Kauno apygardos teismo nutartis

Nuteistojo nuomone, teismas neteisingai vertino Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas (duomenys neskelbtini) specialisto pareigybės aprašymą, tai yra (duomenys neskelbtini) teisę sudaryti sutartis bei prisiimti įsipareigojimus, atsakyti už tinkamą pareiginių funkcijų vykdymą, laiku atliktas užduotis bei pavedimus. Šiuo atveju, jis, kaip (duomenys neskelbtini), jokių sutarčių nesudarinėjo, pavedimų neatliko, į (duomenys neskelbtini) pareigines funkcijas neįeina pastatų priežiūra, pasirašė tik pastato pripažinimo tinkamu naudotis aktą, vadovaujantis 2002-05-14 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. 242 patvirtinto Statybos statinio atitiktį statinio projektui, techninio reglamento STR 1.11.01:2002 16 punktu, kuriame nurodyta, jog komisijos nariai (pagal kompetenciją) vizualiai patikrina statinio atitiktį projektui, išnagrinėja visus Reglamento 3 priede išvardintus dokumentus, pagal tai nustato ar tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitikimą esminiams reikalavimams ir įvertina statinio tinkamumą naudoti. Pagal šį reglamentą tokius įvertinimus daro specialistai, kurie tai ir atliko, jis statinio priėmimo aktą pasirašė tik esant specialistų parašams. Tai patvirtina ir byloje esantys liudytojų parodymai, kurių kiekvienas patvirtino apie savo funkcijų atlikimą priimant statinį. Kaip nurodė liudytojas V. B., tuometinis Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius, (duomenys neskelbtini) buvo įtraukiami į komisijos sudėtį, kadangi jie buvo teritorijų vadovai, nes jų kompetencijoje buvo išduoti leidimus žemės kasimo darbams, o statinio pripažinimo tinkamu naudoti seniūno vaidmuo nebuvo lemiamas ir neturėjo didelės reikšmės pripažįstant statinį tinkamu naudotis. Tai patvirtino ir liudytojas buvęs rajono (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas F. J..

Nuteistasis nurodė, kad gavęs pareiškimus jis, kaip (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorių bei merą. Metalinė tvora buvo nugriauta, todėl, jo nuomone, savo darbines funkcijas atliko tinkamai. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Pripažįstant gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, tinkamu naudoti, tvoros, dėl kurios kilo ginčas, aplamai nebuvo. Medinė tvora pastatyta bei trinkelės išklotos buvo 2009 metais, turint Kauno rajono savivaldybės administracijos kelių transporto skyriaus vedėjo leidimą. Todėl atsakomybė, už leidimo išdavimą, ginčo pastato pripažinimą tinkamu naudotis, turėtų būti Kauno rajono savivaldybės administracijos pareigūnų, o ne (duomenys neskelbtini).

Įvertinant išdėstytą, jo, kaip (duomenys neskelbtini), kaltės, pripažįstant statinį tinkamu naudotis, nėra, ji nebuvo įrodyta.

Nuteistojo nuomone, nuosprendyje nėra nurodyta nei konkrečių įrodymų, nei motyvų jo tariamiems pažeidimams pagrįsti. Nuosprendyje nurodomų tariamų pažeidimų padarinių esmė - netinkama namo faktinė padėtis sklype. Tuo tarpu nei vienas iš įrodymų nepatvirtina, kad vizualiai, kaip kad numatyta pareiga patikrinti sutinkamai Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 16 punkto nuostatoms, būtų buvę galima pastebėti namo išsikišimą už sklypo ribų. Net ir faktinis buvimas grindinio ar pradėtos tvoros nereiškia, kad jam turėjo kilti abejonė dėl sklypo ribų pažeidimo. O kiti byloje esantys įrodymai dėl sklypo ribų natūroje to nepatvirtina. Byloje nebuvo pateikta autentiška statytojo dokumentaciją, t. y. tą, kurią vertino komisija. Byloje nėra nei autentiško projekto, nei statytojo prašymo dėl namo pripažinimo tinkamu naudoti, nei galiausiai statybos darbų žurnalo. Būtent statybos darbų žurnalo prieduose turėjo būti statinio geodezinių kontrolinių nuotraukų blankai (ašių nužymėjimai) - jie patvirtina namo padėtį sklype, tai registruoja geodezininkas kartu su statinio statybos vadovu, dalyvaujant statybos techniniam prižiūrėtojui. Neįvertinus šių dokumentų, negalima spręsti dėl jo pareigų atlikimo tinkamumo.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistuosius ir gynėjus prašiusius apeliacinius skundus patenkinti, prokurorę, nukentėjusįjį, nekentėjusiųjų atstovą prašiusius apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo T. G. ir J. V. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmes, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistieji T. G. ir J. V. ginčija savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo – tarnybinių pareigų neatlikimo, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (BPK 320 str.).

Nukentėjusiojo N. P. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais nustatyta, kad jis apie 2005 m. pirko sklypą ir pardavėja parodė per kur ateiti, ten tebuvo matyti tik provėžos žolėje, jokių kelių valstybinėje žemėje nebuvo. Dabar iki T. P. namo yra pakankamai pravažinėta ir išpiltas žvyras, bet keliukas baigiasi, ir toje vietoje, kur jie anksčiau praeidavo stovi tvora, vartai ir namas. Vartai užrakinti, todėl į savo sklypą dabar niekaip patekti negali. Buvo atvykęs su antstoliu, kuris tai konstatavo, bet P. kliūties nepašalino ir jis į savo sklypą patekti negali. Tai nėra normalus kelias, šiuo metu pagal reikalavimus turėtų būti 5.5 metro, o tarp kolonos ir kaimynės tvoros šiaurinėje pusėje yra apie 3 metrai 75 cm, todėl sunkvežimiai pravažiuoti negali. Kai pirko sklypą sužinojo, kur bus kelias ir projektuose tas kelias žymimas, parodomas, taip pat kelias yra visuose archyviniuose dokumentuose, bendrajame plane ir kadastro registro centre, t.y. valstybinė žemė, palikta pravažiavimui. Kelias pažymėtas ir jo, ir D. D., ir M. N. projektuose. Jo sklypas su P. sklypu nesiriboja. Sklypo ribos baigiasi ten, kur baigiasi kelias, gal apie 100 metrų atstumu, ir ta visa atkarpa yra užverta. Pats atliko savo sklypo kadastrinius matavimus, visi kaimynai pasirašė, jo sklypas ribojasi su M. N. sklypu. Toje dalyje, kur ribojasi su keliu, turėjo būti seniūno parašas, bet tiksliai negali pasakyti, reikėtų žiūrėti dokumentus. Teikė prašymą Kauno rajono savivaldybei, todėl mano, kad ji iš karto turėjo informuoti seniūną. Kreipėsi po statinio pripažinimo tinkamu naudoti, bet statinys ir tvora tada jau stovėjo. Kreipėsi į visas įmanomas institucijas, į statybos inspekciją, yra pripažinta, kad statyba savavališka, nusižengiant teisės aktams. T. P. yra surašyti savavališkos statybos aktai, tos bylos dabar yra eigoje.

