Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartis

2022-10-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-156-995/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-24
Bylos Nr.
II-156-995/2022
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00064-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Vaida Railienė (pirm.)
Pažeidėjas
B. J.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-156-995/2022Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00064-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)
ROIK: 22177108002PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 24 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,sekretoriaujant Dainai Tiškienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui B. J.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei, vyriausiajai tyrėjai Erikai Kliaugienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos B. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11733-2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas M. K. 2022 m. rugpjūčio 13 d. B. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad ji 2022 m. rugpjūčio 13 d., 00.05 val., Klaipėdos pl. – Ligoninės g., Palangoje, Palangos m. sav., vairavo transporto priemonę Citroen C3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, t. y. 0,47 (+- 0,017 promilės) promilės. Tokiu būdu B. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja Erika Kliaugienė 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-11733-2022 B. J. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, paskirta 800 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose gautas B. J. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11733-2022 pakeitimo. Skunde nurodoma, kad pareiškėja neginčija padariusi Kelių eismo taisyklių pažeidimą, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Pareiškėja sutinka su jai paskirtos baudos dydžiu, tačiau prašo teismo pakeisti nutarimo dalį, kuriuo jai paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas šešiems mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių, t. y. prašo iš vis neskirti administracinių poveikio priemonių arba sutrumpinti jai nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės terminus. Pareiškėja teigia, kad administracinį nusižengimą padarė daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios, nes ji įvykio metu jautėsi blaivi, alkoholį vartojo, tačiau tai nebuvo didelis kiekis (išgėrė vos vieną taurę vyno), todėl manė, kad alkoholis jos organizme bus išsiskaidęs. Taip pat pareiškėja nurodo, kad yra vieniša mama, augina mažametį vaiką, kartu su vaiku gyvena Kauno mieste, šiame mieste vaikas lanko darželį, o pareiškėjos darbo vieta yra Vilniuje. Kadangi vaikas gyvena kartu su pareiškėja kiekvieną darbo dieną pareiškėja turi tiek nuvežti, tiek pasiimti savo vaiką iš darželio. Todėl netekus teisės vairuoti transporto priemones, pareiškėjai yra labai sudėtinga rūpintis ir mažamečiu vaiku ir vykti į darbą, esantį visai kitame mieste. Be to, pareiškėja turi sveikatos problemų – jai diagnozuotas cukrinis diabetas, bei kitos ligos, dėl kurių ji turi lankytis atitinkamose gydymosi įstaigose. Be savo pačios sveikatos problemų, pareiškėja taip pat rūpinasi ir savo sergančiu tėvu, kurį taip pat tenka vežioti į gydymo įstaigas, kadangi niekas šeimoje neturi teisės vairuoti transporto priemones. Pareiškėja pažymi, kad ji nėra padariusi panašaus ar analogiško pažeidimo, kas leidžia daryti išvadą, kad šis pažeidimas yra atsitiktinis. Pareiškėja neigiamai vertina savo poelgį, dėl jo gailisi, ir šis poelgis atgrasė ją nuo tokio ar panašaus pobūdžio pažeidimo darymo ateityje.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime nurodė, kad su B. J. skundu nesutinka ir nurodė, kad pareiškėja vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, tuo sukeldama pavojų eismo saugumui, grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Pareiškėjos nusižengimas kvalifikuotas tinkamai. Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Pareiškėjos nurodyti patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, asmeniniai) yra adekvatus jos neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas pakeisti administracinio poveikio priemones, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė. Prašo pareiškėjos skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-11733-2022 nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėja B. J. parodė, kad dėl savo elgesio gailisi. Parodė, kad įvykio vakarą išgėrė vieną taurę vyno, neįvertino, kad negali vairuoti, nes jautėsi blaivi. Ji tokiu savo poelgiu apsunkino tiek savo, tiek artimųjų gyvenimą. Ji gyvena Kaune, o dirba Vilniuje, todėl kasdien tenka važiuoti į darbą, be to yra vieniša mama, todėl turi pasirūpinti dukters nuvežimu į darželį. Be to, ji stato ligoniams insulino pompas, todėl jai būtina važiuoti į įvairiose vietose, esančias medicinos įstaigas. Ji parašė prašymą Mokesčių inspekcijai dėl baudos išdėstymo dalimis, tačiau atsakymo dar negavo. Ji policijoje sutiko įsirengti antialkoholinį variklio užraktą, tačiau vėliau pasidomėjo, kad jis kainuoja apie tūkstantį eurų, o tai jau jai yra per brangu. Visgi jei teismas nuspręstų, ji sutiktų įsirengti variklio užraktą, bet prašo teismo jai sumažinti, sušvelninti teisę vairuoti, atsižvelgiant į jos skundo argumentus.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė Erika Kliaugienė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad antialkoholinį variklio užraktą galima ir išsinuomoti, todėl jo nebūtina pirkti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš skundo turinio, pareiškėjos teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nustatytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo, tačiau ginčija administracinės atsakomybės individualizavimą. Prašo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai dvylikai mėnesių arba sušvelninti šių priemonių taikymo terminą.

