Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nedalyvaujant atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. P. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. S. dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo atstovas ir tretysis suinteresuotas asmuo R. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla nutrauktina.

Administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėja N. P. 2013m. liepos 1 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkui pateikė skundą „Dėl neteisėtų pareigūno R. S. veiksmų, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20P-2718182-13“ (b.l.43). Skundu buvo prašoma pateikti visą turimą informaciją pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20P-2718182-13 bei atlikti pareigūno R. S. veiklos tarnybinį patikrinimą.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja 2013-06-28 buvo iškviesta į Kauno VPK kelių policijos valdybą dėl 2013-06-23 autoįvykio, įvykusio 10.56 val. (duomenys neskelbtini) , esant duomenų, kad pareiškėjos vairuojamas automobilis Alfa Romeo 156, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) atsitrenkęs į kitą stovintį automobilį, pasišalino iš įvykio vietos. N. P. 2013-06-28 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.20P-2718182-13 pagal ATPK 127 str. 2d. ir 130 str. 1d. (b.l.11). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys“ patvirtina, jog 2013-09-13 Kauno apylinkės teismo nutarimu nustatyta, jog pareiškėjos veika dėl autoįvykio buvo tinkamai kvalifikuota, pagrįstai inkriminuojant minėtus administracinius pažeidimus. 2013-10-28 Kauno apygardos teismas nutartimi patvirtino pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl pažeidimų, numatytų ATPK 130 str. 1d. ir 127 str. 2d. padarymo, tačiau paskirtą baudą sumažino, pritaikęs ATPK 30-1 str. nuostatas.

Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu pripažino, jog 2013-07-01 Kelių policijos valdyboje buvo supažindinta su prašoma administracinio teisės pažeidimo medžiaga, todėl ginčo dėl jos skunde Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkui nurodyto prašymo dėl supažindinimo su turima informacija administracinio teisės pažeidimo byloje nebėra.

Byloje keliamas ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013-07-10 rašto Nr.20-10-S-7139, kuriuo atsisakyta atlikti pareigūno R. S. veiklos tarnybinį patikrinimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja, ginčydama minėtą raštą siekia, kad būtų atliktas pareigūno R. S. veiklos tarnybinis patikrinimas dėl jos skunde įvardintų aplinkybių, o būtent dėl to, kad, pareiškėjos teigimu, ji nebuvo supažindinta su administracinio teisės pažeidimo medžiaga 2013-06-28, surašant jai administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir po jo surašymo 2013-06-29, pareiškėjai atvykus pas pareigūną R. S..

Asmenų skundų ir pranešimų dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos (toliau – ir Įstatymas). Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka. Kiti asmenų skundai ir pranešimai nagrinėjami atskirų rūšių skundų ir pranešimų nagrinėjimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka, kiek tai neprieštarauja šiems bendriesiems reikalavimams. Asmenų skundų dėl Kauno apskrities VPK policijos pareigūnų veiksmų nagrinėjimui taip pat yra taikomos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-12-18 įsakymu Nr. 20-V-142 patvirtintos Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklės ( toliau –ir Taisyklės, ginčui taikoma 2011-12-16 įsakymo Nr. 20-V-852 redakcija).

Administracinėje byloje esami duomenys, t.y. 2013-07-05 pareigūnų R. S., V. M., V. Č. tarnybiniai pranešimai ( b.l. 59-61), 2013-07-10 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos teikime „Dėl pilietės N. P. skundo nagrinėjimo“ Nr. 20-10-IL-1851 ( toliau –ir Teikimas) išdėstytos aplinkybės (b.l.62-63) patvirtina, jog konkrečiu atveju buvo atliktas pareiškėjos skundo nagrinėjimas, kuris iš esmės atitiko Įstatymo trečiajame skirsnyje Taisyklių 29 p., 47p. numatytus reikalavimus. Teikimas patvirtintas minėtos institucijos vadovo parašu. Nors Teikimo išvadoje nėra nurodyta, koks buvo priimtas sprendimas, tačiau iš jo turinio matyti, jog buvo atsisakyta pradėti tarnybinio patikrinimo procedūrą R. S. atžvilgiu. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu ir atsakovo atstovė, kuri nurodė, jog tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas, nenustačius minėto pareigūno veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių. Pareiškėja buvo informuota apie skundo tyrimo rezultatus 2013-07-10 raštu Nr. 20-10-S-7139.