Nukentėjusiojo D. D. parodymais nustatyta, kad jo sklypas ribojasi su T. P. sklypu nuo šlaito į dešinę pusę. Kadastrinėje byloje buvo pažymėtas kelias, kuriuo galima patekti į sklypą, suprato, kad tai yra normalus servitutinis kelias. Sklypą pirko apie 2007 m. T. P. namas tuo metu jau buvo, tik nebuvo tvorų, buvo dalis trinkelių, praėjimas dar buvo laisvas. Šiuo metu ten užtverta tvora ir padarytas kiemas kur turėtų būti kelias, realiai ten kelio nėra. Kiek jam žinoma, kelias yra suprojektuotas, visur nužymėtas, tik realiai juo naudotis negalima, nes ten užtverta tvora. Į savo sklypą važiuotų būtent tuo keliu, kur užtverta tvora. Iš pradžių eina vienas kelias ir, po to, pro T. P. namą turėtų eiti kelias link jo sklypo. Galimybė patekti į savo sklypą jam yra ribojama, daroma žala, kadangi nusipirkęs sklypą nieko jame negali daryti, negali įgyvendinti savo teisių. Kito kelio, be šio, į sklypą nėra. Visuose dokumentuose kelias yra pažymėtas.

Liudytojo M. N. parodymais nustatyta, kad jo sklypas, kurio Nr. 210, ribojasi su N. P. sklypu, šiaurinėje pusėje su projektuojamu keliu, rytinėje su D. D. sklypu, ties pietine puse su šlaitu. Tai žemės ūkio paskirties sklypas, suprojektuota ūkininko sodyba ir išduotas statybos leidimas, statybos dar nepradėtos. Į savo sklypą patenka pėsčiomis, įvažiuoti nėra galimybės, kadangi nėra kelio, iki sklypo jis nenutiestas. Jo žiniomis kelio projekto nėra. Pėsčiomis eina per atidarytus vartus, vieną kartą jie buvo uždaryti, tada į savo sklypą patekti negalėjo. Dėl šios situacijos nukentėjusiu nesijaučia, nes su transporto priemone poreikio važiuoti neturi. Kai pirko sklypą, pardavėjas parodė, kokiu būdu į jį patekti, ten buvo projektuojamas kelias. Kai rodė, tuo metu dar nebuvo nei tvoros nei vartų. Kelio projekto nematė, buvo tik žodinis pasakymas, parodė, kur bus tas kelias.

Liudytojas T. P. parodė, kad 2005 m. žmonos vardu iš J. J. pirko sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Tuo metu nebuvo atlikti geodeziniai matavimai, todėl sklypo ribų tiksliai nežinojo. Matininkai atliko geodezinius matavimus ir nustatė jo sklypo ribas. Nežinojo, kad sklypo šiaurinė pusė turi ribas su valstybine žeme. Riboženkliai sklype buvo, bet šiuo metu, kai kurie riboženkliai yra dingę, bet kaip dingo nežino, jis jų nenaikino. Turėjo ginčų su kaimynais dėl sklypo ribų – su S. B. dėl vakarinės sklypo ribos. Ginčas baigėsi taikos sutartimi. Apie valstybinės žemės gretimybę per sklypo šiaurinę pusę sužinojo atliekant sklypo geodezinius matavimus, kurie galioja ir dabar. Paskutiniai matavimai, kurie yra ginčo objektas, buvo daryti iki pastato pridavimo, po pastato pridavimo sklypo ribos nebuvo koreguojamos. Gali būti, kad pirmieji matavimai buvo daryti 2003 m. Pradedant statyti namą, visi dokumentai buvo tvarkingi. Samdė techninį prižiūrėtoją R. L., tačiau ar statybas pradėjo su techniniu prižiūrėtoju neprisimena. Statybas pabaigė pridavimo aktu, su techniniu prižiūrėtoju Ž. J., jis prižiūrėjo darbų kokybę. Atlikus statinio projekto korektūrą, ant to paties statybos leidimo buvo daromi pataisymai ir jis buvo traktuojamas kaip naujas leidimas, tačiau paties naujo dokumento nebuvo. Buvo koreguojama pastato vieta, automobilio pavėsinė, tiltelis. Pastato vieta buvo koreguojama dėl to, kad kilo ginčas su B., kadangi jie pretendavo į dalį jų sklypo, todėl pastatą patraukė toliau nuo B., iš vakarų arčiau rytinės pusės, rytinėje pusėje su niekuo nereikėjo nieko derinti. Nurodė, kad jų sklypas kalnuotas, namas suprojektuotas dalinai ir ant šlaito, namą patraukė ne dėl ekonominių sumetimų. Neprisimena, ar matė J. V. savo sklypo vietoje. Trūkumų galėjo būti nebent dėl popierių, tačiau jis juos įvykdė, dėl paties pastato trūkumų nebuvo. Statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti pagal 2005-09-18 projekto korektūrą, kurią jis buvo pateikęs ir ji turi būti byloje. N. P. yra išsiėmęs sąlygas projektuoti kelią, tačiau jis dar nesuprojektuotas. Į savo sklypą N. P. gali patekti tarp jo sklypo ir kaimynės esančia valdiška žeme. Kaimynai nesiskundžia, kad neleidžia praeiti, o N. P. skundžiasi. T. G. pažįsta, nes dirbo savivaldybės teritorijoje, taip pat pažįsta ir kaip gyventoją. Statybos metu (duomenys neskelbtini) galimai domėjosi keliu, besidominčiųjų buvo daug. Žemėtvarkos projekte kelio nėra. Nebuvo taip, kad, keičiant techninius prižiūrėtojus, statybos vyko be prižiūrėtojo, nuolatos kontroliavo statybos darbus. Slinkdamas namą, nežinojo, kad ten jau valstybinė žemė. Pastato vieta buvo koreguota, tačiau šiaurinė pusė koreguojama nebuvo. Nežino, koks yra atstumas nuo gyvenamojo namo iki šiaurinių kolonų, tas atstumas po pastato pridavimo keistas nebuvo. Tverdamas tvorą, su J. K. sutarė, kad tvorą statys jos sklype, visa tvora yra jos sklype. Bylinėjantis su G. R. ir B., klausimas dėl pravažiavimo nebuvo sprendžiamas. Dėl N. P. ir toliau esančių kelių nieko nederino, o dėl trinkelių, tai jos išklotos dėl to, kad reikėjo sutvarkyti aplinką, tai derino su kelių skyriumi iš Kauno rajono savivaldybės. Jam nebuvo pateikti jokie dokumentai, kad kelias eina per jo sklypą. Trinkelės išgrįstos sklypo ribose, sklypas nelygus, todėl ir išgrindė, ta valdiška žeme gali naudotis kas nori. Kolonos yra ant sklypo ribos.

Liudytoja I. P. parodė, kad žemės sklypas registruotas jos vardu, bet statybomis rūpinosi jos vyras. Kai 2007-08-20 atsikraustė gyventi į namą, namo vidus jau buvo sutvarkytas, jame buvo pilnai galima gyventi, apie sklypo matavimus ir pan. kitas aplinkybes nieko nežino.

Liudytojo V. R. parodymais nustatyta, kad kaip komisijos narys pasirašė ant statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto. Jis tikrino aplinkosaugos reikalavimus, aplinkos sutvarkymą, valymo įrenginius, kad būtų jų įsigijimo dokumentai. Važiuodavo ne visais atvejais, nes tvarka įvairi, jeigu gamybiniai objektai, tai važiuoja visa komisija, o gyvenamojo namo apžiūrai ne visi komisijos nariai. Neprisimena, ar buvo prie P. namo. Komisijos pirmininkas buvo J. V..

Liudytojas J. T. parodė, kad jis yra Kauno (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis specialistas. Buvo komisijos narys, pirmininkas buvo J. V.. Jo funkcijos pagal kompetenciją buvo žiūrėti higienos reikalavimus, kas susiję su higiena, tai yra apšvietimas, langai, turi būti vanduo, turi būti kaip ir priklauso pagal statybos reglamentą įrengtas bent vienas gyvenamas kambarys, virtuvė ir sanitariniame mazge pastatyti prietaisai. Tokie yra minimalūs reikalavimai ir jeigu jie įvykdyti, tai atitinka statybos reglamentą ir jis pasirašo tokį aktą. Pagal jo kompetenciją, visi klausimai buvo išspręsti, jokių pretenzijų neturėjo. Buvo pateiktas techninis projektas ir inventorinė byla, daugiau nieko nereikia. Nurodė, kad jo kompetencijos ribos ganėtinai siauros. (duomenys neskelbtini) vaidmuo komisijoje yra organizacinio pobūdžio, mano, kad seniūnas turi žinoti, koks vyksta procesas jo teritorijoje.

