Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo L. P. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-16 nutarties, kuria atmestas L. P. skundas dėl nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. prašo panaikinti procesinį sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-0391-07. Nurodo, kad tokie žemesniojo ir aukštesniojo prokurorų procesiniai sprendimai priimti šiurkščiai pažeidžiant procesinės bei materialinės baudžiamosios teisės normas, yra nepagrįsti ir neteisėti, neatitinka faktinių aplinkybių, prieštarauja įstatymų nuostatoms.

Skundžiama nutartimi atmestas L. P. skundas panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo 2009-07-20 nutarimą, kuriuo atsisakyta tenkinti jos skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Ingos Mačiulienės 2009-07-09 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-0391-07.

Skundu L. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-16 nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino esminių skunde nurodytų motyvų, piktybiškai ignoravo jos parodymus ir papildomus paaiškinimus, neatsižvelgė į esmines aplinkybes bei nepagrįstai jas traktavo kaip teisiškai nereikšmingus argumentus, nekreipė dėmesio į ikiteisminio tyrimo pareigūnų pažeidimus. Teismo nutartyje išdėstytos subjektyvios prielaidos apie atitinkamus ikiteisminio tyrimo proceso dalyvių veiksmus nepagrįstos, visiškai neatitinka tikrovės, kelia abejonių teisėjo profesionalumu. Teismas be pagrindo nepasinaudojo BPK 64 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe surengti teismo posėdį siekiant skundą išnagrinėti tiesiogiai, patikrinti subjektyvius spėjimus bei prielaidas su objektyvia tikrove.

Pareiškėja nurodo, kad 2007-06-04 medicininis pažymėjimas Nr. 60 patvirtina, kad dėl įtarimų psichikos ar priklausomybės ligomis ji niekada nebuvo pasiųsta psichiatro konsultacijai, priešingai – medikų išvada patvirtina, kad ji yra sveika, tačiau dėl nesuvokiamų priežasčių visiškai nebuvo atsižvelgta į šią pažymą ir padaryta nepagrįsta išvada, jog asmens ligos istorija nėra suklastota, kad kompensuojamųjų vaistų pasas išduotas teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas, nukrypdamas nuo bylos esmės, be pagrindo analizavo, kokius veiksmus sveikatos priežiūros ar medicinos įstaigose turi atlikti asmuo, ketinantis gauti vairuotojo pažymėjimą.

Pareiškėja teigia, kad skundžiama nutartimi buvo siekiama formaliai pateisinti neišsamiai, nenuodugniai, netinkamai ir teisiškai nekokybiškai atliktą ikiteisminį tyrimą ir jo metu priimtus neteisėtus žemesniojo ir aukštesniojo prokurorų nutarimus. Tyrimo metu senaties terminas nepagrįstai buvo skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos pradžios, nors BK 95 straipsnio prasme senatis pradedama skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos pabaigos. Per visą tyrimo laiką nebuvo bandoma nustatyti abiejų esamų įtariamųjų ir su jais susijusių asmenų nusikalstamos bendrininkavimo formos, nors jos egzistavimas šiuo atveju yra tiesiog neišvengiamas ir akivaizdus. Taipogi nebuvo bandoma įžvelgti ir pripažinti nusikaltimą esant trunkamojo pobūdžio, nors tai įrodo esančios faktinės aplinkybės. Nuo pat pradžių visas tyrimas buvo vykdomas laikantis įtariamųjų nusikalstamos veikos pirminės kvalifikacijos pobūdžio, o nusikalstamų veikų galimas kvalifikavimas kitais pagrindais vėliau buvo svarstytas tik ta apimtimi, kiek tai buvo nurodyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-08 nutartyje, kuria buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas. Be to, buvo ignoruojamas akivaizdus poreikis apginti pažeistą viešąjį interesą. Atnaujinus ikiteisminį tyrimą visos pastangos buvo dedamos tik neteisėtai jos (L. P. ) apklausai vykdyti, piktybiškai ignoruojant faktą, kad ji yra ne liudytoja, o nukentėjusioji. Prokurorų nutarimai pagrįsti tik jų pačių įsivaizduojamomis aplinkybėmis bei visiškai nepagrįstomis prielaidomis.

Dėl senaties termino skaičiavimo pareiškėja remiasi Lietuvos baudžiamosios teisės specialisto Vytauto Piesliako oficialiose monografijose apie Lietuvos baudžiamąją teisę patvirtintu faktu, kad senaties terminai BK 95 straipsnio prasme pradedami skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos pabaigos. Nurodo, kad šiuo atveju įtariamųjų bendrininkavimo būdu vykdyta nusikalstama veika yra trunkamojo pobūdžio nusikaltimas, t. y. toks nusikaltimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiką. Prasidėjęs kokiu nors veiksmu ar neveikimu trunkamasis nusikaltimas trunka tol, kol kaltinamasis pats, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos nenutraukia susidariusios nusikalstamos būsenos. Trunkamajam nusikaltimui būdinga tai, kad pareiga veikti arba neveikti atsiranda baudžiamojo įstatymo ar kitų įstatymų pagrindu, o tokio pobūdžio nusikaltimas pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą arba tai padaro tretieji asmenys, įskaitant teisėsaugos ir kitas valdžios institucijas. Atitinkamai trunkamojo nusikaltimo senaties eiga prasideda nuo tos dienos, kai pasibaigia nusikalstama veika. Pareiškėja teigia, kad šiuo konkrečiu atveju nusikalstama veika, tai yra dokumentų klastojimas, panaudojimas, realizavimas bei laikymas prasidėjo 2003 m., o baigėsi tuo metu, kai veika buvo nutraukta prieš įtariamųjų valią, tai yra 2006-07-01. Taigi šiuo atveju senaties terminą privalu skaičiuoti nuo 2006-07-01, tai yra nuo tos dienos, kai ji (L. P. ), kraustydamasi iš buto, vienos iš bute buvusių komodos stalčių, kuriuos naudojo A. R. savo reikmėms, aptiko kompensuojamųjų vaistų pasą, todėl šio tyčinio apysunkio nusikaltimo aštuonerių metų senatis, pareiškėjos teigimu, dar nėra suėjusi ir sueis tik 2014-07-01.

