- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- 1A-289-382/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-61019-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Linas Pauliukėnas, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- V. P.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.16.4.1Neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (BK 198-1 str. 1 d.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Pociaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kursevičienės ir Lino Pauliukėno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:
pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;
pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
A. B. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. P. priteistas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
UAB D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. P. priteistas 5000 Eur turtinės žalos atlyginimas. Civilinio ieškinio dalis dėl 3414,82 Eur paskolos palūkanų ir dėl 1,96 Eur palūkanų už piniginių prievolių termino praleidimą priteisimo palikta nenagrinėta. Civilinio ieškinio dalis dėl 52,57 Eur advokato išlaidų priteisimo atmesta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, neteisėtai atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis bei apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, būtent:
V. P. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš anksto ketindamas apgaule įgyti svetimą turtą, 2017 m. lapkričio 17 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksli vieta nenustatyta, apgaulės būdu gavo iš A. B., nesuvokusio daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, AB „L.“ banke esančius jo sąskaitos numerį bei internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius, tą pačią dieną perdavė minėtus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o pastarajam 2017 m. lapkričio 18 d. internetu iš IP adreso (duomenys neskelbtini) prisijungus prie internetinės svetainės (duomenys neskelbtini), pasinaudojant elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudojant A. B. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), 17.25 val. inicijavus finansinę operaciją A. B. vardu, – iš A. B. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „L.“, pervedus į UAB D. priklausančią banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „L.“, 0,01 Eur registracijos mokestį, tokiu būdu patvirtinus sutikimą su paskolos sutarties sąlygomis, užpildžius A. B. vardu paraišką 5000 Eur paskolai gauti, apgaule sudarius su paskolos davėju UAB D. A. B. vardu paskolos sutartį Nr. 2710778, pagal kurią 2017 m. lapkričio 20 d. į A. B. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 5000 Eur, kuriuos V. P. atvežtas į (duomenys neskelbtini) miestą A. B. 2017 m. lapkričio 20 d. išgrynino AB „L.“ banke bei perdavė pinigus V. P., taip apgaule įgijo UAB D. priklausantį 5000 Eur vertės turtą, padarydamas UAB D. 5000 Eur turtinę žalą.
V. P. taip pat nuteistas už tai, kad po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2017 m. lapkričio 20 d. 16.44 val. nenustatytam asmeniui internetu iš IP adreso (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. lapkričio 20 d. 17.24 val. nenustatytam asmeniui internetu iš IP adreso (duomenys neskelbtini), prisijungus prie internetinės svetainės (duomenys neskelbtini), pasinaudojus elektroninės bankininkystės paslauga, neteisėtai panaudojus A. B. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (internetinės bankininkystės kodus, slaptažodžius), jo vardu užpildžius paraiškas 1500 Eur paskolai gauti, apgaule sudarius su paskolos davėju UAB „C.“ A. B. vardu paskolos sutartį, pagal kurią 2017 m. lapkričio 21 d. į A. B. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 1500 Eur, tačiau V. P. atvežtas į (duomenys neskelbtini) mieste esantį banką AB „L.“ A. B. jų neišgrynino, įtardamas apgaulę, taip pasikėsino apgaule įgyti UAB „C.“ priklausančius 1500 Eur.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. liepos 10 d. nuosprendį.