Liudytojas A. J. parodė, kad 2008 m. buvo (duomenys neskelbtini) Kauno teritorinio skyriaus vedėjas. Į jo pareigas įėjo pasirašyti aktą visais atvejais, privatus ar neprivatus sektorius, priima tik elektros, šilumos ar dujų įrenginius. Aktą pasirašo vietoje, į vietą pagal poreikį vyksta elektros, šilumos ar dujų inspektorius. Elektros įrenginys yra visada, todėl elektros inspektorius parašo pažymą, o jis remdamasis ta pažyma pasirašo aktą.

Liudytojas Ž. B. parodė, kad 2008 m. dirbo inspektoriumi Kauno rajone, o dabar, dabar dirba Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) poskyrio inspektoriumi. Komisijoje buvo atsakingas už namo priešgaisrinę būseną, tikrino, kad būtų išlaikyti atstumai tarp statinių ir priešgaisrinis stovis atitiktų reikalavimus viduje. Ima kadastrinę bylą, važiuoja į vietą ir tikrina, kad būtų išlaikyti atstumai ir viduje būtų dūmų detektoriai, metalinės durys, gesintuvas, gegnės impregnuotos. Raudonos linijos būna apibrėžtos, tačiau jis jų netikrina. Jeigu pasirašė, vadinasi jokių pažeidimų nebuvo.

Liudytojas Ž. J. parodė, kad kaltinamuosius mato pirmą kartą. 2006-01-30 kaip fizinis asmuo pasirašė statinio statybos techninės priežiūros sutartį dėl P. gyvenamojo namo statybos bendrosios techninės priežiūros vykdymo pagal užsakovo pateiktą statinio techninį projektą. Šį projektą 2005 m. parengė dirbtuvės (duomenys neskelbtini). Šio gyvenamojo namo statyba buvo pradėta anksčiau 2005-05-04 ir statinio statybos techniniu prižiūrėtoju buvo R. L.. R. L. šiame objekte dirbo iki 2006-01-30, tai reiškia pastato ašys žemės sklype buvo atžymėtos statinio statybos techninę priežiūrą vykdant ne jam, o R. L.. Tie dalykai yra atžymėti statybos leidime, t.y. prižiūrėtojų pasikeitimas ir statybos darbų žurnale. Vykdyti šio statinio bendrąją techninę priežiūrą pradėjo 2006-01-30, kai jau buvo įrengti pastato pamatai, sumontuotos cokolinio aukščio metalinės kolonos, buvo ruošiamasi cokolinio aukščio gelžbetoninės perdangos įrengimui. Tai yra užfiksuota 2006-01-30 atestacijos metu. Su užsakovu pasirašytos sutarties 9 punkte nurodyta, kad vykdytojas neprisiima jokios atsakomybės už iki 2006-01-30 atliktus statybos darbus, projekto kokybę bei su tuo susijusias pasekmes. 2006-03-23 Kauno apskrities administracijos planavimo statybos valstybinės priežiūros skyrius išdavė užsakovui pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pažymima, kad nebaigtas statyti gyvenamas namas žemės sklype yra statomas be esminių nukrypimų nuo projekto, statinio statybos būklė pažymos išdavimo metu baigti sumontuoti pamatai atitinka kadastrinių matavimų duomenis, įrašytus kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šią pažymą pasirašė Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) vyriausioji specialistė A. L.. Valstybinė institucija nustatė, kad jokių esminių nukrypimų nuo projekto nėra, abejoti tokia pažyma neturi jokio pagrindo ir šiuo dokumentu vadovavosi vykdant statybos objekto techninę priežiūrą. 2007-03-30 su užsakovu pasirašė susitarimą dėl statinio statybos techninės priežiūros vykdymo laikino sustabdymo. Šiame susitarime nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad pastato pagrindinių konstrukcijų statybos darbai ir inžinerinių komunikacijų darbai yra užbaigti, statinio statybos techninės priežiūros vykdymas laikinai sustabdomas nuo šio susitarimo pasirašymo dienos ir jis galioja iki statinio priėmimo komisijos darbo pradžios. Visus likusius statybos darbus kontroliuoja užsakovas. Nors pastato statyba buvo vykdoma ūkio būdu, pagrindinių konstrukcijų įrengimo darbus atliko UAB (duomenys neskelbtini), kurios statybos vadovas nesuteikė jam jokios informacijos apie galimus ar žinomus nukrypimus nuo projekto. 2008-02-12 komisija, paskirta Kauno apskrities viršininko 2006-12-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) kaime aktą. Kadangi jam nebuvo žinoma jokių faktų apie galimus statybos nukrypimus nuo projekto, šį aktą jis pasirašė. Apie šio pastato žemės sklypo suformavimą, nužymėjimą vietovėje, apie privažiavimo kelio projektavimą nieko nežino, nes tuo metu tame objekte nedirbo. Jokia valstybinės statybos priežiūros institucija jokių pretenzijų dėl šio objekto jam nebuvo pateikusi. Pagrindinės konstrukcijos buvo užbaigtos, bet buvo pinigų stoka, užsakovas pasakė kad daugiau nebemokės ir viskas pasibaigė. Statyba buvo užbaigta paties statytojo be techninės priežiūros. Jis buvo atsakingas už darbų kokybę, tačiau ne visada namo techninis prižiūrėtojas yra atsakingas už tai, kad namas stovėtų būtent toje vietoje, kurioje suprojektuotas, kadangi prižiūrėtojas šių dalykų nenužymi, sklypą ir namo ašis nužymi geodezininkas, P. namo ašių nužymėjime jo nebuvo. Statyba buvo gana sudėtinga, nes namas stovi šlaite. Kolonos pastatytos pagal projektą, jam pradėjus priežiūrą kolonos jau buvo. Sklypo matavimai tiko, tikrino, jam parodė, kur yra ribos, o ar jos geros, ar ne, nežino. Buvo įkalti kuoliukai, juos matė. Kokią užsakovas techninę dokumentaciją turėjo, tokią ir pateikė, tai privati statyba, ką nori, tą ir paduoda. Namo patraukimas iš pietinės pusės į šiaurinę įtakoja statybos kaštus, tai būtų pigesnis variantas. Turėjo tik projekto korektūrą, statybos leidimo kopiją. Kiek kartų buvo stumdomas pastatas, nežino, prie jo jis nebuvo pastumtas nė karto. Statybos žurnalą matė, jį saugo rangovas. Statybas vykdė pagal projektą. Iš turimų dokumentų nematė dokumento, kad šalia yra valstybinė žemė, šitų dalykų jam nepateikė, matė konkrečiai tik pastato projektą. Apie šiaurinę ribą jam tik dabar pasakė prokuroras. Atstumas nuo namo iki kolonų atitiko projektą. Pastatas pastatytas pagal projektą, jis neturėjo ir dabar neturi jokios informacijos, kad kažkas ten yra negerai, tuo labiau, kad buvo ponios A. L. pažyma, kad viskas yra gerai. Niekas nėra pasikeitę, nestumta nei į pietus, nei į šiaurę, prie jo jokių perstūmimų nebuvo. Statybos leidime parašytas R. L., tačiau jo nėra matęs ir nebendravo. Statybas vykdė pusantrų metų. Per kieno žemę eina tas kelias nežino, ten buvo prastos būklės kelias, bet nežino, ar jis eina per privačią ar per valstybinę žemę. Tas kelias už P. statybvietės nesitęsė.

