Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo S. J. skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti nagrinėti skundą privataus kaltinimo tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teisme 2014 m. rugsėjo 9 d. buvo gautas S. J. skundas, kuriame prašoma pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka, D. G. patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas 2014 rugsėjo 12 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412¹ straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi atsisakė priimti skundą privataus kaltinimo tvarka. Teismas nurodė, kad skundas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, skunde nukrypstama į šalutines aplinkybes, o kaltinamo asmens veika konkrečiai nenurodyta.

Motyvuojamoji dalis

S. J. skundas tenkintinas.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos BPK XXX skyriaus nuostatos. Šių kategorijų bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tas, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (Lietuvos Respublikos BPK 7 str.) bei teisė į gynybą (Lietuvos Respublikos BPK 10 str.). Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir, atitinkamai, turėti galimybę gintis nuo kaltinimų. Kaltinimas turi būti suformuotas tinkamai, o pačiame skunde turi būti nurodyti kaltinimus patvirtinantys konkretūs ir aiškūs bylos duomenys. Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas nukentėjusiojo skundo privataus kaltinimo tvarka turinys – skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įstatymo reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiojo privataus kaltinimo skundas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, atitinka Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje skundo turiniui nustatytus formaliuosius reikalavimus. Skunde yra nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; išdėstyta kaltinimo esmė, nurodant veikos padarymo aplinkybes ir būdą, išdėstant kokie D. G. veiksmai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, nurodytas laikas, kada minėti veiksmai padaryti. Prie skundo buvo pridėtos specialisto išvados, išrašas iš medicininių dokumentų. Skunde taip pat nurodyti nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens pavardės, asmens kodai ir gyvenamoji vieta, nurodyti liudytojų duomenys, šis dokumentas pasirašytas.

Nukentėjusiojo asmens skundas privataus kaltinimo bylose yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame turi būti nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės bei pateikti jas patvirtinantys duomenys, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas, tačiau toks skundui keliamas reikalavimas nereiškia, jog šiame procesiniame dokumente turi būti preciziškai suformuluotas kaltinimas. Nors S. J. skunde kai kurios išdėstytos aplinkybės yra perteklinės, tačiau jis yra pakankamai informatyvus, tikslus bei suvokiamas, o galimam kaltininkui jis suteikia galimybes gintis nuo pareikšto kaltinimo. Todėl apylinkės teismo nutartis atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį yra nemotyvuota, pagrįsta formaliais pagrindais. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nėra pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad teismui pateiktame skunde konkrečiai nenurodyta kaltinamo asmens veika.

Pažymėtina ir tai, kad Jonavos rajono apylinkės teismas priimdamas nutartį, kuria nepriėmė S. J. skundo ir grąžino jį pareiškėjui bei atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą, neteisingai vadovavosi Lietuvos Respublikos BPK 412¹ straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis naikinama kaip nepagrįsta ir neteisėta, o dėl S. J. skundo priimamas naujas sprendimas (Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir grąžinti S. J. skundą Jonavos rajono apylinkės teismui iš naujo spręsti jo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.