Apeliantas skunde nurodo, jog nesutinka su priimtu nuosprendžiu, kadangi visiškai nebuvo atsižvelgta į jo parodymus ir prašymą iškviesti liudyti jo buvusią sugyventinę A. V., kuri turėjo patvirtinti, kad A. B. davė melagingus parodymus apie tai, jog pats nuteistasis jį neva pasikvietęs pas save. Anot V. P., tai A. B., atėjęs pas jį, prašė leisti likti gyventi. A. B. skundėsi V. P. savo darbdaviu, jog šis jam neduoda pinigų už darbą. Tuomet A. B. paprašė V. P. paimti paskolą. Visa tai girdėjo ir buvusi V. P. sugyventinė A. V. V. P. nurodo, jog paskambinęs informavo A. B., kad susisieks su vienu žmogumi, gal jis galės padėti, o A. B. sutiko. V. P. pasakė, kad viską reikės grąžinti. V. P. pažymi, jog pirmosios instancijos teismo teigimu, jis apgaule paėmė dokumentus paskolos paėmimui iš A. B., o pastarasis nieko nesuprato. V. P. apeliaciniame skunde tvirtina, kad A. B. žinojo, jog dokumentus turi perduoti Ar., tačiau nedrįso ir paprašė tai padaryti V. P. Apeliantas nurodo, jog jam buvo inkriminuojami veiksmai, kurių jis neatliko.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog pati tyrėja davė patarimus, ką turėtų sakyti A. B., o būtent, kad jis nesuprato ar nežinojo, jog ima paskolą. Apelianto teigimu, nukentėjusysis nežinoti negalėjo, nes V. P. jam buvo pasakęs, kad reikės paskolą grąžinti. Pats A. B. nurodė, jog nebijo antstolių, nes neturi nieko, į ką būtų galima nukreipti išieškojimą. Papildomai apeliantas pažymi, jog A. B. melagingai nurodė neva jie buvo susipykę. Tą dieną A. B. susipyko su kaimynu, su kuriuo kartu vartojo alkoholį, o pasakė, kad konfliktas neva kilo tarp jo ir V. P. dėl nepaimtų pinigų.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. B. sesuo teisme tvirtino, jog pamiršo, ką sakė tyrėjai, o, anot V. P., pamiršti galėjo tik tuo atveju, jeigu parodymai buvo padiktuoti kito asmens. V. P. apeliaciniame skunde taip pat pažymėjo, jog tarp jo ir A. B. nebuvo pokalbio, kurio metu apeliantas būtų pastarajam sakęs, kad kartu su juo neis į banką, nes niekas neturi pamatyti V. P.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas V. Janušauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde yra ginčijama nuteistojo V. P. kaltė, tvirtinama, kad jam buvo inkriminuojami nusikalstami veiksmai, kurių jis nepadarė, o pirmosios instancijos teismas neišsamiai atliko įrodymų tyrimą ir nuteistojo kaltę grindė išimtinai melagingais nukentėjusiojo A. B. parodymais. Būtent šiais klausimais nutartyje pasisako apeliacinės instancijos teismas.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, nuosprendyje padarė išvadą, jog V. P. veika kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes jis, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą – UAB D. priklausantį – 5000 Eur vertės turtą – pinigus, tuo padarydamas UAB D. 5000 Eur turtinę žalą, taip pat pasikėsino apgaule įgyti savo ir kitų asmenų naudai svetimą – UAB „C.“ priklausantį – 1500 Eur vertės turtą – pinigus. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje įrodyta, jog V. P., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neteisėtai įgijo svetimos (A. B.) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, todėl jo veiką kvalifikavo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad yra įrodyti nuteistojo veiksmai ir dėl neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, veikiant bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, todėl V. P. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti ir pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį. Galiausiai pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė išvadą, jog nuteistojo V. P. veiksmai dėl neteisėtai atliktų finansinių operacijų, panaudojant svetimos (A. B.) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, veikiant bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, yra įrodyti, todėl jo veiką kvalifikavo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teismas atliko išsamiai, byloje surinktus duomenis įvertino tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumos aspektu, ir nenustatęs tarp jų jokių prieštaravimų, pagrįstai pripažino V. P. padarius anksčiau nurodytas nusikalstamas veikas, t. y. apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir nenustatė pagrindo keisti ar naikinti nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