Liudytoja A. L. parodė, kad 2008 m. dirbo apskrities (duomenys neskelbtini), dabartinės jos pareigos yra (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja. 2005-2006 m. dirbo Kauno rajono inspekcijoje, po to ją perkėlė į (duomenys neskelbtini). 2006-03-23 pažymos surašymo aplinkybių nepamena, šią teritoriją ir sklypą prisimena kaip problematinį, nes ten buvo valymo įrenginys ar gręžinys pastatytas ne vietoje – šlaite. Buvo surašytas savavališkos statybos aktas už pažeidimus. Pamena, kad buvo problemų dėl sklypo ribų. Tuo metu buvo leidimas, projektas, inventorinė byla ir ji surašė nebaigtos statybos pažymą, nepamena, ar projektas buvo su korektūromis. Rašant pažymą pateikia kadastrinių matavimų bylą ir projektą, po to jie gražinami atgal. Projekte turi būti ašių matavimo aktas. Vykstama į vietą ir apžiūri vizualiai, tačiau matavimų neatlieka, neturi tam įrankių, vadovaujasi kadastrinių matavimų byla. Kadastrinių matavimų byloje kolonų nesimato, tai tokia konstrukcija, kuri aišku nestatoma kartu. Kadastrinių matavimų byla klaidino komisiją, nes kolonos toje byloje yra parodytos sklype. Pažeidimą nustatė ne iš kadastrinių matavimų bylos, o iš naujai atlikto permatavimo, nes kadastrinių matavimų byloje kolonos parodytos sklype. Kai buvo 20 proc. baigtumas, kolonų nebuvo. 2006 m. riboženklių nebuvo, nes buvo pievos ir laukai, o dabar jau aptverta tvora. Neseniai buvo nuvažiavus į tą vietą, matė, kad iki to sklypo yra žvyruotas keliukas ir juo įvažiuojama į sklypą, toliau pravažiuoti negalima, o išardžius tvorą ir trinkeles pravažiuoti būtų galima.

Liudytojo H. D. parodymais nustatyta, kad nuo 2000 m. iki 2010 m. dirbo Kauno rajono (duomenys neskelbtini). 2009 m. kovo mėnesį buvo gauti gyventojų pareiškimai dėl uždaryto kelio į jiems priklausančius sklypus. Su matininku M. G. ir V. G. nuvyko į vietą ir atliko matavimus. Apdorojant matavimų medžiagą, buvo padaryta schema ir užfiksuota, kad T. P. namas pažeidžia sklypo ribas, už sklypo ribų buvo užtverta tvora per valstybinę žemę, kur turi pravažiuoti kitų sklypų savininkai. Apdorojant duomenis naudoja sklypo ribų planą, kuriame yra sklypo ribų posūkių taškų koordinatės, kurios nustato sklypo padėtį, ir turint tas koordinates ir namo koordinuojant padėtį, suklojama į vieną sistemą, tuomet ir mato kas ir kaip. Sklypo ribų planas buvo paimtas tas, kuris buvo pateiktas registrų centrui, duomenys buvo paimti iš kadastrinių matavimų bylos ir kurie buvo atžymėti kadastrų žemėlapiuose. Ten buvo tik paimtos ribos ir patikrinti ribų taškai bei namo kampų padėtis. Akte užfiksavo pažeidimą. Tas, kas buvo įregistruota ir pateikta, tai buvo įregistruota tik sklypo ribos ir patikrinimo metu jos sutapo, o nesutapo tai, kad pats statinys peržengia sklypo ribas. Sklypo ribų planas atitiko. Būtent kolonos, peržengia sklypo ribas, tačiau kadastrinių matavimų byloje nesimato, kad kolonos peržengia sklypo ribas. Kiek prisimena, žemės sklypo šiaurinės pusės gretimybės yra su bendro naudojimo keliu, taigi reikėtų suprasti, kad ribojasi su valstybine žeme. Žemės sklypo ribų pasikeitimas statinio stovėjimo vietą galėjo įtakoti labai nežymiai, sklypo ribos buvo atžymėtos nesilaikant žemėtvarkos projekto, buvo aptarta, kad reikia eiti prie tvarkos ir išlyginti tą pakelę, bet ten dydžiai buvo labai maži, kažkur 21 cm, po to jis ten nebedalyvavo, bet buvo grįžta prie tų pradinių ribų. Net jeigu tie 21 cm, kuris priklauso pagal planą, būtų pridėti prie T. P. namo, statinys vis tiek išeitų už sklypo ribų. Bendro naudojimo kelias yra užfiksuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte.

Liudytojo T. T. parodymais nustatyta, kad anksčiau dirbo Kauno rajono (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju. Buvo skundai dėl pravažiavimo kelio, todėl buvo atlikti kontroliniai matavimai dėl statinio ir dėl pravažiavimo kelio, tikrino kadastrinių matavimų bylas registrų centre, kuriose buvo medžiaga, buvo surašyti pažeidimai, vienas iš jų buvo perduotas Kauno rajono apylinkės teismui, būtent dėl pravažiavimo. Iš kadastrinių matavimų bylos nesimato, kad yra sklypo ribų pažeidimas. Kad statinys yra už sklypo ribos pamatė tik atlikus kontrolinį matavimą, kadangi sprendžiant kelio pravažiavimą, iškilo klausimas, ar statinys aplamai teisingai stovi sklypo ribų atžvilgiu. Buvo T. P. kadastriniais matavimais patvirtintos ribos ir pagal tą kadastrinių matavimų detalaus plano paskirties keitimo negalėjo daryti, tai kėlė tą medžiagą, ėmė koordinates, turėjo viską statyti į vietą, žiūrėjo tiek natūrą, tiek ribas su kita kaimyne, tiek patį statinį jo žemės sklypo koordinačių atžvilgiu ir tada lygino medžiagą, kada buvo rengiamas detalusis planas, pastato atitiktį sklypo atžvilgiu, pagal kurią projektavo ir pastato vietą arba jo atitiktį žemės sklypui ir jo ribai natūroje ir nustatė, kad neatitinka - 3,5 metrai yra iki ribos, o kolonos išsikiša 58 cm, visumoje nusižengta 4 metrai. Kuriuo metu buvo padarytas pažeidimas nežino, jie nedalyvavo tame procese, kuris vyko nuo detalaus plano patvirtinimo, statybos leidimo gavimo ir iki statybos baigties, kada iškilo ginčas, kadangi ginčas iškilo tuo metu, kada buvo užtvertas pravažiavimas į kitus žemės sklypus. Mano, kad 2008 m. vasario mėnesį tikrai vizualiai buvo galima įžiūrėti pažeidimus, juolab iš praktikos žino, kad priduodant statinį turėtų būti atlikta kontrolinė nuotrauka, įdedant pabaigtą statinį į vietą, o jeigu tai nepadaroma, tai netgi ir vizualiai matosi. Yra susiformavusi sena namų valda, kuri eina netoli (duomenys neskelbtini) kaimo kelio, ir visa eilė tų senų namų valdų, kurios yra suformuotos žemėtvarkos projekte, tai viskas yra suformuota ir natūroje naudojamos tų žmonių valdos ir turi būti pravažiavimas. Statinys negali būti kelyje, nebent pasirašo valstybės atstovas, šiuo atveju žemėtvarkos tarnyba turėtų pasirašyti, kad jie sutinka, kad statinys būtų statomas nesilaikant tų 3 metrų nuo sklypo ribos. Gali būti su riba, iki 3 metrų, bet turi būti sutikimas gretimo naudotojo, o gretimas šiuo atveju yra valstybė. Valstybės žemę valdo Kauno apskrities viršininko administracija, reiškia sutikimo irgi nėra ir tame plane, kur projektas vykdytas, pats statinys įdėtas į pačią kadastrinių matavimų bylą, šiuo atveju statinys pritrauktas. Rengiant detalųjį planą, statinys turi būti įbrėžiamas arba įtalpinamas į tą vietą ir turi būti išlaikyti atstumai sklypo ribos, o šiuo atveju tai padaryta neteisingai, sklypas teisingai projektuotas, bet padarytas be ribos, net pažeidžiant tas ribas, kurias kadastriniuose matavimuose pats T. P. pasirašė, kolonos lenda už ribos, kai praktiškai turėjo būti 3 metrai iki ribos. Detaliajame plane viskas parodyta taip, kaip turi būti. Šiaurinės sklypo pusės gretimybė yra su valstybine žeme. Tam, kad pastatyti statinį arčiau, nei 3 metrai iki sklypo ribos, visais atvejais reikalingas sutikimas, tuo atveju turėjo būti suderinta su Žemėtvarkos tarnyba, šiuo atveju tokio suderinimo nebuvo. Kolonos yra statinio dalis, nes jos laiko dalį statinio, tai yra kolonos su betoniniais pamatais. Ginčai dėl žemės sklypo ribų prasidėjo gal 2008 m., kai buvo pradėtas statyti namas, buvo ginčas dėl medžiagų, dėl riboženklių, dėl ribos gretimybės nustatymo su B.. 2003-12-02 pasirašė T. P. žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą ir kaip valstybės atstovas nurodė, kad turi būti paliktas 4 metrų kelias ir tai neginčijama, kadangi tai vienintelis likęs valstybinės žemės fondas žemės ūkio paskirties ir nėra galimybių kelią padaryti kitur. 2008 m. vasario mėnesį riboženklių gal ir nebuvo, sklypas buvo aptvertas aplinkui, jie daugiau sprendė, ar statinys atitinka savo vietą T. P. patvirtintų koordinačių atžvilgiu. Buvo prašoma atlikti kiek galima tikslesnius matavimus. Matavimai buvo daromi ne vieną kartą pasitikslinant, buvo daroma su palydovine sistema GPS ir kolonų kontroliniai matavimai nustatyti tikrai neabejotinai. Vizualiai buvo galima pamatyti, kad kolonos išsikiša į valstybinę žemę, komisijos nariai, kurie vyko į vietą, turėjo tai matyti.