Pareiškėja nurodo, kad įtariamųjų A. R. ir L. S. bendrininkavimo būdu vykdyta baudžiamoji veika yra trunkamoji, susidedanti iš dokumentų klastojimo, panaudojimo, realizavimo ir laikymo. Ši nusikalstama veika nežinia kiek dar būtų buvusi vykdoma, jei nebūtų buvusi nutraukta prieš įtariamųjų valią, tai yra tada, kai ji 2006-07-01 išsikraustydama iš su A. R. bendru buvusio buto, komodoje, kurią savo reikmėms naudojo pastarasis, rado neturint teisėto pagrindo A. R. įgytą kompensuojamųjų vaistų pasą, kuris, pasak pareiškėjos, yra įtariamųjų A. R. ir L. S. neteisėtų veiksmų pasekmė, nes jis buvo išduotas neteisėtai suklastojus asmens ligos istoriją. Be to, pareiškėjai neaišku, kaip – kartu ar atskirai – ir pagal kokią BK 275 straipsnio dalį – 1-ąją ar 2-ąją – įtariamiesiems pareikšti įtarimai dėl farmacijos produktais esančių vaistų „Zoloft“ realizavimo.

Pareiškėjos teigimu, per visą tyrimo laiką nebuvo bandoma nustatyti įtariamųjų ir su jais susijusių asmenų nusikalstamos bendrininkavimo formos bei kvalifikacijos, nors, pasak jos, akivaizdu, kad bendrininkavimas buvo neišvengiama įtariamųjų ir su jais susijusių (horizontaliuoju ar vertikaliuoju pavaldumu) asmenų veiklos forma.

Pareiškėja L. P. teigia, kad iki šiol nenustatyti įtariamieji, asmens sveikatos istorijoje bei recepte 2003-04-04 ir 2003-07-05 suklastoję atitinkamus įrašus ir taip sutrikdę ir iki šiol trikdantys jos veiklą, nes ji negali gauti sveikatos būklę apibūdinančios medicininės pažymos, reikalingos įgyjant transporto priemonės vairuotojo pažymėjimą, o tai riboja galimybę pretenduoti į geriau apmokamą darbą, kuriame reikalingi gebėjimai vairuoti automobilį, bei tai patvirtinantis pažymėjimas. Nustačius šiuos asmenis, jų veika, pasak pareiškėjos, turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 301 straipsnio 2 dalį, ir šio tyčinio apysunkio nusikaltimo aštuonerių metų senaties terminas taip pat nėra suėjęs, tad turimas laikas yra daugiau nei pakankamas, kad būtų nustatyti įtariamieji. Tačiau iki šiol nebuvo svarstyta galimybė pareikšti įtarimus ne tik A. R. ir L. S. , bet ir kitiems tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiems asmenims, liudijusiems ar dar to nedariusiems, bet privalantiems tai padaryti. Be to, L. P. pažymi, kad dėl ikiteisminio tyrimo eigos ji yra priversta nuolatos atsitraukti nuo darbo bei asmeninės veiklos, nes tenka iš darbovietės vykti į apklausas bei atitinkamas institucijas, kad būtų paduoti ar gauti su šiuo procesu susiję dokumentai, o ikiteisminis tyrimas pagaliau atliktas tinkamai.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad pagal Lietuvoje galiojančią tvarką asmuo, besiskundžiantis dėl depresijos ar įtariamas dėl jos, yra raštu testuojamas psichologų ir atlikus testą bei apdorojus asmens duomenis psichologai priima atitinkamą išvadą. Jei nustatomas depresijos atvejis, būtinai nurodomas jos stiprumo bei intensyvumo lygis bei tokia išvada tampa pagrindu pasiųsti pas psichiatrą stacionariam arba ambulatoriniam gydymui. L. P. teigia, kad byloje nėra jokių duomenų apie minėtą testavimą bei vėlesnes psichologų išvadas, todėl, jos teigimu, akivaizdu, kad VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ jos vardu užvesta asmens ligos istorija yra suklastotas dokumentas. Be to, pareiškėja tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje turi būti 2007-06-04 Medicininis pažymėjimas Nr. 60, kuriame patvirtinama, kad ji dėl įtarimų dėl psichikos ar priklausomybės ligų niekada nebuvo siunčiama psichiatro konsultacijai, bei kartu nurodyta medikų išvada, jog ji yra sveika.

L. P. teigia, kad tyrimo metu nebuvo tinkamai įvertinti surinkti įrodymai, nepakankamai svarstyta būtinybė gauti papildomus įrodymus. Tai, kad gydytoja R. S. išvykusi, nėra ir negali būti absoliuti sąlyga, visiškai atleidžianti nuo jos apklausos. Nepakankamas dėmesys buvo skiriamas specialisto išvadoms dėl dokumentuose pasirašiusių asmenų nustatymo – abejones sukėlusi viena iš išvadų dėl A. R. parašo tikrumo nebuvo pateikta tikslinimui. L. P. neaišku, kodėl tyrimo metu nebuvo atlikta įtariamosios L. S. rašysenos ekspertizė, nors ji, pareiškėjos teigimu, veikdama bendrai su A. R. , darė neteisėtus įrašus dokumentuose.