Nuteistasis V. P. tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai atliko įrodymų tyrimą, kadangi nebuvo atsižvelgta į jo prašymą kviesti liudyti jo sugyventinę A. V., tačiau nei nuteistasis, nei jo gynėjas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme nepateikė jokių V. P. sugyventinės A. V. asmens ir kontaktinių duomenų, taigi neaišku, apie kokį tiksliai asmenį kalbama ir ar jis iš tiesų galėtų patvirtinti arba paneigti nors vieną bylai teisingai išnagrinėti reikšmingą aplinkybę. Antra, apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo V. P. sugyventinė būtų galėjusi patvirtinti, kad nukentėjusysis A. B. melavo – ne nuteistasis pasikvietė A. B. pas save, o pats nukentėjusysis prašė V. P. leisti pastarajam pas jį gyventi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, net jei nuteistojo sugyventinė A. V. patvirtintų nukentėjusįjį melavus, jos parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi ji yra nuteistojo šeimos narė (BK 248 straipsnis) ir, tikėtina, palaikytų nuteistojo V. P. gynybinę versiją, t. y. duotų palankius nuteistajam parodymus, kad šiam pavyktų išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kita vertus, ne mažiau svarbu tai, jog vien patvirtinimas, kad ne pats nuteistasis pasikvietė nukentėjusįjį A. B. pas save, o paprašė leidimo pagyventi pas nuteistąjį būtent pastarasis, nepaneigia nuteistojo V. P. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Atitinkamai apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių (dėl neva nukentėjusiojo išreikštos iniciatyvos apsigyventi pas nuteistąjį V. P. ir prašymo paimti jam paskolą) patvirtinimas ar paneigimas nesudaro pagrindo teigti, kad egzistuoja neaiškumas, kuris negali būti pašalintas ir turėtų būti aiškinamas kaltininko naudai. Taigi apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius duomenis, motyvavo, kurie pripažįstami įrodymais, o kurie atmetami kaip nepagrįsti, todėl nuteistojo sugyventinės A. V. apklausa apeliacinės instancijos teisme būtų perteklinė ir jokių bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių nustatyti nepadėtų.
Apeliaciniame skunde nuteistasis V. P. tvirtina, kad nukentėjusysis A. B. davė melagingus parodymus. Taigi būtina išsamiai aptarti nukentėjusiojo parodymus, vertinti juos tiek atskirai, tiek kartu su kitais byloje esančiais duomenimis ir nustatyti, ar nesama jokių prieštaravimų. Nukentėjusysis A. B. teisme parodė, kad V. P. jį pasikvietė pas save gerti, kartu buvo ir sugyventinė A. V. V. P. su A. V. išėjo į kitą kambarį pasikalbėti, o kai grįžo, pasakė, kad bus paimta paskola ir jis gaus važiuoti į (duomenys neskelbtini) paimti pinigus. A. B. sutiko, tačiau neprašė V. P., kad padėtų paimti jam paskolą, nesakė, kad jam reikia 200–300 Eur. V. P. jam sakė, kad paskolos grąžinti nereikės. V. P. paskambino savo draugui ir paklausė, ar jis galės viską sutvarkyti. V. P. A. B. pasakė, kad jis turės atsidaryti elektroninę bankininkystę, apie pinigų kiekį nukentėjusiajam nesakė, o jis neklausė. V. P. tik pasakė, kad nukentėjusysis galės pasiimti 200 Eur ir nereikės grąžinti paskolos. V. P. į banką su nukentėjusiuoju nėjo, sakė, kad negali rodytis. Banke nuėjus prie kasininkės, ji nukentėjusiajam pasakė, kad yra 5000 Eur. V. P. buvo sakęs, kad nukentėjusysis paimtų visus. Grįžęs gautus banke pinigus A. B. padavė V. P. Jam V. P. atskaičiavo 200 Eur, kitus pasiėmė pats. Nukentėjusysis nematė, kam V. P. perdavė pinigus, nes pastarasis neleido eiti kartu. Po to V. P. sakė, kad nukentėjusysis gaus eiti į parduotuvę „M.