Liudytojas Vytautas L. M. parodė, kad turėjo savo vardu V. M. įmonę, vykdė geodezinius darbus Raudondvaryje. T. P. kreipėsi galimai 2003 m. ir jis pamatavo sklypą. Jis vykdavo į vietą ir sklypo ribas nustatydavo pagal projekto autoriaus duomenis. 2003 m. (duomenys neskelbtini) kaime naudojosi 1994 m. dviejų taškų sistema, kurie buvo nustatyti iš palydovo. Atliekant T. P. sklypo geodezinius matavimus darė taip pat, kaip ir visiems sklypams, o po to buvo užginčyta, pradėta civilinė byla. Nepamena, ar ten buvo valstybinė žemė. Nagrinėjant tą civilinę bylą jau buvo keliami klausimai dėl to kelio, buvo pretenzijos dėl sklypo ribų. Tai buvo labai nedviprasmiškas projekto autoriaus įrašymas projekte, kad nuo vienos ašies iki kitos 20 metrų. Nežino, kas ją nustatė, bet matavo firma (duomenys neskelbtini). Sklypo ribas pažymėdavo sukaldamas riboženklius. Šiuo atveju mano, kad riboženkliai tikrai buvo, nes tai yra privaloma. Kiek pamena, šiaurinė riba ribojasi su keliu. 1995 m. J. M. projekte buvo numatytas 4 metrų įvažiavimas ir buvo privaloma šito reikalavimo laikytis. Sklypo ribos buvo visiškai aiškios, jis jas nužymėjo. T. P. su sklypo ribomis sutiko, pastabų nereiškė, žinojo sklypo gretimybes ir pasirašė. Visi ginčai prasidėjo turbūt apie 2005 m., tai buvo anksčiau negu 2008 m. Vietinės valdžios atstovams apie tai galėjo būti žinoma, jam kaip matininkui tai jau buvo žinoma. Skundų, kad ištraukia riboženklius, nebuvo.

Liudytojas A. L. parodė, kad yra inžinierius geodezininkas, atlieka matavimus. N. P. prašymu atliko matavimus, kurių metu su GPS imtuvu patikrino T. P. sklypo ribas. Kadangi visų sklypų, kuriems yra atlikti geodeziniai matavimai, ribos yra įregistruotos registrų centre, ši informacija jam yra prieinama, todėl išsiėmė tas koordinates iš registrų centro ir po to su aparatūra nuvažiavę į vietą pagal tas koordinates atžymėjo ribas. Buvo matuota dviem skirtingais instrumentais ir gauta lygiai tas pats. Rezultatą gavo tokį, kad apytiksliai namo kolonos stovi apie 40-41 cm už sklypo ribos, o tvora užtverta 4 metrai už sklypo ribos. Natūroje pasakyti, ar tos sklypo ribos, kurios buvo paimtos iš registrų centro su tomis, kurias nustatė, sutapo, neįmanoma, jeigu nėra išlikę riboženklių, bet jeigu žiūrėti į tvorą, tai tas taškas gaunasi lygiai ant tvoros, todėl išvada ta, kad tvora yra pratęsta iš dviejų pusių, jeigu žiūrėti pagal sklypą iš kairės ir iš dešinės, ji yra už kelio, o turi būti iki kelio. Pažeidimas yra tas, kad tvora ir kolonos yra už sklypo ribos. Buvo pateikta T. P. geodezinio plano kopija, o visa kita medžiaga paimta iš registrų centro. UAB (duomenys neskelbtini) matavimai neatitinka to, kas yra natūroje, nes aiškiai matyti, kad kolonos šalia namo ir pačiame brėžinyje skiriasi. Važiavo su antstoliu į vietą, fotografavo. Riboženklių sklype nebuvo. Atvykus į sklypą, matėsi, kad kažkas negerai su sklypo ribomis, nes iki sklypo ateina keliukas ir baigiasi, toliau patekti neįmanoma. Už kelio yra privatūs sklypai. T. P. jų matavimuose dalyvavo vieną kartą, jis patvirtino, kad yra užsitvėręs daugiau nei jam priklauso, bet tai patvirtino tik žodžiu, situaciją jis suprato. Iš inventorinės bylos nesimatė, kad kolonos stovi ant kelio. Natūroje yra tik tvoros ir nuo tų tvorų 4 metrų atstumu yra likę kitų sklypų riboženkliai. Žemėtvarkos projekte aiškiai yra parodytas bendro naudojimo 4 metrų kelias. Jeigu būtų riboženkliai sukalti, tai būtų iš karto galima pasakyti, ar jie ant kelio, ar ne. Inventorinėje byloje, kurią atliko (duomenys neskelbtini), namas telpa sklypo ribose, bet ten nereikia koordinačių. Skirtumas yra pastatų kadastriniai matavimai ir žemės sklypo kadastriniai matavimai, žemės sklypo kadastriniuose matavimų antroje lapo pusėje yra koordinatės, jos tikrinamos registre, o inventorinėje byloje koordinačių nereikia, yra reikalingos tik namo centro koordinatės, ten yra tik pastatai, kelias nėra tiksliai pažymimas. Namo centro koordinatė randama atsidarius registrų centrą, svarbiausia, kad ta koordinatė patektų į namo užimamą plotą, nėra svarbu pats centras.

