatyviau, tačiau skundą teismui pateikė tik 2015-01-10.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-12-19 sprendimą Nr. 1D-9559(11).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo bylose taikoma pretenzijos pareiškimo valstybinę pensiją mokančiai institucijai procedūra, kuri negali būti sulyginama su numatytąja valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d.). Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Administracinių teismų praktikoje šio pobūdžio ginčams bendrąja tvarka taikoma Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo. Remdamasis šiomis nuostatomis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjui Vidaus reikalų ministerijos sprendimo nenuginčijimas neužkerta kelio reikalauti neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo. Todėl reikalavimą panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-12-19 sprendimą Nr. 1D-9559(11) atsisakoma priimti, kaip nesukeliantį pareiškėjui teisinių pasekmių ir dėl to nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p.).
Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pareiškėjas 2014-12-10 buvo pateikęs skundą dėl valstybinės pensijos nepriemokos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn., t. y. už tą patį laikotarpį, už kurį prašo priteisti pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas sumažintą valstybinės pensijos dalį ir šioje byloje. Teismo 2014-12-16 nutartimi pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p. pagrindu. Taip pat iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teisme yra priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas dėl valstybinės pensijos nepriemokos už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. spalio mėn., kuri buvo sumažinta dėl Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų taikymo. Byla teismo 2014-06-11 nutartimi sustabdyta iki Konstitucinis Teismas išnagrinės Laikinojo įstatymo 15 str. konstitucingumą. Todėl pareiškėjas laikotarpį, už kurį prašo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, bei prašomą priteisti sumą galėtų tikslinti teismo priimtoje nagrinėti administracinėje byloje, neteikiant naujo skundo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 ir 8 p., 149 str.,
nutaria:
Pareiškėjo A. M. prašymo atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą netenkinti.
Atsisakyti priimti A. M. skundą.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti A. M..
Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.