Atsižvelgiant į tai, teismas byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina tik tiek, kiek ji susijusi su paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu šešiems mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių ir pareiškėjos teismo posėdžio metu pareikštu prašymu šią administracinio poveikio priemonę pakeisti į teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui, neskiriant draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams.

ANK 22 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

ANK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės, tarp jų ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas.

Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Šio straipsnio 6 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį B. J. buvo pradėta, nes ji 2022 m. rugpjūčio 13 d., 00.05 val., Klaipėdos pl. – Ligoninės g., Palangoje, Palangos m. sav., vairavo transporto priemonę Citroen C3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, t. y. 0,47 (+- 0,017 prom.) promilės. 2022 m. rugpjūčio 29 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo B. J. už nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 800 (aštuoni šimtai) eurų dydžio bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 6 (šešių) mėnesių, bei draudimu vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą bei skundą, mano, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti švelninant B. J. paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

Teismo vertinimu, B. J. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda. Tačiau byloje nustatytos išimtinės aplinkybės, kurios leidžia sumažinti administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, tačiau institucija, skundžiamu nutarimu paskirdama B. J. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengta antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių, tinkamai šios administracinio poveikio priemonės neindividualizavo. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pareiškėjai skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Teismo nuomone, paskyrus baudą (800 Eur) ir švelnesnę administracinio poveikio priemonę bus pasiekti ANK 32 straipsnyje numatyti administracinio poveikio priemonės tikslai.

Teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgia į tai, kad B. J. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. ji vairavo transporto priemonę, kai jai nustatytas 0,47 (+-0,017) promilių neblaivumas (girtumas), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nustatytas neblaivumas nežymiai viršijo leistiną normą – 0,053 promilėmis. Be to, pareiškėja siekia susimokėti baudą, kreipėsi į Mokesčių inspekciją dėl jai paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėja yra vieniša mama, auginanti mažametį vaiką, su kuriuo gyvena Kaune, o pati pareiškėja dirba Vilniuje. Be to, pareiškėja turi sveikatos problemų, tačiau padeda ir kitiems asmenims, ligoninėse statydama insulino pompas ligoniams, taip pat jai tenka vežioti savo sergantį tėtį į medicinos įstaigas. Taigi pareiškėjai teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga tiek nuvežti vaiką į darželį, tiek nuvykti į kitame mieste esantį darbą, taip pat ir į medicinos įstaigas.

Šiuo atveju taip pat itin didelę reikšmę turi B. J., kaip vairuotoją, apibūdinantys duomenys. Pareiškėja turi aštuonerių metų vairavimo stažą, per kurį tik du kartus buvo bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nėra pripažintini šiurkščiais, o jai skirtas baudas yra sumokėjusi (b. l. 40-41). Nustatytos aplinkybės parodo, kad padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, yra atsitiktinis, o ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas. Taigi B. J. nelaikytina piktybine pažeidėja, pastoviai nesilaikančia teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių. Be to, jai nutarimu paskirta 800 Eur bauda, taigi ji patirs neigiamas turtines pasekmes dėl nusižengimo padarymo.