Liudytoja D. P. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) matininke, 2007 m. per du kartus atliko gyvenamojo namo ir kiemo statinių matavimus, nes pirmą kartą gyvenamasis namas buvo nebaigtas. Sklypo riboženkliai buvo ir nekilo abejonių, kad gali būti ne toje vietoje, kur yra įkalti kuoliukai. Už riboženklių saugojimą atsakingas pats žemės savininkas. Sklypo ribas nustatė pagal sukaltus kuoliukus, kurie faktiškai yra laikomi riboženkliais, pagal juos ir sudarė planą. Kadastro žemėlapyje yra tik sklypo ribos, o pastato, kadangi yra naujas, iš fotonuotraukos nesimatė. Į vietą buvo atvykusi patį pirmą kartą, buvo pirmas aukštas, kolonų tikrai nebuvo, planą braižo matuojant patį pirmą kartą. Ribų niekaip nenustatė, buvo sukalti kuoliukai ir ji tuo neabejojo. T. P. dalyvavo matavimuose, jis parodė, ką reikia matuoti, pateikė dokumentus –žemės sklypo planą, nuosavybės pažymėjimą, leidimą, projekto ištraukas. Matavo tiek, kiek ten buvo pastatyta. Sklypo ribas parodė pats T. P.. Jų sudarytų dokumentų kaip vienos iš sudėtinių dalių pakanka statinį pripažinti tinkamu naudoti. Kiek prisimena, privažiavimas ties sklypu ir pasibaigia. Projektiniuose dokumentuose buvo parodytas kažkoks privažiavimas prie to sklypo, ir jeigu jis yra prie sklypo, tai jai ir nekilo kažkokių abejonių, kad jis ne vietoje. Tai buvo tikrai ne siauras privažiavimas, o kaip aikštelė. Antrą kartą buvo jos asistentas, ji tik pasirašė. Nei kolonų, nei tvoros ji nematė. Buvo vienintelį kartą, kai nebuvo dar jokių tvorų, nei jokių aikštelių, tvoros tikrai nebuvo, buvo tie kuoliukai-riboženkliai. Antrą ir vėlesnį kartą, kai jau važiavo asistentas, darė pilną baigtumą, tai namas jau buvo pilnai baigtas su visom kolonom, gerbūviu. Kiek žiūrėjo nuotraukas, tai tada tvoros kuoliukai jau buvo įbetonuoti į pamatą. Būnant vietoje nėra aišku, kur yra ta koordinatė, jie neturi prietaisų ir neturi galimybės patikrinti. Kodėl atstumas tarp kolonų ir šiaurinės namo sienos mūsų parengtoje kadastrų byloje yra gerokai mažesnis nei natūroje, negali pasakyti. T. P. tikrai neprašė, kad tas atstumas būtų mažesnis. 2007 m. prie pastato pati nebuvo. Jei tvora būtų buvusi, ją būtų pažymėję savo kadastriniuose duomenyse. Kai darė kadastrinius matavimus, sklypo riboženkliai namo atžvilgiu buvo toje vietoje, kur yra nurodyti jų kadastrinėje byloje. Tai nebuvo tie tikrieji riboženkliai, tai buvo kuoliukai, kuriais buvo nužymėta to sklypo riba. Tuo metu reikalavimo tikrinti žemės sklypo ribas nebuvo, o dabar yra prašoma pastato išpildomosios nuotraukos, t.y. koordinatės pastato kampų ir atstumų nuo ribų. Detaliojo plano jiems prašyti neprivalu. 2007 m. darant kadastrinių matavimų bylą, faktiškai reikėjo tik pastato įregistravimo pažymėjimo, kad pastatas įteisintas, nes viskas jau buvo byloje, nebent projekto korektūra daroma, tai prašo aukštų planų, kad nenukrypti nuo projekto. Iš visų pateiktų dokumentų ir atvykus į vietą vizualiai nekilo įtarimų, kad namas pastatytas ne vietoje.

Liudytojas G. K. parodė, kad yra architektas, individualios įmonės savininkas, T. P. namo projekto autorius ir tuo pačiu projektinis vadovas. Jo funkcija vykstant statyboms stebėti, ar architektūrinis statinys atitinka statybą. Namo kolonos laiko pavėsinę automobiliams laikyti. Jeigu kolonos būtų nugriautos, tai namas negriūtų, jos stovi savarankiškai, atramos įremtos į sieną. Iš pradžių jos net nebuvo projektuojamos, o vėliau vietoj garažo atsirado pavėsinė. Namo kolonos buvo pastatytos tuo pačiu metu, kai namas buvo pripažįstamas tinkamu naudoti. Jis atsakingas už projektą, o toliau vykdoma techninė priežiūra ir, kai vyksta geodeziškai ašių nužymėjimas, jis tame nedalyvauja. Kiek kartų buvo atlikta gyvenamojo namo projekto korektūra, tiksliai neprisimena, bet skaitmeninėse laikmenose turi 3 pastato pririšimo prie sklypo variantus, o kiek kartų ėmė parašus nepamena, tai buvo prieš 6 metus, po to dar turėjo aibę projektų. Kada buvo paskutinė projektūra nepamena, su tuo projektu pradėjo dirbti 2004 m. Buvo keičiamas atstumas nuo rytinės sklypo ribos, nes tuo metu vyko teismo procesas su gretimu kaimynu, dalyvavo ten kaip liudytojas. Namą pastūmė 5 metrus nuo sklypo ribos, po to 5.20 metro, dabar tiksliai tų skaičių nepamena, paskutinis variantas buvo 5.60 metro nuo sklypo ribos. Šiaurinėje pusėje namo vieta nesikeitė, niekas nieko nestumdė, jis pats to tikrai nedarė, jeigu kažkiek keitėsi, tai gal tik keliais centimetrais, bet tai buvo iki sklypo ribos. Be žemės sklypo ribų plano ir žemės sklypo pažymėjimo niekas nepriimtų derinti projekto, turi būti pateikta topo nuotrauka, kurą atlieka geodezistai. Jis gauna topo nuotrauką su sklypo ribomis, tada pirmo aukšto mastelis yra sumažinamas iki 1:500 ir automatiniu kopijavimu nuo koordinačių sistemos namas užkeliamas ant topo nuotraukos ir klaida tokiu atveju neįsivelia niekada. Jeigu būtų neišlaikytas atstumas nuo sklypo ribos iki namo, tuomet turi būti kaimyninių sklypų savininkų leidimai, tačiau šiuo atveju viskas buvo gerai. Sklypo šiaurinė sklypo riba ribojasi su pravažiavimu, t.y. su valstybine žeme. Ant kolonų yra nesudėtinga lengva konstrukcija padaryta tam, kad nelytų. Pradiniame projekte, brėžiniuose kolonų nebuvo, jos atsirado per pirmąją korektūrą. Jo turimame faile, pavadinimu „techninis projektas“, stogelio nėra, o failuose su pavadiniu „korektūra“, jau yra stogelis. Nuo kolonų iki namo sienų yra didesnis nei 3 metrų atstumas. Kada projektas pilnai atitinka visus reikalavimus ir yra protokolas su visų derinančių institucijų parašais, tada protokolas antspauduojamas vyriausiojo architekto ir atiduodamas į projektų leidimų skyrių. Jeigu koreguojant projektą, nesikeičia esminiai pastato rodikliai, kurie gali būti susiję juridiškai, t.y. sklypo plotas, pastato užstatymo plotas, bendras plotas, naudingas plotas, nes šie skaičiai įeina į kadastrinį pažymėjimą, tai korektūros atveju naujo statybos leidimo nereikia. Statinio vietos patraukimas nėra esminis projekto pakeitimas, nes tai savo sklypo ribose pastumtas namas. Projekto pakeitimas dėl kolonų buvo pačioje pradžioje. Neprisimena, ar pirminis statybos leidimas buvo išduotas su pavėsine ir kolonomis. Nemano, kad pavėsinei ir kolonų prijungimui turėtų būti reikalingas atskiras statybos leidimas. Pakeistas projektas teikiamas vyriausiajam architektui, tuo metu tai buvo F. J., jis sprendžia, ar leisti statyti, ar neleisti, šiuo atveju leido, kolonos sklypo ribų nepažeidė. Nesuvokia, kaip kolonos įeina į valstybinę žemę. Gali būti klaida koordinačių sistemoje. Šiaurinė pastato riba nuo pravažiavimo be kolonų buvo atstumu netoli 4 metrų, kolonos buvo suprojektuotos į tą pravažiavimo pusę. Dėl 3 metrų ribos, kad ji būtų išlaikyta, sprendžia savivaldybės architektūros skyrius. Pastatas, kuris yra tvirtų konstrukcijų, iki tos sklypo ribos neatėjo, atėjo tik lengva konstrukcija, kurią galima greitai išardyti. Namas su kolonomis pagal jų projektą neperžengė sklypo ribų. Statybų pradžioje sklypo riboženkliai buvo, o vėliau aplinkui buvo tik didžiulis kalnas žemių. Prie namo buvo ne kelias, o pravažiavimas, jis buvo pirminėje topo nuotraukoje, tai buvo punktyru pažymėtas keliukas. Jam privalu turėti žemės sklypo ribų planą ir topo nuotrauką, kuri turi būti suderinta. Buvo vietoje, kai statinys jau buvo pastatytas. Atstumas nuo kolonų iki pravažiavimo yra 3.85 metrai, tai pačios pavėsinės plotis. Dabar, pagal naują statybos įstatymą yra reikalaujama, kad tie kampukai būtų pririšti ir turėtų lygiai tas pačias koordinates ir dabar jau neiškils tokių klausimų, kaip iškilo anksčiau, o anksčiau to nereikalavo ir, jeigu duodavo pasiūlymą, jis padarydavo eskizą, kad stato iki sklypo ribos, ko prašo užsakovas. Šis suderintas projektas buvo pateiktas Urbanistikos skyriaus vedėjui F. J. ir jis sprendė, ar galima statyti, ar ne. Komisijoje buvo, dokumentus pasirašinėjo. Sklypo ribos nenuėjusios nei milimetro, lyginant su topo nuotrauka ir, lyginant su tuo, kas yra pas jį brėžinyje. Po F. J. projekto korektūros, ar reikėjo statybos leidimo, nepamena, bet mano, kad tikrai nereikėjo. Pravažiavimas topo nuotraukoje nelaikomas keliu, ten parodytas pravažiavimas punktyriukais, konkretaus kelio ten nėra.

