Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos, vertėjaujant Ritai Nasalytei,

dalyvaujant pareiškėjui J. Č., jo atstovui advokatui Irmantui Tumui, atsakovės atstovams: S. M. ir V. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Č. (J. Č.) atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Utenos teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais. Paaiškino, kad pats sunkiai apsitarnauja, negali nueiti į parduotuvę, pasivaikščioti, taip pat atlikti kitus buitinius darbus. Visi veiksmai lydimi skausmo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Tarnybos Utenos skyrius 2017 m. birželio 9 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-1860 pareiškėjui nustatė netekto darbingumo 45 proc. (iš dalies nedarbingas), bazinis darbingumas 55 proc., nustatytas pagal Kriterijų aprašo 76.2.3 papunktį (55 proc.) – G55.1 M50.1 M51.1 M47.82 tarpslanstelinių diskų liga, cervikobrachialgija C5-6-7 diskų protruzija C3-5 slanstelių retrolistezės L1-2 L5 S1 diskų medialinė protruzija lėtinė torokoliumbalgija, spondiliozė, spondilioartrozė lėtinė eiga FN II. Nurodomas funkcijų sutrikimo laipsnis: kojų – lengvas, liemens – vidutinis, skausmas – vidutinis; profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis nenustatytas (b. l. 62–68). Pareiškėjas 2017 m. liepos 3 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas įvertinti jo sveikatos būklę ir nustatyti jo darbingumo lygį (b. l. 57–60). Tarnyba 2017 m. liepos 25 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1236 paliko galioti Tarnybos Utenos teritorinio skyriaus 2017 m. birželio 9 d. vertinimo aktu Nr. DL-1860 priimtą sprendimą; darbingumo lygis pagal mažesnį darbingumo lygį, nurodantį kriterijų punktą, nenustatytas, nes nepateikta didesnių pakitimų ir funkcinių sutrikimų lygius patvirtinančių dokumentų (b. l. 50–56). Pakartotinai įvertinusi pareiškėjo darbingumo lygį, Tarnyba 2017 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. SS-1550 paliko galioti Tarnybos Utenos teritorinio skyriaus 2017 m. birželio 9 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1860 priimtą sprendimą, kuriuo pareiškėjui nustatytas 55 proc. darbingumo lygis nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2030 m. spalio 16 d. – senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos (b. l. 47–49). Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. S-193, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino ir Tarnybos 2017 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. SS-1550 paliko nepakeistą (b. l. 39–45).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Skyriaus Sprendimo, kuriuo pareiškėjui nustatytas 55 proc. darbingumo lygis nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2030 m. spalio 16 d., senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, bei Tarnybos ir Komisijos Sprendimų, kuriais paliktas galioti pareiškėjui nustatytas darbingumo lygis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Asmens darbingumo lygis vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – Kriterijų aprašas), jo 1 ir 2 priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Teismas, vadovaudamasis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, patikrina, ar skundžiamais administraciniais aktais įformintas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Pareiškėjas, nesutikdamas su jam nustatytu darbingumo lygiu, tvirtina, kad jo darbingumo lygis turėtų būti ne daugiau kaip 35 proc.

Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Įstatymo 20 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais (Įstatymo 20 straipsnio 6 dalis). Darbingumas įvertinamas procentais: jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos; jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu (Įstatymo 20 straipsnio 7 dalis).

Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu, asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas) ir asmens veiklą ir gebėjimą dalyvauti (2 priedas). Pirmiausia, remiantis diagnozes ir funkcinius sutrikimus patvirtinančiais gydančių gydytojų pateiktais dokumentais ir siuntimu į Tarnybą, nustatomas bazinis darbingumo lygis (procentais nuo 0 iki 100), o, antra, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam, įvertinama asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti (socialinius kriterijus). Gauti asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento (Kriterijų aprašo 11 punktas). Medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vadovaujantis Kriterijų aprašo 4 punktu, vertinami atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumui darančias įtaką ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus.

Kriterijų aprašo 5 punkte numatyta, kad jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatomis. Pagal Kriterijų aprašo 6 punktą, jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų. Pagal Kriterijų aprašo 6.1–6.4 punktus, jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9; jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 50–65, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8; jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra 30–45, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7; jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 0–25, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,6.

Pagal Kriterijų aprašo 7–11 punktus asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, kurio forma patvirtinta Kriterijų aprašo 2 priede. Gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginamai koeficientams: 73–76 balai – koeficientas 0,7; 38–72 balai – koeficientas 0,8; 19–37 balai – koeficientas 1; 4–18 balų – koeficientas 1,1; 0–3 balai – koeficientas 1,2. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento.

Taigi iš darbingumo lygio nustatymo teisinio reglamentavimo matyti, jog jį nustatant vykdomos iš esmės dvi savarankiškos procedūros, t. y. atliekamas asmens medicininių kriterijų vertinimas ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų pagal klausimyną vertinimas.