“ užpildyti kažkokius lapus, perdavė jo dokumentus. Nukentėjusysis ėjo kartu su V. P. pėsčiomis, pardavėjai padavė lapą ir pasą. Apie pinigų sumą A. B. nieko nežinojo, neskaitė lapo. Tą dieną grįžo į V. P. namus. V. P. sakė, kad kitą dieną nukentėjusysis gaus važiuoti paimti pinigus. Į banką nukentėjusysis važiavo išgėręs. V. P. liepė nueiti paimti likutį, pasakė, kad į nukentėjusiojo sąskaitą yra pervesta 1500 Eur. Tada A. B. suprato, kad jį bando apgauti. Įtarimą sukėlė V. P. elgesys, kai su nukentėjusiuoju niekur nėjo ir sakė, kad negali rodytis. A. B. pamelavo V. P., kad darbuotoja sakė, jog išgėrusiems pinigų neduoda. Kai grįžo iš (duomenys neskelbtini), susipyko su V. P. V. P. pyko ant nukentėjusiojo, kad nepaėmė paskolos. Tada jis išėjo iš V. P., nuvyko pas seserį D. G. ir papasakojo, kad V. P. jį apgavo, kad paėmė jo vardu paskolą. Sesuo siūlė kreiptis į policiją. Apie apgaulę nukentėjusysis A. B. suprato ne iškarto, o tik tuomet, kai antrą kartą atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir jam pasakė, kad turės nueiti paimti dar 1500 Eur paskolą (t. 3, b. l. 50–53). Taigi nukentėjusiojo A. B. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, yra išsamūs ir atitinka tuos parodymus, kuriuos nukentėjusysis davė ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog iš to, kas yra aptarta, matyti, kad nukentėjusiojo A. B. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, ir aplinkybės, nurodytos jo pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš esmės sutampa ir jokių kardinalių prieštaravimų ar neaiškumų, kurie leistų tvirtinti, kad nukentėjusiojo parodymai yra melagingi ir neatitinka tikrųjų faktinių įvykio aplinkybių, nenustatyta.
Iš ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo A. B. duotų parodymų nustatyta, kad jis nuo 2017 m. lapkričio 10 d. laikinai gyveno pas pažįstamą V. P., vakarais su juo ir jo sugyventine gerdavo alkoholinius gėrimus. Begeriant alkoholinius gėrimus, V. P. užsiminė, kad jam reikia nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir banke atsidaryti savo vardu sąskaitą. 2017 m. lapkričio 17 d. iš ryto, gal apie 9–10 val., V. P. iš jo telefono kažkam paskambino. Po to kartu su nuteistuoju nuvyko į (duomenys neskelbtini), nuėjo vienas į banką „L.“. Ten padarė viską taip, kaip sakė V. P. Banke gavo kodų korteles. Jam išėjus iš banko V. P. visus tuos duomenis paėmė iš jo ir nuėjo susitikti su kitu žmogumi. Vakare nuteistasis atidavė visas prisijungimo korteles. 2017 m. lapkričio 18 d. vakare V. P. užsiminė, kad į nukentėjusiojo sąskaitą bus pervesti pinigai ir pirmadienį (20 d.) pastarasis turės nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) banke paimti pinigus bei perduoti juos V. P. Nukentėjusiajam pažadėjo už pinigų paėmimą 200 Eur. 2017 m. lapkričio 20 d. ryte A. B. kartu su V. P. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Banke sužinojo, kad į sąskaitą yra pervesta 5000 Eur. Banke atskaičiavo apie 40 Eur mokestį bei išmokėjo 4960 Eur sumą. A. B. visus pinigus perdavė V. P., iš kurių nuteistasis jam davė 200 Eur. Žino, kad V. P. iš tos sumos pasiėmė 600 Eur. Tą pačią dieną nuteistasis A. B. davė kažkokį lapą ir liepė nueiti jį paduoti pardavėjai parduotuvėje „M.“. Tik vėliau, perskaitęs pardavėjos paduotus lapus, suprato, kad tai buvo dėl paskolos gavimo. V. P. namuose tą vakarą kilo konfliktas, todėl nukentėjusysis iš jo namų išvyko. 2017 m. lapkričio 21 d. iš ryto jam paskambino V. P., kuris liepė susiruošti, nes vėl reikės važiuoti į (duomenys neskelbtini). Pakeliui jis sakė, kad reikės nueiti į banką ir paimti dar 1500 Eur. Visa tai sukėlė nukentėjusiajam įtarimą. Banke pinigų nepaėmė, V. P. pasakė, kad banko darbuotoja atsisakė duoti pinigų sumą. Grįžo taksi automobiliu į V. P. namus. Vakare A. B. susipyko su nuteistuoju, o išėjęs iš nuteistojo namų, užsuko pas seserį D. G. ir jai viską papasakojo. Kitą dieną kartu su seserimi nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir banke sužinojo, kad jo vardu buvo paimti 5000 Eur ir 1500 Eur kreditai. A. B. niekada su V. P. nekalbėjo, kad nori pasiimti kokią nors paskolą (t. 1, b. l. 23–26, 28–31, 33–34, 35). Taigi iš viso to, kas aptarta, matyti, jog nukentėjusysis davė išties išsamius, detalius, o svarbiausia, nuoseklius parodymus, kurie nekito nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Būtent paties nukentėjusiojo A. B. parodymų išsamumas, detalumas ir nekintamumas sudaro pagrindą apygardos teismui spręsti dėl nurodytų aplinkybių teisingumo ir daryti išvadą, kad apeliacinio skundo teiginiai apie A. B. parodymų melagingumą yra visiškai nepagrįsti objektyviais duomenimis, o tik subjektyvi paties nuteistojo V. P. nuomonė.