Liudytojas F. J. parodė, kad šiuo metu yra pensininkas, o 2005-2006 m. dirbo Kauno (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju. Šiuo konkrečiu atveju, kada yra žemės ūkio paskirties sklypas, pasirašo ant detaliojo plano sąlygų išdavimo, po to detalųjį planą peržiūri įvairios institucijos, kurios yra suinteresuotos ir po to jis paskutinis deda parašą, kai viskas yra tinkama, visi parašai tinka. Po to išduodamos sąlygos paties pastato statybai ir pagal tas sąlygas padaromas projektas, jį taip pat peržiūri komisija, surenkami visi parašai, tuomet išduodamas leidimas statybai. Reikalavimai yra tokie, kad nuo sklypo ribos namas turi būti 3 metrų atstumu, jeigu kaimynas sutinka, gali statyti ir ant ribos, tie atstumai gali būti mažinami, esant kaimynų sutikimui. Jeigu tas kaimynas valstybė, tai irgi galima suderinti. Šiuo atveju T. P. valstybę galėjo atstovauti rajono (duomenys neskelbtini), gali atstovauti pats architektas, bet šiuo atveju (duomenys neskelbtini) čia buvo tik kaip informatyvus asmuo. Parašė, kad viskas suderinta todėl, kad niekam jokios problemos niekas nekėlė. Jeigu būtų pravažiavimas į gretimus sklypus, jį turėtų rengti valstybė, tačiau ten nėra jokio kelio. Projekto korektūrai užteko tik suderinti su juo, naujo statybos leidimo nereikėjo. Po korektūros naujas statybos leidimas išduotas nebuvo. Suderindavo, o po to nesidomėdavo, ar išduodamas naujas statybos leidimas. Esminiai statinio projekto pakeitimai yra pastato tūrio gabaritų keitimas, t.y. gyvenamo ploto, bendro ploto keitimas. Statinio vietos sklype pakeitimas – tai jau būtų kaip ir esminis projekto pakeitimas. Ar šiuo atveju reikia naujo statybos leidimo negali pasakyti. Statinio riba yra ten, kur baigiasi statinio perimetras, šiuo atveju ji baigiasi ties kolonomis. Tai yra reglamentuota Statybos techniniame reglamente, ten pat reglamentuota ir tai, kad reikia gauti kitų sklypų savininkų sutikimus. Ar šiuo atveju jam nebuvo pateikta jokių duomenų dėl šiaurinės sklypo ribos, negali pasakyti. T. P. ir jo tėvą pažįsta, jis buvo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius. Kad statinio ribos nepažeistų sklypo ribų ir jų neperžengtų, buvo atsakingas jis, nes šiuo atveju pasirašė. 2005-07-18 korektūrą galima laikyti techniniu projektu, po tokių korektūrų naujo statybos leidimo nereikia, tai nėra esminė korektūra. Kadangi nėra nei kaimyno, nėra jokių pretenzijų, valstybės sutikimo nereikia. Šiuo atveju su žemėtvarka suderinti nereikėjo. Tuo metu tai turėjo spręsti Kauno apskrities viršininko administracija, bet statybos inspekcija pažeidimo neįžiūrėjo. Po jo korektūros naujo statybos leidimo nereikėjo. (duomenys neskelbtini) į komisiją traukiamas todėl, kad jis tik žinotų, kas vyksta seniūnijoje. 1997 m. buvo dokumentas, kuriuo buvo numatyta visur traukti (duomenys neskelbtini), kad žinotų, kas dedasi seniūnijoje.

Liudytojai Dalius A. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Jo sklypas su T. P. sklypu nesiriboja. Suformuotuose sklypuose oficialių riboženklių, kokie turi būti pagal įstatymą, nepastebėjo. T. P. namas daro jam įtaką, jis nuvertina jo sodybos, sklypo vertę, nes sklypas stovėjo prie šlaito, o kai T. P. pasistatė namą, tai jo sklypo rinkos vertė sumažėjo. Yra girdėjęs, kad buvo kilę ginčų dėl sklypo ribų, bet jis tuose ginčuose nedalyvavo. Nežino ar dėl T. P. priklausančio sklypo ribų buvo ginčas. Negali pasakyti, ar apie tuos ginčus buvo žinoma seniūnijoje. Yra tik pagrindinis kelias ir jokių kitų kelių ten nėra ir negali būti. Jeigu reiktų ten dabar pravesti kelią, tai jis turėtų būti ore, eitų per griovas, krūmus, šlaitus. Tai, kad ten turėjo būti kelias, yra gryni išsigalvojimai, apie jokius kelius šlaituose niekada nebuvo jokios kalbos. Suprojektuoti galima viską, bet dėl kelio nieko nebuvo kalbėta ir jie būtų tam prieštaravę.