Savo pateiktame skunde ir teismo posėdžio metu B. J. nuo pat tyrimo pradžios pripažino padariusi administracinį nusižengimą, padėjo jį išaiškinti, nuoširdžiai ir kritiškai vertina neigiamas savo poelgio pasekmes. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad B. J. nustatytas lengvas girtumo laipsnis, kuris nežymiai viršijo leistiną normą (0,053 promilės). Nustatyta, kad pareiškėja pavartojo nedidelį kiekį alkoholio, išgėrė vieną taurę vyno, todėl manė, kad gali vairuoti, t. y. ji nesiekė vairuoti transporto priemonę neblaivi, o netinkamai įvertino savo būklę, be to, dėl jos padaryto nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai daryti išvadą, jog B. J. nevengia savo elgesio neigiamų pasekmių, nėra linkusi išvengti atsakomybės, o nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymas tebuvo vienkartinė neapdairumo apraiška, kuri suteikė pareiškėjai suvokimą ateityje būti atidesniai, prieš priimant sprendimą vairuoti transporto priemonę įsitikinti, jog yra blaivi ir gali saugiai dalyvauti eisme. . Be viso to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja piktnaudžiautų alkoholiu, neblaivi darytų ne tik KET pažeidimus, bet ir kitos rūšies nusižengimus ar nusikalstamas veikas. Taigi tikėtina, kad aptariamas administracinis nusižengimas buvo padarytas pareiškėjai sąžiningai klystant dėl savo būklės, o ne dėl piktybiškų paskatų ar abejingo požiūrio į nustatytas elgesio taisykles.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad neigiamų pasekmių kilimas, pats savaime, taip pat negalėjimas atlikti darbines funkcijas ar kokybiškai pasirūpinti artimaisiais, nelaikytina išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Vis dėlto šios aplinkybės turi būti vertinamos visų pažeidėją ir jos padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių duomenų kontekste. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad pareiškėja dėl padaryto administracinio nusižengimo kritiškai įvertino savo elgesį bei linkusi pasitaisyti. Šį manymą sustiprina tai, kad pareiškėja gyvena Kaune, o dirba Vilniuje, jos darbas susijęs su jos teikiamomis medicinos paslaugomis, todėl jai atliekant darbines funkcijas, tenka pakankamai daug važiuoti į įvairias miesto vietas, todėl neturint teisės vairuoti, ji negalės tinkamai atlikti darbinių funkcijų. Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos aplinkybės neigiamai charakterizuojančios administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Pareiškėja nevengė administracinės atsakomybės ir šiuo konkrečiu atveju, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jau turėjo pakankami laiko įvertinti savo neatsakingą elgesį.

Įvertinus pareiškėjos asmenybę, teigiamai ją charakterizuojančias aplinkybes, jos paties kritišką požiūrį į padarytą nusižengimą, į tai, jog ji pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi, į tai, kad dėl pareiškėjos padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo, t. y. nebuvo sugadintas svetimas turtas, nebuvo sužaloti žmonės, nebuvo sukelta avarinė situacija, kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė, įvertinus nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris, pritaikius paklaidą, viršija leistiną 0,4 promilės normą tik 0,053 promilės, į tai, kad ji, sėsdama už automobilio vairo nesijautė neblaivi ir galėjo sąžiningai klysti vertindama savo būklę, todėl kryptingos tyčios sėsti už vairo būnant apsvaigus nuo alkoholio ji neturėjo, į nustatytą lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, kad nustatytos aplinkybės laikytinos išskirtinėmis ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusižengimų, bus pasiekti pareiškėjai už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta įstatyme, t. y. specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nustatant 3 (trims) mėnesiams. Teismo vertinimu, paskirta administracinė nuobauda kartu su administracinio poveikio priemone - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, įgyvendins ne tik pažeidėjai paskirtos nuobaudos tikslus, bet ir atliks prevencinį poveikį.

Skundžiamu nutarimu pareiškėjai buvo paskirtas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių. Iš šiuo metu ANK įtvirtinto reglamentavimo matyti, kad ANK 31¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai asmuo su tuo sutinka, nėra privalomas, t. y. teismas arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Įstatymo leidėjas nenustatė konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama ši papildoma administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą administracinį nusižengimą. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi ir administracinių nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, bus pasiekti pareiškėjai neskiriant administracinio poveikio priemonės, t. y. draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nusižengimų 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos B. J. skundą tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11733-2022 ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai dvylikai mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, B. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje, numatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams.

Kitą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11733-2022 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Vaida Railienė