Neaišku pagal kokios kokybės ir laikmečio nuotraukas bei pagal kokį jų kiekį buvo atlikta liudytojų apklausa, siekiant nustatyti, ar jie sutapatina atitinkamus asmenis pagal jiems pateiktus šių asmenų atvaizdus nuotraukose. Pareiškėjos teigimu, nuotraukos neperduoda nei balso, nei manierų, nei dinaminės judėsenos ypatumų, nei kitų niuansų, atkuriančių liudytojų ar kitų apklausiamų asmenų atmintį, todėl, L. P. tvirtinimu, procesinė apklausa ir parodymų rinkimas turėjo būti vykdomas tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujant reikalingam atpažinti asmeniui ar jų grupei, kaip tai numatyta BPK 192 straipsnyje.

Skunde taip pat nurodoma, kad įtariamosios L. S. akivaizdžiai lankstūs ir visiškai neišsamūs parodymai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo detalizuoti bei išgryninti. Būtų keista, kad su savo pacientu nuolatos periodiškai besimatantis gydytojas galėtų viską pamiršti, nebent tokia taktika pasirinkta apsimetinėjant. Pareiškėjai kyla klausimas, ar „Klaipėdos psichikos sveikatos centre“ egzistuoja tokia netvarka, kad niekas staiga neprisimena, nežino ir negali nurodyti, kas kokius pacientus priėmė, kas darė atitinkamus įrašus, kam buvo pavesta atlikti tam tikrus veiksmus ir kas tai padarė – nuo pavedimo davimo iki jo atlikimo. Šiuo atveju, pareiškėjos teigimu, turi būti panaudotos BPK 197 straipsnyje numatytos galimybės patikrinti parodymus bei versijas.

Pasak L. P. , įtariamosios L. S. parodymuose minimos jai padėjusios seselės, slaugės ar kitos „Klaipėdos psichikos sveikatos centro“ darbuotojos nėra nežinomi asmenys ir gali būti nustatyti remiantis struktūriniais pavaldumais, atitinkamais įsakymais ar kitokiais pavedimais konkretiems medicinos personalo pagalbiniams darbuotojams dirbti su konkrečiais gydytojais ir pan., siekiant ir esant būtinybei jas apklausti.

Įtariamasis A. R. taip pat davė neišsamius parodymus, taip siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės

Tiek įtariamųjų, tiek liudytojų apklausų silpnas intensyvumas, netęstinumas, pasirinktų apklausos procesinių būdų nenaudingumas, galiausiai nesuinteresuotumas tyrimo eigos spartumu akivaizdžiai leido minėtiems asmenims duotų parodymų skurdumu sėkmingai nutylėti tyrimui svarbius bei jiems žinomus ir galimus prisiminti ar bent priminti faktus bei suklaidinti ir apsunkinti tyrimą.

Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, tyrimas atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai.

Be to, skundžiamame viešąjį interesą turinčios ginti prokuratūros nutarime nenurodyta, koks statusas suteiktas Valstybinei ligonių kasai, kuri, kompensuodama nusikalstamu būdu įgytų vaistų pardavimo kainą, ne tik iššvaistė jai asignuoto Ligonių kasos biudžeto dalį, tačiau tokiu neteisėtu pagrindu išmokėdama kompensacijas patyrė nuostolių bei padarė žalos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, iš kurio minėti asignavimai yra skiriami.

L. P. skunde taip pat teigia, kad tyrimo metu nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad darant nusikalstamą veiką buvo įtraukti specialias teises ir reikiamą kvalifikaciją turintys medikai bei sveikatos priežiūros specialistai, kurie nustatė tikrovės neatitinkančią diagnozę ir paskyrė specialų gydymą, nors nebuvo tam reikalingos medikų pažymos bei būtinybės tai daryti, tokiais savo veiksmais jai padarę žalos. Nebuvo vertinami konkrečius nurodymus turinčių teisę duoti medikų veiksmai, savo raštu pavedant pagalbiniam personalui atlikti asmens ligos istorijoje tikrovės neatitinkančius įrašus. Netirtos aplinkybės dėl piliečio paso pasisavinimo, jo panaudojimo ir asmens identifikacinio parašo klastojimas pasirašant kito asmens vardu siekiant suklastoti asmens ligos istoriją ir gauti kompensuojamųjų vaistų pasą, suklastotų dokumentų – asmens ligos istorijos bei kompensuojamųjų vaistų paso – tolesnis laikymas vėlesniam nusikalstamam panaudojimui. Be to, neatsižvelgta į tai, kad buvo išankstinis konkrečių medikų ir atitinkamos farmacijos kompanijos atstovų susitarimas, kad nusikalstamu būdu sudarant galimybę skirti atitinkamus vaistus, jie bus būtent tos kompanijos, kuriai tuo metu atstovavo įtariamasis A. R. , siekdamas didinti vaistų pardavimus, neturėdamas teisės, tačiau neteisėtai juos įgijęs tolimuose ir nutolusiuose Lietuvos miestuose esančiose vaistinėse, pasinaudojant valstybinėmis kompensacijomis ir padarant piniginę žalą Ligonių kasai bei valstybės biudžetui, vėliau nusikalstamu būdu įgytus medikamentus perleidęs ar kitaip realizavęs. Pareiškėjos teigimu, turėjo būti tiriamas vaistinių savininkų bei jose dirbančių farmacininkų įtraukimas į nusikalstamą veiką, kai remiantis pažintimis bei asmeniniu pasitikėjimu, konkretūs vaistai ne tik buvo neteisėtai realizuojami, bet ir perduodami juos atsiimti teisės neturinčiam asmeniui ar jų grupei. Šios aplinkybės rodo, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, todėl turi būti atnaujintas.