Liudytojas G. R. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. J. V. nepažįsta, T. G. pažįsta, apie jų nusikalstamą veiką jam nieko nėra žinoma. Visi ginčai prasidėjo maždaug prieš 6 metus, kai kaimynai nesutarė dėl sklypo ribų, buvo nepatenkinti geodeziniais planais, keliu, kuris padarytas iki T. P., o šis neleidžia naudotis pravažiavimu tolyn, dėl to yra problemų, jis pats nevažiavo, bet girdėjo apie tai kalbant. Riboženklius T. P. sklype matė tik nuo vakarinės pusės, t.y nuo jo pusės, o šiaurinėje pusėje nematė. Kiek pamena 2008 m. pavasarį N. P. buvo pas jį atėjęs, siųstas tarybos narės L. K., kreipėsi dėl visokių tokių problemų, jis kalbėjo su (duomenys neskelbtini), ir ne kartą. Negali pasakyti, ar tai buvo pirmas ar antras kartas, bet N. P. buvo atėjęs pas seniūną ir kalbėjosi su juo. Nežino, ką (duomenys neskelbtini) padarė dėl to, kad būtų atlaisvintas kelias. Tai, kas vadinama keliu, nelabai panašu į kelią, jis siaurokas. To tarpo reljefo dalis išklota trinkelėmis, ten šiek tiek reikėtų palyginti, patvarkyti, vasarą galima ten važiuoti, bet žiemą nelabai. Yra įsitikinęs, kad T. P. yra įsibrovęs į vakarinę pusę, t.y. į jų sklypą.

Liudytojas G. K. parodė, kad N. P. į jį kreipėsi 2008 m., tikslios datos nepamena, papasakojo, kad užimtas kelias, kad jis kreipėsi į valstybines institucijas, prašydamas atlaisvinti tą kelią, t.y. privažiavimą prie jo sodybos, bet niekas jam nepadeda, stumdo vienas nuo kito, reikalas nejuda ir paprašė jo pagalbos. N. P. žinojo, kad jis yra dirbęs su teritorijų planavimu susijusį darbą, buvo skaitęs apie jį spaudoje ir paprašė patarti, ką jo manymu jam reikėtų daryti. Su N. P. bendrauja iki šiol. Nurodė, kad yra dirbęs Kultūros paveldo inspekcijoje, jo pareigos buvo valstybinių komisijų pirmininkas, o darbas buvo tiesiogiai susijęs su teritorijų planavimu. Išmano įstatymus, STR, yra nevyriausybinių aplinkosauginių organizacinių narys, todėl galėjo N. P. patarti. Toje vietoje yra buvęs su Seimo antikorupcijos komisijos nariais. Situacija labai paprasta, nes T. P. pastatė namą ne detaliuoju planu numatytoje vietoje, jį traukė į šiaurinę pusę daugiau kaip 4 metrus, kelią užtvėrė tvora, namas iš dalies pastatytas ant naudojamo kelio ir viskas matosi, o priežastis tame, kad ten status šlaitas, pietinėje dalyje statyti namo nebuvo galima, neleido normatyvai. Yra susipažinęs su A. B., T. P. turėjo dvi civilines bylas, yra su jomis susipažinęs, ten yra visi su T. P. namo statybomis susiję dokumentai, planai. Tvora užtverta ant kelio, sunkvežimis ten pravažiuoti neturi jokių galimybių. Norint, kad pravažiuotų stambiagabaritinis automobilis, reikėtų nugriauti kolonas ir tvorą. Su N. P. ir su S. B. bendrauja nuo 2008 m., iš S. B. žino, kad buvo tos bylos su A. B., bylų esmė tokia, kad T. P. traukdamas savo sklypą nuo pavojingo šlaito, užgrobė dalį jų sklypo. Apie tai žino kažkur nuo 2008 m. rudens. Dar skundėsi ir D. D., jis pripažino, kad jo sklypas, kaip ir N. P. yra visiškai užblokuotas ir jis ten nieko negali statytis. (duomenys neskelbtini) kaimo kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte, parengtame 1995 m., toje vietoje kur dabar stovi T. P. namo kolonos su aptverta tvora, ten yra valstybinė žemė ir ten yra suprojektuotas bendro naudojimo kelias. Girdėjo J. M. liudijimus civilinėse bylose, tai ji tą pripažino, nes ji projekto autorė ir pasakė, kad kelias visuose dokumentuose buvo valstybinėje žemėje ir jokių abejonių nekyla. Iš žemėtvarkinės pusės matė visus dokumentus, jokių abejonių jam nekilo, kad visi, tiek projektuotojai, tiek statytojai, tiek derintojai, tiek tikrintojai, turėjo visą išsamią informaciją, kad tai yra valstybinėje žemėje suprojektuotas bendro naudojimo kelias. Ieškant problemos sprendimo, jam pagrinde teko bendrauti su Seimo antikorupcijos nariais, konkrečiai su seimo nare A. S., K. K.. Su seniūnu nebuvo susitikęs, tik žino, kad N. P. daug kartų kreipėsi į seniūną T. G. tiek raštu, tiek žodžiu. Padarytą žalą įvardintų kaip grubų teisės viršenybės principo pažeidimą, nes buvo sąmoningai padaryta daug pažeidimų statant T. P. namą, teisėtai patraukti to namo jis negalėjo, todėl organizavo dokumentų klastojimus, kiršino valstybės tarnautojus daryti nusikaltimus, klastoti dokumentus, sukurti savavališkų statybų teisėtumo įspūdį. Žala padaryta, nes užtvertas vienintelis pravažiavimas, nėra net teorinės galimybės N. P. ir D. D. patekti į savo sklypus, o teisine prasme žala padaryta įstatymo viršenybės principo nepaisymu, pareigūnai tarnauja T. P., o ne N. P. ir D. D.. Kiek teko bendrauti su gyventojais, tai seniūnas T. G. kiek jam pareigos leidžia, visiškai nieko nepadarė, kad būtų atlaisvintas tas pravažiavimas. Teigdamas tai, kad buvo patrauktas sklypas ir namas, remiasi civiline byla Nr. 2-0002-408/2006, kurioje bylinėjosi B. prieš P., ši byla įsiteisėjusi. Taip pat civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini), kur P. prieš B. bylinėjosi dėl žalos, ir jam, kaip specialistui, visiškai nesunku iš ten esančios medžiagos padaryti tokią išvadą. Matė sklypo detalųjį planą ir žino, kur tas namas pastatytas, t.y. daugiau kaip 4 metrai nuo sklypo detaliojo plano. 2010 m. balandžio mėnesį gavo kvietimą iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, jį kvietė raštu, buvo iš Vilniaus atvykusi komisija, komisijos metu buvo vartomi dokumentai ir T. P. prisipažino, kad tvora aptvėrė bendro naudojimo kelią, bet jis leidžia tuo keliu važiuoti. Komisijos metu jam paaiškėjo, kad namas patrauktas 4 metrus į šiaurinę pusę, namas buvo stumiamas į bendro naudojimo kelią, o sklypo kraštinė buvo traukiama į B. pusę, t.y. į vakarinę pusę nuo šlaito. Bylose yra medžiaga, kad neva matininkai apsiriko ir nepastebėjo kelio, po to kelias staiga atsirado ir todėl T. P. patraukė sklypą, o dabar matininkai sako ką kita, kad jokios klaidos nebuvo, o būtent, liudytoja J. M. neigia savo paklydimą. Reikėjo spręsti problemą, nes kelias tai dingo, tai atsirado ir traukė visą sklypą į B. pusę. Tikslas labai paprastas – traukti statybą nuo šlaito. Galima konstatuoti, kad dabar sklypo riba realiai ribojasi su K. žeme, to kelio praktiškai kaip ir nebeliko.