Pastarąją teismo išvadą patvirtina ir tai, jog iš akistatos protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis A. B., atliekant ikiteisminį tyrimą, akistatos metu su V. P. patvirtino apklausų metu duotus savo parodymus (t. 2, b. l. 173–176). Be to, nuteistojo V. P. kaltę patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo parodymai, tačiau taip pat ir kiti byloje esantys duomenys (nukentėjusiojo A. B. sąskaitos išrašas (t. 1, b. l. 90), 2017 m. gruodžio 13 d. D. pažyma (t. 1, b. l. 94), 2018 m. sausio 31 d. UAB „C.“ pažyma (t. 1, b. l. 153–154), 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 20 d., 2018 m. kovo 4 d., 2018 m. gegužės 3 d. tarnybiniai pranešimai (t. 1, b. l. 172–176; t. 1, b. l. 180; t. 2, b. l. 62–63). Apibendrindamas apygardos teismas nurodo, jog nukentėjusysis A. B. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir akistatos su V. P. metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad jam nereikėjo paskolos, jis neprašė V. P. paimti jam paskolą, nesuvokė, jog jam reikės grąžinti paskolą, A. B. pasitikėjo V. P., kuris jam sakė, kad reikės paimti pinigus ir už šią paslaugą jam duos 200 Eur. Nukentėjusysis V. P. apgaulę suvokė tik tada, kai antrą kartą atvažiavo prie banko paimti pinigų, t. y. 1500 Eur paskolos. Nukentėjusiojo A. B. parodymai, kaip jau minėta, nuoseklūs, neprieštaringi, juos patvirtina surinkti duomenys, t. y. banko išklotinių analizės, telefoninių pokalbių analizės, kuriose yra užfiksuota, jog V. P. bendravo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent šis numeris buvo nurodomas visose kredito bendrovėms teikiamose paraiškose. Taigi apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais. Jei nukentėjusiajam parodymus būtų nurodžiusi tyrėja, akivaizdu, kad šie nebūtų tokie išsamūs, skirtųsi reikšmingos detalės ir jų nepatvirtintų kiti byloje esantys duomenys. Nuteistojo parodymai, jog A. B. pats prašė padėti pasiimti paskolą, kad V. P. visiškai nieko nežinojo apie vykdomą nusikalstamą veiką ir joje nedalyvavo, kad teisėtai įgijo nukentėjusiojo A. B. elektroninės bankininkystės duomenis ir perdavė juos nepažįstamam asmeniui, vardu Ar., pirmosios instancijos teismo tinkamai buvo įvertinti kaip nuteistojo pasirinktas gynybos būdas, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Papildomai pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytoja D. G. Liudytoja D. G. teisme parodė, kad ji yra A. B. sesuo, ikiteisminio tyrimo metu viską pasakė, bet nelabai atsimena, prašė pagarsinti jos duotus parodymus. Pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja patvirtino, jog tai yra jos parodymai ir jie yra teisingi (t. 3, b. l. 53). Iš teisiamajame posėdyje pagarsintų liudytojos D. G. parodymų (t. 1, b. l. 78–81) nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. G. parodė, kad 2017 m. rudenį į jos namus buvo atėjęs brolis A. B., jis buvo neblaivus ir sumuštas. Pokalbio su broliu metu paaiškėjo, kad jo vardu buvo paimtos paskolos. Jis pasakojo, kad V. P. jį atsivežė į (duomenys neskelbtini), kad banke jis paėmė 5000 Eur ir padavė V. P. Taip pat minėjo, jog dar į jo sąskaitą yra pervesti 1500 Eur. Brolis nesuprato, kad jis yra apgautas ir kad juo pasinaudojo. Kitą dieną brolis policijoje parašė pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors liudytoja teisiamojo posėdžio metu tiksliai neprisiminė, ką buvo sakiusi apie įvykį tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu, tai savaime nesuponuoja išvados, kad