L. P. teigia nežinojusi, kur tuo metu kartu su ja gyvenęs A. R. , neturėdamas teisėto pagrindo, slapta laikė jos vardu įgytą kompensuojamųjų vaistų pasą, kurį ji rado 2006-07-01, tai yra tada, kai po skyrybų kraustėsi į kitą butą. Tuo metu ją kaip vienišą moterį slėgė savarankiško gyvenimo rūpesčiai, bendrai užgyvento turto dalybos, nuomojamo būsto bei darbo vietos paieška, todėl ji neturėjo laiko ir jėgų aiškintis su minėtu kompensuojamųjų vaistų pasu susijusius klausimus. Todėl šiuo klausimu nutarime išdėstyta prokuratūros pozicija ne tik yra neteisėta ir grindžiama neteisingomis prielaidomis, bet kartu ir žeminanti.

L. P. skunde taip pat nurodo, kad dėl jokio siuntimo į sanatoriją ji nesikreipė, išvyką į sanatoriją „Eglė“ organizavo A. R. . Pastarasis jai pranešė, kad jis turi galimybę vykti į sanatoriją gydytis nugarą ir ji galės važiuoti kartu, jiems bus skirtas atskiras dvivietis kambarys, tačiau dėl galimybės nemokamai būti sanatorijoje, reikės pasirašyti dokumentą dėl sutikimo vykti kartu su juo. Tą dieną A. R. , piktnaudžiaudamas jos įgytu pasitikėjimu, pietų pertraukos metu nuvežė ją į Taikos prospekte, Klaipėdoje, esantį „Vėtrungės pasažą“, kur ji buvo skubinama pasirašyti ir pasirašė nurodytame dokumente, nesigilindama į pasirašomo dokumento turinį, nes daug metų gyveno su A. R. neoficialioje santuokoje, besąlygiškai juo pasitikėjo ir tikėjo jo pateiktais teiginiais bei duotais paaiškinimais. Vėliau ji suprato, kad A. R. sąmoningai skubino ją ir siekė nukreipti jos dėmesį nuo, A. R. teigimu, reikiamo pasirašyti dokumento.

Pareiškėja pažymi, kad gydymas sanatorijoje trunka ne mažiau nei fiksuotą 24 dienų laikotarpį ir negalima savo noru nutraukti gydymo anksčiau laiko. Tuo tarpu ji su A. R. sanatorijoje buvo dešimt kalendorinių dienų savo kasmetinių atostogų metu ir išvyko po to, kai A. R. baigėsi nugaros gydymo ir reabilitacijos laikas. Be to, L. P. neaišku, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užklausta dėl pažymos apie A. R. buvimo sanatorijoje pagrindą bei gydymosi pobūdį. Be to, nežinia, kodėl negauta pažyma apie tai, kokios procedūros tuo metu jai buvo atliekamos, ir iš karto paaiškėtų, kad ne tokios procedūros turėtų būti taikomos, jei būtų depresijos diagnozės atvejis.

Pareiškėjos teigimu, ikiteisminio tyrimo atnaujinimas ir šio tyrimo tolesnio vykdymo kokybės, kiekybės bei trukmės kontrolė leistų galimus gauti, bet iki šiol negautus parodymus, suformuluoti tinkamus klausimus neišvengiamai būtinoms pakartotinoms esamų įtariamųjų bei kitų susijusių asmenų apklausoms, patikrinti įtariamųjų anksčiau duotų parodymų skaidrumą bei teisingumą su nukentėjusiosios vėlesniais paaiškinimais, sutikslinti esamus įtariamųjų parodymus su gauta įrodomąja medžiaga, nustatyti konkretų įtariamųjų bei nukentėjusiųjų fizinių bei juridinių asmenų sąrašą, perkvalifikuoti įtariamiesiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas pagal visus epizodus, į kuriuos kol kas net nebuvo atsižvelgta ar atsižvelgta netinkamai, išsklaidyti prokurorams iškilusias, tačiau taip ir paliktas būti abejones ar prielaidas, atnaujintą ikiteismini tyrimą atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytu laiku bei išvengiant formalių atsakomųjų raštų, tinkamai įvykdyti teisingumą, nes akivaizdu, kad tyrimo pareigūnų tyrimo metu padarytos klaidos formuoja ydingus precedentus bei neteisėtus pavyzdžius, todėl privalo būti ištaisytos, atnaujinant šį ikiteisminį tyrimą ir vykdant jį teisingai. Tinkamos kvalifikacijos ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei tinkamai atliktas jų darbas padėtų ne tik teisingai išspręsti susidariusią situaciją, bet kartu apsaugotų ir apgintų viešąjį interesą, todėl neteisėtai nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-0391-07 turi būti atnaujintas, nuo tyrimo nušalinant Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorę Ingą Mačiulienę bei prokuratūros pavedimu šį ikiteisminį tyrimą atliekančią pareigūnę A. S. , esant pagrįstų abejonių dėl jų nešališkumo bei kylant grėsmei, kad ikiteisminis tyrimas ir toliau bus nagrinėjamas neišsamiai, aplaidžiai, nenuodugniai bei vilkinant laiką iki įtariamiesiems palankaus senaties termino suėjimo. Be to, siekiant išvengti trečius metus trunkančio ikiteisminio tyrimo vilkinimo, turi būti nustatytas konkretus laikas atnaujintam ikiteisminiam tyrimui atlikti bei tyrimą atliekantiems pareigūnams pavesta papildyti ikiteisminio tyrimo medžiagą kokybiškais bei tinkamą įrodomąją galią turinčiais parodymais bei kitais įrodymais dėl galimybės tinkamai nustatyti įtariamųjų ratą bei teisingai kvalifikuoti jų veikas.

