Telšių apylinkės teismo nutartis

išvadą teikiančios institucijos – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Živilei Kontenienei,

viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui A. M., išvadą teikianti institucija – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsakovo A. M. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo skolos priteisimo, jo gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pateikė šalių prašymą patvirtinti jų pasirašytą taikos sutartį rašytinio proceso tvarka ir civilinę bylą nutraukti. Atsakovas priešieškinio reikalavimų atsisakė, o ieškovė su jo atsisakymu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

Kadangi priešieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, atsakovo A. M. priešieškinio atsisakymas ieškovei R. Š. dėl tėvystės nuginčijimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo skolos priteisimo, jo gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo teismo priimtinas ir civilinė byla šiuo pagrindu nutrauktina (CPK 42, 140 straipsniai ir 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Atsakovui atsisakius pareikšto priešieškinio, jam grąžintina 75 procentai teismui sumokėto žyminio mokesčio – 107 € (142 € x 75 % ) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Taikos sutarties sampratą reglamentuojanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad tokia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka, kai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai yra šalių prašymas taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka, taip pat kitais CPK numatytais atvejais.

Sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, tai yra, pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Teismui pateiktoje rašytinėje taikos sutartyje nurodyta, kad šalys susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 €, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Iš šalių pasirašytos taikos sutarties teksto matyti, kad šalių veiksmai abipusių nuolaidų bei kompromisų būdu pasiekti abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, atitinka kitas taikos sutarčių galiojimo sąlygas, todėl, šalims raštu pareiškus, kad joms yra žinomos ir suprantamos tokios jų valios išreiškimo teisinės pasekmės, jų sudarytoji taikos sutartis tvirtintina joje nurodytomis sąlygomis, o iškeltoji byla šiuo pagrindu nutrauktina (CK 6.984, 6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnis).

Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog šalys parengiamojo teismo posėdžio pradžioje sutarė bylą užbaigti taikiai, atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, spręstina, jog yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir žyminis mokestis iš atsakovo valstybei nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Išaiškintina šalims, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą tenkinti.

priimti atsakovo A. M. priešieškinio atsisakymą ieškovei R. Š. dėl tėvystės nuginčijimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo skolos priteisimo, jo gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo ir civilinę bylą nutraukti.

Patvirtinti ieškovės R. Š. ir atsakovo A. M. sudarytą taikos sutartį, kuria ginčas civilinėje byloje užbaigiamas tokiomis sąlygomis:

„Mes, ieškovė R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), sudarėme taikos sutartį civilinėje byloje Nr.e2-2115-169/2016 tokiomis sąlygomis:

1. Abi šalys geranoriškai susitarė dėl šalių nepilnamečio (duomenys neskelbtini), gimusio A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo, lėšų administravimo, jo gyvenamosios vietos bei tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos ir sutartimi numatė:

1.1. nepilnamečio A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui jo tėvas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsipareigoja mokėti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 € nuo 2016 m. kovo 16 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sūnaus išlaikymui skiriamas lėšas pervedant į vaiko motinos nurodytą sąskaitą;

1.2. nepilnamečio A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lėšų administratore uzufrukto teise skiriama jo motina R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini);

1.3. nepilnamečio A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje;

1.4. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrauja su nepilnamečiu A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:

1) kas antrą savaitgalį (nelyginės kalendorinių metų savaitės) – šeštadienį pasiimdamas vaiką 11.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 17.00 val.;

2) vaiko tėvai tarpusavyje gali susitarti (raštu sms žinutėmis ar el. paštu) ir dėl kitų laikotarpių, kada tėvas gali bendrauti su vaiku, pasiimti jį ilgesniam laikui ar perkelti tėvo susitikimą su vaiku į kitą jų susitartą savaitgalį;

3) tėvas vaiką bendravimui pasiima ir grąžina motinai pats asmeniškai, užtikrindamas nustatytais bendravimo laikotarpiais vaiko bendravimą su juo pačiu. Su kitais tėvo aplinkos asmenimis sūnus bendraus būdamas kartu su tėvu;

4) atsitikus nenumatytoms svarbioms aplinkybėms, dėl ko tėvas negali nustatytu laiku pasiimti ar grąžinti vaiko, tėvas raštu sms žinute informuoja apie tai vaiko motiną; sms pranešimas turi būti siunčiamas iš tėvui priklausančio ir motinai žinomo telefono numerio. Motina su susitikimui pasiruošusiu vaiku privalo laukti tėvo ne ilgiau kaip vieną valandą; jei per tą laiką tėvas vaiko nepasiima ir nenurodo svarbių vėlavimo priežasčių, vėliau motina turi teisę su vaiku leisti laiką savo nuožiūra. Jeigu tėvas vėluoja grąžinti vaiką ilgiau kaip vieną valandą ir nenurodo svarbių vėlavimo priežasčių, vaiko motina turi teisę pranešti teisėsaugos institucijoms apie vaiko dingimą;

5) pasiimdamas sūnų bendravimui vaiko tėvas užtikrina būtiniausių reikmenų vaikui turėjimą pas save – drabužių, avalynės, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti. Bendraujant su vaiku tėvas įsipareigoja užtikrinti jam saugią aplinką, tame tarpe nevartoti alkoholio, nesikeikti; atvykdamas vaiko pasiimti automobiliu užtikrina vaiko kėdutės turėjimą automobilyje, tėvui atvykus vaiko pasiimti neblaiviam ar be vaiko kėdutės automobilyje, tėvo bendravimas su sūnum tampa negalimu;

6) vaiko motina ir tėvas įsipareigoja netrukdyti sūnui jam esant pas vieną iš tėvų bendrauti su kitu iš tėvų elektroniniais laiškais, telefonu, „Skype“ programa bei kitomis ryšio priemonėmis. Sūnui būnant pas tėvą ir įvykus kokiam nors nelaimingam atsitikimui ar vaikui susirgus tėvas įsipareigoja nedelsiant apie tai informuoti vaiko motiną telefonu;

7) tėvo bendravimas su sūnumi galimas tik esant paties vaiko sutikimui;

8) sūnui sergant jis turi sveikti jam įprastoje ramioje aplinkoje, todėl tuo metu tėvo bendravimas su vaiku nevyksta. Apie vaiko susirgimą ir dėl sveikatos būklės negalėjimą bendrauti su tėvu motina įsipareigoja informuoti tėvą raštu (sms žinute telefonu) per protingą terminą prieš numatytą tėvo susitikimą su vaiku;

9) vaiko tėvas įsipareigoja jokia forma nemenkinti vaiko mamos pats ir užtikrinti, kad jos nemenkintų ir kiti jo aplinkos asmenys, nes tokiu elgesiu vaikui būtų daroma didžiulė psichologinė trauma“.

Civilinę bylą nutraukti.

Grąžinti atsakovui A. M. 107 € (vieną šimtą septynis eurus) jo sumokėto žyminio mokesčio.

Nutarties dėl žyminio mokesčio grąžinimo vykdymą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Nurodyti šalims, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Teismo nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per nutartį priėmusį teismą.