Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Z., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį neužtikrino, kad Bendrovė laikytųsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Taip J. Z. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas J. Z. pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad pažeidė atsiskaitymų eiliškumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tapo tik (duomenys neskelbtini), nežinojo, kad yra tvarka ir eiliškumas. Jo buvusi žmona V. Z. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. V. Z. (duomenys neskelbtini) atsisakė direktorės pareigų. Jis žinojo apie įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą. Prieš tapdamas įmonės direktoriumi dirbo šioje įmonėje, buvo (duomenys neskelbtini). Prieš (duomenys neskelbtini) metų, kai buvo sutuoktiniai ir įkūrė įmonę, jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Bendrovėje yra buhalteris. Kai įkūrė Bendrovę, joje buvo apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų, o šiai dienai yra tik (duomenys neskelbtini), kadangi Bendrovei pradėtos bankroto procedūros. Nemokumo procedūra šiai dienai nėra inicijuota, nes ruošiami buhalteriniai dokumentai. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui atsirado per karantiną. Buvusi sutuoktinė dėl nuolatinio streso, pinigų trūkumo palūžo ir pasidavė. Mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui yra apie 600 000 Eur. Nuo (duomenys neskelbtini) pradžios, kai tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, tą pačią dieną sužinojo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kad nutraukiama paskolos sutartis, buvo raginimas per tam tikrą laikotarpį padengti visą sumą. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) glaudžiai bendradarbiavo su VMI pareigūnais, kad jie pratęstų ar sudarytų naują sutartį, kad būtų galima grąžinti susidariusią skolą per realų laikotarpį, tačiau nepavyko. Tos sąlygos, kurios buvo nustatytos, buvo neįgyvendinamos. Prašė skolą išdėstyti maksimaliam laikotarpiui, kad būtų galima ją padengti ir nenutraukinėti eigos, bet gavo atsakymą, kad gali būti pratęsiama dvejiems metams, o tai nebuvo įmanoma. Reikalavimas buvo hipoteka su nekilnojamo turto užstatu visai sumai, tokios galimybės jis neturi. Gailisi, kad taip atsitiko. Jis dabar niekur nedirba, neturi jokių pajamų, pragyvena iš santaupų. (duomenys neskelbtini), gyvena su sūnumi, kuriam yra (duomenys neskelbtini) metų. Jei teismas priimtų sprendimą skirti baudą, norėtų, kad bauda būtų išdėstyta maksimaliam laikotarpiui.

Byloje esančiame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. lapkričio 21 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui – 395 878,95 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. pagal VMI nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš sąskaitų. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI 2023 m. liepos 12 d. raštu išsiuntė paklausimą AS „Citadele banka“ (past. – pareiškime klaidingai nurodyta „Citadede“) Lietuvos filialui apie piniginių lėšų judėjimą nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki atsakymo teikimo dienos, 2023 m. rugsėjo 4 d. gautas atsakymas. Įvertinus AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo pateiktus sąskaitų išrašus nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo sumokėtos tam tikros sumos kreditoriams.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad J. Z., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, buvo žinoma apie Bendrovės sudėtingą finansinę padėtį ir susidariusią mokestinę nepriemoką. Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. Z. teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir nurodė, kad žinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui atsirado per karantiną. Nuo (duomenys neskelbtini), kai tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, tą pačią dieną sužinojo iš VMI, kad nutraukiama paskolos sutartis, buvo raginimas per tam tikrą laikotarpį padengti visą sumą. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) glaudžiai bendradarbiavo su VMI pareigūnais, kad jie pratęstų ar sudarytų naują sutartį, kad būtų galima grąžinti susidariusią skolą per realų laikotarpį, tačiau nepavyko. Tos sąlygos, kurios buvo nustatytos, buvo neįgyvendinamos.

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930 straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas, kai skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-175-403/2018). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei aukščiau minėtą kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl įmonės vadovo specifinio statuso ir CK 6.930¹ straipsnio paskirties bei šio straipsnio taikymo sąlygų darytina pagrįsta išvada, kad J. Z., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, sąmoningai laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 4 d. teikdamas pirmenybę atsiskaitymams su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais, neužtikrino imperatyvaus įstatymo reikalavimo – CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tokiu būdu tyčia pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog J. Z., žinodamas, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad J. Z. kaltė padarius administracinį nusižengimą yra įrodyta ir jo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Teismas, skirdamas nuobaudą J. Z. atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu), į J. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tai, kad nenustatyta J. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat teismas įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nebaustas administracine tvarka, neteistas. Įvertinęs visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis artimas įstatyme įtvirtintam minimaliam dydžiui.

Teismo posėdžio metu J. Z. prašė jam skirtinos baudos mokėjimą išdėstyti maksimaliam laikotarpiui. Pagal ANK 675 straipsnio 3 dalį teismas, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai šis pateikia įrodymus, teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Teismo posėdžio metu J. Z. nurodė, jog Bendrovei yra pradėtos bankroto procedūros. Jis dabar niekur nedirba, neturi jokių pajamų, pragyvena iš santaupų kartu su sūnumi, kuriam yra (duomenys neskelbtini) metų. Teismo vertinimu, J. Z. prašymas, atsižvelgus į parenkamos nuobaudos rūšį, pažeidėjo turtinę padėtį, taip pat į nuobaudos dydį, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas 1 metų laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. Z. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant J. Z. kas mėnesį mokėti po 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus), pradedant mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-1228-1034/2023.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.