Prokurorė prašo skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pagal BK 300 straipsnio l dalį, gavus L. P. 2007-07-17 pareiškimą dėl to, kad ji 2007 m. norėdama įsigyti vairuotojo pažymėjimą, kreipėsi į medikus dėl medicininės pažymos apie jos sveikatos būklę gavimo ir sužinojo, kad nuo 2003 metų yra įrašyta viešosios įstaigos „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ įskaitoje ir jos ligos istorijoje reguliariai, vieną kartą per mėnesį, iki 2004-04-15 buvo daromi įrašai apie skiriamus psichotropinius Ligonių kasos kompensuojamus vaistus „Zoloft“ bei išrašomi receptai (iš viso išrašyta 12 receptų) šiems vaistams, nors ji niekada į psichiatrus nesikreipė ir jokių psichotropinių vaistų jai paskirta nebuvo. Be to, ji pati neišsiėmė, niekada neturėjo ir nenaudojo 2003-07-14 jos vardu išduoto kompensuojamųjų vaistų paso Nr. 2109409, pagal kurį buvo išduodami kompensuojamieji vaistai.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti keli įtarimai, tai yra:

1) A. R. 2008-08-19 buvo pareikštas įtarimas dėl to, kad jis 2003-09-26 gaudamas VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ L. P. vardu išduotą kompensuojamųjų vaistų pasą, šiame pase pasirašė L. P. vardu ir taip šį dokumentą suklastojo;

2) A. R. , pasinaudodamas 2003-07-24 VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ gydytojos L. S. išrašytu 3 formos receptu vaistams „Zoloft“ gauti, 2003-07-25 UAB „Palangos vaistinės filialas“, pasiimdamas vaistus, recepto antroje pusėje pasirašė L. P. vardu ir taip šį dokumentą suklastojo;

3) L. S. 2008-06-18 buvo pareikštas įtarimas dėl to, kad ji, būdama VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ gydytoja, laikotarpiu nuo 2003-04-04 iki 2004-04-15,

minėtos įstaigos patalpose, esančiose Galinio Pylimo g. 3B, Klaipėdoje, L. P. ligos istorijoje, L. P. nedalyvaujant, įrašė duomenis, žinodama, kad jie neteisingi, apie L. P. psichinės sveikatos būklę, jai taikomą gydymą bei skiriamus vaistus ir taip suklastojo L. P. ligos istoriją. Be to, L. S. , tęsdama savo nusikalstamą veiką, vadovaudamasi suklastota ligos istorija, L. P. nuo 2003-01-14 iki 2004-04-15 išrašė vaistus.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorė Inga Mačiulienė 2009-07-09 nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Viktoras Kičiatovas 2009-07-20 nutarimu atsisakė tenkinti L. P. skundą dėl žemesniojo prokuroro 2009-07-09 nutarimo. Skundžiama nutartimi atmestas L. P. skundas panaikinti žemesniojo ir aukštesniojo prokurorų nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-0391-07.

Dėl A. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos pirmame punkte

Pagal Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2002-12-06 įsakymu Nr. 110 patvirtintą tvarką „Dėl kompensuojamųjų vaistų pasų ir gydytojo tapatybę patvirtinančių lipdukų išdavimo, saugojimo, apskaitos, naudojimo ir apmokėjimo“ 4.1 1. p., kompensuojamųjų vaistų pasą apdraustojo vardu gali atsiimti kitas asmuo, pateikęs savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Ikiteisminio tyrimo metu patikrinus gyventojams išduotų kompensuojamųjų vaistų pasų sąrašą nustatyta, kad L. P. išduotą kompensuojamųjų vaistų pasą paėmė A. R. , pateikęs savo asmens tapatybę patvirtinančius duomenis (tai patvirtina VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ esantys atitinkami įrašai, ikiteisminio tyrimo metu paimti dokumentai, liudytojos R. I. parodymai) ir pasirašęs kaip asmuo, pasiimantis L. P. išduodamą kompensuojamųjų vaistų pasą. Kadangi minėta Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2002-12-06 įsakymu Nr. 110 patvirtinta tvarka „Dėl kompensuojamųjų vaistų pasų ir gydytojo tapatybę patvirtinančių lipdukų išdavimo, saugojimo, apskaitos, naudojimo ir apmokėjimo“ leido kompensuojamųjų vaistų pasą atsiimti kitam asmeniui, nei jis priklauso, bei nesant L. P. vardu išduotame kompensuojamųjų vaistų pase jokio asmens parašo, A. R. inkriminuotas kompensuojamųjų vaistų paso suklastojimas jame pasirašant yra nepagrįstas. Esant šiems duomenims akivaizdu, kad nepadaryta veika, turinti BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-05-08 nutartimi atnaujinęs ikiteisminį tyrimą nurodė, taip pat ir pareiškėja skunde tvirtina, kad turėjo turi būti sprendžiamas klausimas, ar A. R. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio, numatančio atsakomybę asmeniui, pagrobusiam fizinio ar juridinio asmens dokumentą, 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog L. P. vardu 2003-07-14 išduotą kompensuojamųjų vaistų pasą paėmė ir tai savo parašu patvirtino A. R. , kuris laikėsi minėtos Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2002-12-06 įsakymu Nr. 110 patvirtintos tvarkos, leidusios kompensuojamųjų vaistų pasą apdraustojo asmens vardu atsiimti kitam asmeniui, pateikusiam savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kas ir buvo padaryta A. R. . Minėtas dokumentas buvo laikomas bendrai L. P. ir A. R. jų gyvenamojoje vietoje, esančioje Ryšininkų g. 2–73, Klaipėdoje, iki 2006-05-01, o nuo 2006-07-01 iki 2007-07-20 jį laikė L. P. . Nustačius, kad L. P. vardu išduotą kompensuojamųjų vaistų pasą A. R. paėmė teisėtai, tai yra nepažeisdamas minėto teisės akto reikalavimų, jo veikoje dėl L. P. kompensuojamųjų vaistų paso išdavimo nėra BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Tokia išvada pagrįstai nurodyta ir skundžiamuose prokurorų nutarimuose, nors toks įtarimas A. R. ir nebuvo pareikštas.