parodymus jai buvo pasufleravusi pati tyrėja ar kad šios liudytojos parodymai yra melagingi. Nuo įvykio 2017 m. lapkričio mėnesį iki teisiamojo posėdžio, įvykusio 2018 m. liepos 4 d., praėjo daugiau nei pusė metų, o pats įvykis tiesiogiai su liudytoja D. G. nebuvo susijęs, ji jame nedalyvavo, tad savaime suprantama, jog tam tikras jai žinomas detales apie nusikalstamas veikas liudytoja galėjo pamiršti, tad, nenorėdama suklaidinti teismo, nurodė remtis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes tuomet nuo įvykio dar nebuvo praėję tiek daug laiko ir ji viską atsiminė tiksliau bei detaliau. Svarbiausia, kad liudytojos parodymai atitinka nukentėjusiojo A. B. nurodytas aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti, t. y. nepripažinti jų įrodymu ar tuo labiau vertinti kaip melagingus.
Apygardos teismas papildomai pažymi, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog nukentėjusysis A. B. melagingai nurodė, kad konfliktas buvo kilęs ne tarp jo ir nuteistojo V. P., o iš tikrųjų nukentėjusysis susipyko su savo kaimynu, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Be to, jei konfliktas ir buvo kilęs tarp nukentėjusiojo ir jo kaimyno, tai nepaneigia buvusio konflikto tarp nuteistojo V. P. ir nukentėjusiojo A. B. bei savaime nesudaro pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais ar laikyti juos melagingais. Apygardos teismo vidinį įsitikinimą dėl nukentėjusiojo A. B. duotų parodymų teisingumo patvirtina ir ankstesnis nuteistojo V. P. baustumas, t. y. jis anksčiau ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas – nuteistasis V. P. nusikalstamas veikas, už kurių padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė dar neįsiteisėjus 2017 m. spalio 31 d. teismo nuosprendžiui už analogiškas veikas, todėl gerai suprato, kad, jis, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, daro nusikaltimus, kurie jam yra inkriminuoti (t. 2, b. l. 84–91). Papildomai pažymėtina, kad nuteistojo V. P. kaltę iš dalies patvirtina ir jo paties parodymai, kadangi kaltę jis pripažino iš dalies, t. y. pripažino, jog paėmė iš nukentėjusiojo A. B. elektroninės bankininkystės duomenis ir pinigus bei perdavė juos nepažįstamam asmeniui, vardu Ar. (t. 3, b. l. 47–50).
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. P. bausmę, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismas nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo aptarta motyvacija ir mano, jog paskirta bausmė bei jos dydis atitinka bendruosius bausmių skyrimo principus, todėl jos keisti nesama pagrindo. Be to, apeliaciniame skunde nėra išsamiai aptarti motyvai, dėl kurių, nuteistojo V. P. nuomone, turėtų būtų sušvelninta jam paskirta bausmė ar sumažinti priteistos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo dydžiai, todėl šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Anksčiau apibendrinti duomenys sudaro išsamų įrodymų visetą, kuris neleidžia apeliacinės instancijos teismui abejoti V. P. kaltumu, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Taigi aptartos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė ne prielaidomis ir subjektyvia nukentėjusiojo bei liudytojos nuomone (kaip nurodoma apeliaciniame skunde), o teismo posėdyje, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso normomis, ištirtais įrodymais. Vertindamas byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė. Esant šioms aplinkybėms, keisti ar naikinti nuosprendį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.