Nagrinėjamu atveju nesutiktina su pareiškėjo teigimu, kad atsakovė netinkamai nustatė pareiškėjo darbingumo lygį. Byloje nustatyta, kad gydytojos neurologės L. L. 2017 m. gegužės 15 d. konsultacijos išvadoje pareiškėjui nustatyta diagnozė – G44.8 mišraus tipo galvos skausmas, cervikogeninis lėtinis įtampos. Cervikobrachialgija. C5-6; C6-c7 diskų protrūzijos. C5 retrolistezė. Lėtinė torakaliumbalgija. Radikulopatija S1; L1-L2 medialinė protrūzija. Spondiliozė; spondilioartrozė. Osteochondrozė. Lėt. Eiga. FN II. Mišrus nerimo sutrikimas (b. l. 72). 2017 m. birželio 1 d. VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro siuntime Nr. 143 į Tarnybą kaip pagrindinė diagnozė nurodyta: TLK-10-AM kodas G55.1; M50.1; M51.1; M47.82, t. y. trapslantelinių diskų liga: cervikobrachialgija C5C6 C6C7 diskų protrūzija; C3C5 slankstelių retrolistezės. L1–L2 L5–S1 diskų medialinė protrūzija. Lėt. Toraliumbalgija. Spondiliozė. Spondiloartrozė lėt. Eiga FN II. Funkcinė klasė, laipsnis FN II. Kitos diagnozės: TLK-10-AM kodas M81.85 sisteminė osteoporozė (b. l. 80–82). Taigi pareiškėjui dėl dviejų ir daugiau sąnarių artrozių: kelio, klubo, stuburo ir kitų ne mažiau kaip dviejų sąnarių artrozės taikytinas Kriterijų sąrašo 1 priedo XIII dalies 76.2.3 papunktis. Šis papunktis taikytas, nes pareiškėjui diagnozuota III rentgenologinė stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų (55 proc.). Ši diagnozė priklauso II funkcinio nepakankamumo klasei (gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla) (Kriterijų sąrašo 76.2 papunktis). Tokią išvadą patvirtina anksčiau paminėta gydytojos neurologės L. L. 2017 m. gegužės 15 d. konsultacijos išvada bei 2017 m. birželio 1 d. VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro siuntime Nr. 143 į Tarnybą nurodyti duomenys. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas tinkamai, remiantis objektyviais duomenimis. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nagrinėdamas ginčus dėl darbingumo lygio nustatymo teismas sprendžia tik teisės klausimus ir jam nesuteikta kompetencija spręsti medicininių ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-328/2012).

Teismas nesutinka su pareiškėju, kad jam turi būti priskirta IV funkcinio nepakankamumo klasė (ribota apsitarnavimo, profesinė ir aktyvi fizinė veikla) ir turėjo būti nustatomas 40 proc. darbingumo lygis, kadangi Visagino PSPC siuntime nurodyta diagnozė kaklo diskų liga su radikuliopatija. Pagal pareiškėjo nurodytą Kriterijų sąrašo 76.4 papunktį IV funkcinio nepakankamumo klasė (ribota apsitarnavimo, profesinė ir aktyvi fizinė veikla) yra nustatoma tada, kai yra III rentgenologinė stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų (76.4.1 papunktis) arba IV rentgenologinė stadija: ryškus sąnario plyšio susiaurėjimas, pokremzlinio kaulo sklerozė, dideli osteofitai (76.4.2 papunktis). Iš Komisijos Sprendimo matyti, kad buvo įvertintas ne tik pareiškėjo byloje Nr. 14483 esančių dokumentų turinys, bet ir 2017 m. spalio 20 d. papildomai gauti Vilniaus universiteto Santaros klinikos duomenimis, kuriuose nurodoma, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 4 d. buvo papildomai konsultuojamas neorologo VšĮ Visagino ligoninės siuntimu. Konsultacijos metu įvertinti paciento nusiskundimai ir įvertinta objektyvi neurologinė būklė: jutimų sutrikimų nenustatyta; įvertinti pateikti radiologiniai tyrimai. Kadangi parezių nenustatyta, jutimų ar reikšmingų sausgyslių refleksų sutrikimų nėra. Taigi, įvertinus visus medicininius dokumentus, darbingumo lygis negali būti vertintas mažesne procentine išraiška (atitinkamai 40 ar 30 proc.), kaip teigia pareiškėjas, nes pareiškėjo paminėti sveikatos funkciniai sutrikimai yra vertinami konkrečiai vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo punktais, kuriuose kaklo diskų liga su radikuliopatija nėra nurodyta. Tas pats pasakytina ir apie diagnozę pagal TLK-10 AM M81.85 kita osteoporozė, dubens sritis ir šlaunis (sisteminė osteoporozė). Ji nebuvo vertinama, nes neatitinka Kriterijų aprašo 1 priedo nuostatų. Vadinasi, pareiškėjui diagnozuotos – sisteminės osteoporozės Komisija Sprendime neįvertino pagrįstai.

Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad atsakovė nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir neatlieka asmenų išsamios medicininės apžiūros dėl sveikatos būklės ištyrimo. Tarnyba yra viešojo administravimo įstaiga, kurios funkcija – priimti sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, vadovaujantis jai pateiktais dokumentais. Tarnyba nurodė, kad, kad nustatant pareiškėjo darbingumo lygį buvo įvertinti siuntimo į Tarnybos, ligos istorijos, papildomų medicininių tyrimų duomenys, specialistų ir konsultantų (neurologų) išvados duomenys. Tai atitinka Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies, Tvarkos aprašo ir Kriterijų aprašo reikalavimus. Teismas, remdamasis siuntime ir gydytojų specialistų aprašyta pareiškėjo sveikatos būkle, diagnozuotais organizmo sutrikimais, neturi pagrindo abejoti specialų išsilavinimą ir specialių žinių turinčių Tarnybos specialistų atliktu pareiškėjo darbingumo lygio įvertinimu. Be to, pareiškėjas skunde nepateikė konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad vertinant jo darbingumo lygį turėtų būti taikomi mažesnes bazinio darbingumo vertes atitinkantys Kriterijų aprašo punktai; nepateikė argumentų dėl asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno užpildymo netinkamumo.

Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad galėtų pats savimi pasirūpinti ir tuo labiau atlikti įprastą profesinę veiklą. Pažymėtina, kad asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 8 punktu ir Kriterijų aprašo 2 priedu, vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Kriterijų aprašo 11 punktas reglamentuoja, kad apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento. Nagrinėjamu atveju iš užpildyto asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno matyti, kad klausimyno balų suma yra 20 (13 + 7) (b. l. 53–55). Vadovaujantis Kriterijų aprašo 10.3 papunkčiu, klausimyno balų suma prilyginama koeficientui 1, kai balų suma 19–37 balų, todėl 55 proc. padauginus iš koeficiento 1, pareiškėjui pagrįstai nustatytas 55 proc. darbingumo lygis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Tarnyba ginčijamu sprendimu pagrįstai ir motyvuotai pareiškėjo bazinio darbingumo vertę nustatė 55 procentų, pritaikė įtakos koeficientą asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balus prilygino koeficientui 1 bei nustatė pareiškėjui 55 procentų darbingumo lygį.

Anot pareiškėjo, Tarnybos ir Komisijos sprendimai neargumentuoti, nes juose nėra nurodyta, kuo grindžiamas pareiškėjo funkcinio nepakankamumo klasės nustatymas. Pažymėtina, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. LVAT savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, Nr. eI-223-602/2017 ir kt.).

Teismas pažymi, kad Tarnybos ginčijamo sprendimo turinys leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju jis visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies keliamus reikalavimus – sprendimas yra tinkamai pagrįstas faktiniais duomenimis (nurodyta, kokie duomenys buvo vertinami nustatant pareiškėjo darbingumo lygį, pateikti paaiškinimai, kaip nustatytas darbingumo lygis). Be to, priešingai nei skunde teismui teigia pareiškėjas, patikrinus ir palyginus šiame sprendime nurodytus faktinius duomenis su byloje nustatytais faktiniais duomenimis padaryta išvada, kad šie duomenys yra objektyvūs. Ginčijamas sprendimas aiškiai yra pagrįstas ir teisės aktų nuostatomis, kurių taikymą lėmė nustatyti faktiniai duomenys, t. y. nurodytas darbingumo lygio vertinimo teisinis pagrindas. Ginčijamame sprendime yra aiškiai išdėstyta jo apskundimo tvarka ir terminai. Iš ginčijamo sprendimo pareiškėjas iš esmės galėjo (turėjo) suprasti sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus. Tai, kad pareiškėjo netenkina Tarnybos skundžiamo sprendimo motyvai ir (ar) pareiškėjas nesutinka su nustatyto darbingumo lygiu, nesudaro pagrindo išvadai, kad Tarnybos sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų ir sprendimas priimtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad ginčijami sprendimai dėl pareiškėjo darbingumo lygio vertinimo priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos aplinkybės, sprendimai pagrįsti teisės aktais, buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Tarnyba vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, skundžiamu sprendimu nustatydama pareiškėjui 55 procentų darbingumo lygį, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, Komisija, palikdama nepakeistą Tarnybos sprendimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, taigi Tarnybos ir Komisijos ginčijami sprendimai paliekami nepakeisti.

Teismui netenkinus pareiškėjo skundo dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo įpareigoti Tarnybos Utenos teritorinį skyrių iš naujo vertinti pareiškėjo netekto darbingumo lygį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pasikeitus asmens sveikatos būklei (kai diagnozuoti nauji funkciniai sutrikimai), pareiškėjas gali kreiptis į Tarnybą iš naujo dėl darbingumo lygio nustatymo ir, kartu su prašymu, pristatyti visus darbingumo lygio nustatymui reikalingus dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 8, 9 ir 10 punktuose (gydančiojo gydytojo užpildytą siuntimą į Tarnybą, medicininių tyrimų išrašus ir kt.).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Heile v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo J. Č. (J. Č.) skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.