Be to, pareiškėja tvirtina, kad A. R. neteisėtai laikė jos vardu išduotą kompensuojamųjų vaistų pasą (BK 300 straipsnio 1 dalis), ir ši, pareiškėjos teigimu, A. R. padaryta nusikalstama veika buvo nutraukta 2006-07-01, tai yra tuo metu, kada ji kraustydamasi iš bendro su A. R. buvusio buto, rado minėtą dokumentą. Tačiau su šiuo pareiškėjos L. P. skundo argumentu sutikti negalima, nes byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad A. R. neteisėtai laikė pastarosios vardu išduotą kompensuojamųjų vaistų pasą. Priešingai, iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad minėtas dokumentas buvo laikomas bendrai L. P. ir A. R. jų gyvenamojoje vietoje, esančioje Ryšininkų g. 2–73, Klaipėdoje, iki 2006-05-01. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad minėtas dokumentas L. P. ir A. R. buvo laikomas pastariesiems manant, kad jis yra suklastotas. Pažymėtina ir tai, jog pati L. P. , taip pat liudytoja K. K. parodė, kad L. P. jos vardu išduotą kompensuojamųjų vaistų pasą bute, kuriame tuo metu gyveno kartu su A. R. , rado 2006-07-01, tačiau ir toliau – iki 2007-07-20 – jį laikė su savimi tarsi tikrą, o į policiją kreipėsi tik po to, kai negavo medicininės pažymos dėl tinkamumo gauti vairuotojo pažymėjimą, nes buvo įrašyta į psichoneurologinio kabineto įskaitą. Tiek A. R. , tiek L. P. nurodė kartu gyvenę ir vedę bendrą ūkį apie dešimt metų. Nustatyta, kad po skyrybų jų santykiai yra konfliktiški. A. R. nurodė, kad L. P. , gyvendama kartu su juo, vartojo vaistus, tačiau jis nežino, kokius, nes tai yra kiekvieno žmogaus privatus reikalas. Be to, A. R. teigimu, L. P. ikiteisminį tyrimą inicijavo dėl to, kad norėjo jam atkeršyti dėl skyrybų. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, būtų neteisinga ir nepagrįsta vienareikšmiškai tvirtinti, kad L. P. vardu išduotą kompensuojamųjų vaistų pasą bute, kuriame kartu gyveno L. P. ir A. R. , laikė išimtinai A. R. .

Dėl A. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos antrame punkte

Remiantis specialisto išvada bei gydytojos L. S. išrašytu 3 formos receptu vaistams „Zoloft“ gauti, ikiteisminio tyrimo metu neabejotinai nustatyta, kad A. R. UAB „Palangos vaistinės filialas“, esančioje Vytauto g. 92, Palangoje, 2003-07-25 pasiimdamas vaistus, recepto antroje pusėje pasirašė L. P. vardu, imituodamas jos parašą, ir taip šį dokumentą suklastojo. Tačiau už šio BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkus tyčinio nusikaltimo padarymą BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą, kuris skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo momento, šiuo atveju nuo 2003-07-25, ir kuris dėl A. R. inkriminuoto 2003-07-25 padaryto dokumento suklastojimo – recepto antroje pusėje pasirašymo L. P. vardu, imituojant pastarosios parašą, – baigėsi 2008-07-25, todėl nustačius, kad dėl šios nusikalstamos veikos suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai. Su tokia žemesniojo ir aukštesniojo prokurorų bei ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada sutinka ir aukštesnysis teismas.

