- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-27
- Bylos Nr.
- e2A-426-440/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aurimas Brazdeikis, Žilvinas Jaraminas, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- I. O.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Turtas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Žilvino Jaramino ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. O. (I. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Turtas“ ieškinį atsakovui I. O. dėl paskolos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
Šalies argumentai
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Turtas“ 2025 m. kovo 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui I. O. (I. O.), pareikštu priėmus skolininko prieštaravimas dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, juo prašė priteisti iš atsakovo 11 000 Eur skolą 209,45 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad 2024 m. liepos 18 d. ieškovė ir atsakovas sudarė paskolos sutartį, jog pagrindu ieškovė paskolino atsakovui 10 000 Eur iki 2024 m. rugsėjo 2 d. Šalys susitarė, kad mokėjimo (pelno) palūkanos sudaro 1 000 Eur. Paskolos sutartis buvo įforminta paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, pagal jį atsakovas besąlygiškai įsipareigojo iki 2024 m. rugsėjo 2 d. sumokėti 11 000 Eur į ieškovės banko sąskaitą. 2024 m. liepos 19 d. ieškovė pervedė atsakovui 10 000 Eur. Taigi tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Paaiškino, kad nei paskutinę mokėjimo termino dieną, nei dvi darbo dienas po jo nepateikė vekselio atsakovui apmokėti, nes siuntė jam raginimus dėl skolos grąžinimo. Atsakovas, gavęs raginimus, vis žadėdavo paskolą grąžinti, tačiau iki šiol jos negrąžino. 2025 m. sausio 27 d. kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo išdavimo, tačiau notarė atsisakė jį išduoti. Nepaisant to, ieškovės reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigė, tačiau jai patenkinti taikomos paskolos santykius reglamentuojančios teisės normos. Vekselyje yra nurodyta suma, kurią turi atsakovas grąžinti ieškovei, nurodytas pinigų perdavimo atsakovui tikslas, nurodyta, kad ieškovė pinigus atsakovui perduos bankiniu pavedimu. Kitą dieną po vekselio išdavimo ieškovė atliko bankinį pavedimą į atsakovo banko sąskaitą ir mokėjimo paskirtyje nurodė, kad lėšos pervestos paskolos pagal 2024 m. liepos 18 d. vekselį. Vekselis pasirašytas atsakovo kvalifikuotu elektroniniu parašu. Šių aplinkybių visuma leidžia vekselį pripažinti paskolos rašteliu. Negalėdama supaprastinta ne ginčo tvarka pradėti priverstinio skolos išieškojimo, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. vasario 6 d. civilinėje byloje Nr. eL2-7412-947/2025 išdavė teismo įsakymą. 2025 m. vasario 27 d. atsakovas pareiškė prieštaravimus, todėl pateikė ieškinį atsakovui dėl paskolos grąžinimo. Skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį ir nuspręsti, kada šį ieškinį teikti, t. y., net ir praleidus CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Neįsiteisėjęs teismo įsakymas neužkerta kelio kreditoriui savo pažeistas teises ginti ginčo teisenos tvarka. Atsakovas nenurodo konkrečios teisės normos, kurios pagrindu civilinė byla turi būti nutraukiama. Nesutinka su atsakovo vertinimu, kad tarp šalių susiklostė vartojimo kredito sutartiniai santykiai ir jog dėl to mokėjimo (pelno) palūkanos turi būti mažinamos. Paaiškino, kad vykdo veiklą nekilnojamojo turto ir statybos srityse, dėl to nėra pagrindo ieškovės, suteikusios paskolą, lyginti su banku, o šalių sudarytos paskolos sutarties – sutartimi dėl kredito suteikimo. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas savo veikloje yra linkęs atstovauti įvairių įmonių interesus, dalyvauti jų valdyme, negalima preziumuoti, kad šalių sudaryta paskolos sutartis kyla iš vartojimo santykių vien dėl to, kad atsakovas yra fizinis asmuo. Vien aplinkybė, kad šalys aiškiai neįvardijo, jog 1 000 Eur yra pelno (mokėjimo) palūkanos, nepakeičia šių lėšų paskirties. Šalys susitarė, kad turi būti grąžinta 11 000 Eur, ši suma vekselyje yra įrašyta tiek skaitmenine, tiek žodine išraiška. Atsakovas negali vienašališkai keisti šalių sulygtų palūkanų. Šalių susitarimas dėl konkretaus palūkanų dydžio yra esminė paskolos sutarties sąlyga, kuri nulėmė ieškovės apsisprendimą suteikti paskolą atsakovui. Pareiga mokėti kompensacines palūkanas kyla iš įstatymo. Atsakovas neturi teisinio pagrindo kvestionuoti ieškovės ir jos atstovo tarpusavio susitarimų dėl teisinių paslaugų apmokėjimo sąlygų.