Pareiškėjos teigimu, A. R. bendrai su L. S. padaryta veika yra trunkamojo pobūdžio, nes A. R. neteisėtai įgijo, laikė, panaudojo jos vardu išduotą kompensuojamųjų vaistų pasą bei recepte pasirašydamas jos vardu, imituodamas jos parašą, šį dokumentą suklastojo, o gydytoja L. S. suklastojo jos ligos istoriją, nes ji (L. P. ) „Klaipėdos psichikos sveikatos centre“ niekada nesigydė, todėl senaties terminas sueis tik 2014-07-01, kadangi suklastoto dokumento – kompensuojamųjų vaisų paso – laikymas buvo nutrauktas 2006-07-01. Tačiau su šiuo pareiškėjos skundo argumentu sutikti negalima. Kaip minėta, tyrimo metu pagrįstai nustatyta, kad A. R. veikoje dėl L. P. kompensuojamųjų vaistų paso paėmimo nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymių. Be to, pati pareiškėja tvirtina, kad senaties termino eiga turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada pastaroji rado jos vardu išduotą kompensuojamųjų vaistų pasą, tuo tarpu šiuo atveju kalbama apie vėlesnius A. R. veiksmus pasirašius recepte L. P. vardu, imituojant pastarosios parašą, ir taip šį dokumentą, kaip buvo įtariama, suklastojus (BK 300 straipsnio 1 dalis). Šie A. R. veiksmai negali būti vertinami kaip trunkamojo pobūdžio veiksmai. A. R. receptą L. P. vardu, imituodamas pastarosios parašą ir pasiimdamas vaistus „Palangos vaistinės filiale“, pasirašė 2003-07-25, būtent nuo šio momento ir turi būti skaičiuojamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, kuris dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, remiantis BK 95 straipsnio 1 dalies b) punktu, yra penkeri metai. Taigi akivaizdu, kad senaties terminas dėl minėto nusikaltimo turi būti ir pagrįstai buvo skaičiuojamas nuo 2003-07-25, kada A. R. pasirašė minėtame recepte. Šis terminas baigėsi 2008-07-25, o ne 2014-07-01, kaip nepagrįstai nurodoma pareiškėjos skunde. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta aplinkybių, dėl kurių senaties termino eiga būtų nutrūkusi ar sustojusi (BK 95 straipsnio 3–4 dalys). Taigi esant šiems duomenims dėl minėtos nusikalstamos veikos suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-05-08 nutartimi atnaujindamas ikiteisminį tyrimą nurodė, kad būtina spręsti klausimą, ar vaistinis preparatas „Zoloft“ nėra narkotinė ar psichotropinė medžiaga ir ar asmens, įsigijusio vaistus „Zoloft“ veikoje nėra BK 263 straipsnyje ar 260 straipsnyje numatytų nusikaltimų požymių. Lietuvos Respublikos valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2009-05-21 informavo, kad vaistinis preparatas Zoloft“ (sertralinas) į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5 patvirtintus Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus neįrašytas, todėl šioje veikoje nėra požymių nusikaltimų, numatytų BK 263 straipsnyje ir 260 straipsnyje.

D. L. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos trečiame punkte

Ikiteisminio tyrimo metu L. S. 2008-06-18 buvo pareikštas įtarimas dėl to, kad ji, būdama VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ gydytoja, laikotarpiu nuo 2003-04-04 iki 2004-04-15 šios įstaigos patalpose, esančiose Galinio Pylimo g.3B, Klaipėdoje, L. P. ligos istorijoje, L. P. nedalyvaujant, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pastarosios psichinės sveikatos būklę, jai taikomą gydymą bei skiriamus vaistus ir tokiais savo veiksmas suklastojo L. P. ligos istoriją. Be to, L. S. , tęsdama savo nusikalstamą veiką, vadovaudamasi suklastota ligos istorija L. P. nuo 2003-01-14 iki 2004-04-15 išrašė vaistus.

Apklausta kaip įtariamoji L. S. savo kaltės nepripažino ir nors nurodė neprisimenanti pačios L. P. , nes tai buvo seniai, tačiau pripažino, kad įrašus L. P. ligos istorijoje darė ji ar jos leidimu seselė bei remdamasi asmens ligos kortelėje kiekvieno priėmimo metu padarytais skirtingais įrašais apie ligonio sveikatos būklę ir gydymo eigą, teigė, kad L. P. galėjo pas ją lankytis.

Dėl L. S. inkriminuotos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos prokurorė ikiteisminį tyrimą nutraukė, nustačiusi, kad L. S. veikoje nėra šio nusikaltimo požymių. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į gautus duomenis apie L. P. vizitų pas gydytoją L. S. „Klaipėdos psichikos sveikatos centre“ dažnumą, jos savijautos skirtingumą, gydimąsi Druskininkuose sanatorijoje „Eglė“, lankymąsi pas gydytoją „Eglės“ sanatorijoje, dokumentų, reikiamų nemokamam gydymuisi iš Teritorinės ligonių kasos gavimą bei kitas aplinkybes.

Pareiškėja neneigia, kad gydėsi sanatorijoje „Eglė“, tačiau tvirtina, kad į sanatoriją ji vyko kartu su tuometiniu sugyventiniu A. R. , pastarojo paraginta ir įtikinta, kad pasirašius atitinkamą dokumentą, gyvenimas sanatorijoje jai nieko nekainuos. L. P. teigia, kad ji A. R. pasitikėjo, nes su juo daug metų kartu gyveno, todėl neįsigilino į pasirašomo dokumento turinį, o vėliau suprato, kad buvo apgauta. Be to, L. P. aiškina, kad į sanatoriją ji vyko kasmetinių atostogų metu ir grįžo nepasibaigus atostogų laikui, o gydymasis sanatorijoje užtruko trumpesnį laiką nei priklausytų pagal kelialapį. Tačiau šiuo atveju esminė aplinkybė yra ne tai, kokios procedūros L. P. buvo skiriamos sanatorijoje, o jos apsilankymo sanatorijoje pagrindas, šiuo atveju – L. P. kreipimasis į medikus dėl siuntimo į sanatoriją. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2003-07-18 asmeniškai L. P. išdavė pažymą, kurioje aiškiai nurodyta, kad „Klaipėdos psichikos sveikatos centro“ gydytoja L. S. dėl pacientei nustatytos diagnozės – vidutinio sunkumo depresijos epizodas – siųsta gydymuisi į sanatoriją. Šioje pažymoje pasirašė pati L. P. . Tai rodo, kad pastarajai buvo žinoma, jog ji gydosi „Klaipėdos psichikos sveikatos centre“ pas gydytoją L. S. bei kad jai diagnozuotas minėtas psichikos sutrikimas, nes tai pati L. P. patvirtino savo parašu.

Kaip minėta, ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas gavus L. P. pareiškimą dėl to, kad ji 2007 m., norėdama įsigyti vairuotojo pažymėjimą, kreipėsi į medikus dėl medicininės pažymos apie jos sveikatos būklę gavimo ir sužinojo, kad nuo 2003 metų yra įrašyta viešosios įstaigos „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ įskaitoje, dėl to ji negali gauti vairuotojo pažymėjimo, nes neišduodama pažyma apie tinkamą jos sveikatos būklę. Šiuo atveju pažymėtina, kad pacientas, kuris mano, kad jo ligos istorijoje yra neteisingi duomenys apie jo sveikatos būklę, gali kreiptis dėl šių duomenų patikslinimo, pakeitimo ar panaikinimo, taip pat gali pasinaudoti savo teise kreiptis į kitą specialistą. Taigi, jei L. P. mano, kad jos sveikatos ligos istorijoje yra neteisingi duomenys apie jos sveikatos būklę, ir teigia, kad jos sveikatos būklė yra tinkama ir ji gali vairuoti automobilį, ji turėtų pasinaudoti minėtomis teisėmis. Remiantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalimi, esant pagrįstam reikalavimui, pacientas gali prašyti, jog gydytojas ištaisytų, užbaigtų, panaikintų ir (ar) pakeistų netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga. Jeigu gydantis gydytojas nesutinka su paciento pageidavimu, klausimą, ar paciento pageidavimas pagrįstas, sprendžia gydytojų konsiliumas. Remiantis minėto įstatymo 6 straipsnio 8 dalimi, pacientas turi teisę sužinoti kito specialisto nuomonę apie savo sveikatos būklę ir siūlomą gydymą bei diagnozę. Be to, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d.. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ pakeitimo 2008 m. spalio 10 d. Nr. įsakymą V-973 patvirtintą 2.2.p. vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarką esant diagnozuotiems afektiniams sutrikimams kaip F32.1 (ligos kodas), ar leisti vairuoti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į remisijos trukmę, stabilumą, adaptaciją, skiriamą medikamentinį gydymą. Be to, pagal minėto sveikatos apsaugos ministro įsakymo 29 p., sudėtingais ir konfliktiniais atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba SPĮ GKK, o remiantis to paties įsakymo 30 p., pacientas, nesutinkantis su Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijos arba GKK sprendimu, gali jį apskųsti SPĮ vadovui, o įstaigos vadovo sprendimą – teismui. Nors pareiškėja tvirtina, kad ši informacija nereikšminga nagrinėjamoje byloje, tačiau esant situacijai, kad L. P. nesutinka su sveikatos ligos istorijoje užfiksuotais duomenimis apie jos sveikatos būklę, pagrįstai pastarajai išaiškinta teisė kreiptis į ją gydantį gydytoją dėl duomenų patikslinimo, pakeitimo ar panaikinimo, taip pat teisė sužinoti kito specialisto nuomonę apie jos sveikatos būklę ir siūlomą gydymą bei diagnozę.

Tačiau pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo byloje, tai yra joje esančioje asmens sveikatos istorijos kortelėje, nėra jokių duomenų, kad L. P. įrašyta į šios gydymo įstaigos įskaitą. Ji yra asmuo, kuris kreipėsi į minėtą gydymo įstaigą ir joje gydėsi. Taip pat pažymėtina, kad tokiems asmenims nėra jokių apribojimų gauti, atlikus visas reikiamas procedūras, vairuotojo pažymėjimą, todėl jos nurodytas pagrindas yra aiškiai išgalvotas.

Ikiteisminis tyrimas byloje atliktas išsamiai ir visapusiškai, tyrimo metu atlikti būtini procesiniai veiksmai – kaip liudytojai apklausti L. P. , K. K. , A. S. , G. M. , V. Š. , R. I. , paskirtos užduotys rašysenos specialistams ir gautos jų išvados, pagal pareikalavimą gauti duomenys iš atitinkamų įstaigų bei kiti duomenys, turintys reikšmės tyrimui. Nors pareiškėja nurodo, kad tyrimo metu buvo dedamos visos pastangos tik neteisėtai jos apklausai vykdyti, nors šioje byloje ji yra ne liudytoja, o nukentėjusioji, tačiau pažymėtina, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas, priešingai nei teigia L. P. , privalo duoti parodymus, todėl teigti, kad jos apklausa neteisėta, negalima. Be to, kaip minėta, tyrimo metu buvo atlikti ir kiti tyrimui reikšmingi procesiniai veiksmai.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas.

Apylinkės teismas tinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir padarė teisingą išvadą, kad naikinti skundžiamų prokurorų nutarimų nėra pagrindo. Skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-16 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundas nurodytais pagrindais negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. P. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-16 nutartį.

Nutartis neskundžiama.