Pareiškėja siekia, kad būtų atliktas pareigūno R. S. tarnybinės veiklos patikrinimas, tačiau administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad piliečiai, pranešdami apie pareigūnų galimai padarytas neteisėtas veikas (tarnybinius nusižengimus), gali tik inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą. Pareiškėjo teisę paduoti skundą dėl policijos pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo jo vadovui užtikrina ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308, 6 punkto nuostatos. Tačiau sprendimą pradėti tarnybinį patikrinimą priima tik pareigūną į pareigas priėmęs asmuo, be to, tarnybinį patikrinimą inicijavęs pilietis neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus gali skųsti tik Tvarkos 19.4 punkte ir 38 punkte numatytais atvejais tikrinamas pareigūnas arba jo įgalioti atstovai, jeigu nuobauda buvo paskirta. Netgi šie pareigūnai neturi teisės skųsti sprendimą pradėti ar nepradėti jų atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimą ar pačią tarnybinio tyrimo išvadą. Taigi Tvarkos nuostatose, kuriose numatyta teisė teikti pareiškimus apie tarnybinius nusižengimus visiems asmenims (6 punktas), nustatyta, kad ginčyti tokios procedūros galutinius sprendimus dėl jų esmės gali tik suinteresuoti asmenys, t. y. tų teisinių santykių dalyviai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 lapkričio 3d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS1-580/2006). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-23/2012, 2012-10-12 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-858-710/2012). Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus.

Kaip matyti iš administracinės bylos duomenų, pareiškėja apie skundo nagrinėjimą buvo informuota tinkamai, byloje nekeliamas ginčas dėl skundo išnagrinėjimo, pranešimo apie skundo išnagrinėjimą terminų. Teismas sutinka su pareiškėjos pozicija, jog ginčijame rašte nebuvo nurodytas teisinis atsisakymo atlikti tarnybinį patikrinimą pagrindas, tačiau, teismo nuomone, minėtas raštas nėra administracinio pobūdžio aktas, o tik informacinio pobūdžio raštas, kuriuo pateikta informacija apie pareiškėjos skundo nagrinėjimą, pareiškėjai nesukeliantis teisinių pasekmių, nenustatantis pareigų.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia savivaldybių administravimo subjektų veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Paminėtų teisės normų sisteminis aiškinimas suponuoja išvadą, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Priešingu atveju nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas negalėtų apginti asmens teisių, nes skundo patenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis realiai nepakistų, o tai reikštų, kad bylinėjimasis yra beprasmis, nebuvo pasiekti teisminio proceso tikslai. Tai yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teisės taikymo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004; nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr.7, p.124-131, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-890/2009, nutartys administracinėse bylose Nr. A552-1828/2012, A492-704/2013). Taigi teismine tvarka gali būti ginčijami ne bet kokie viešo administravimo veiksmai, o tik sukeliantys teisines pasekmes, t.y., kurių nuginčijimu, bus apgintos asmens teisės ir teisėti interesai.

Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo pažeista jos teisė susipažinti su administracine byla, dėl to buvo apribotos galimybės susisiekti su nukentėjusiu asmeniu, atlyginti padarytą žalą ir įgyvendinti konstitucinę teisę į gynybą teisme. Taigi pareiškėja iš esmės savo teisių pažeidimą sieja su procesinių teisių tinkamu neužtikrinimu pradiniame administracinio teisės pažeidimo bylos procese, pareigūnui, turinčiam teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesupažindinat su administracinio pažeidimo byloje surinkta medžiaga.

Tačiau net ir laikant, jog pareiškėjos teisės buvo pažeistos 2013 m. birželio 28 d. ir birželio 29 d. nesupažindinant su administracinės bylos medžiaga, minėtas pažeidimas pašalintas 2013 m. liepos 1 d. Kelių policijos valdyboje pareiškėją supažindinant su visa administracinės bylos medžiaga, šią aplinkybę ji nurodė skunde ir patvirtino teismo posėdžio metu. 2013-07-04 pareiškėjai pateikus kvitą, patvirtinantį sumokėjimą už administracinės bylos kopijas, komisariate buvo išduotos jai administracinio teisės pažeidimo bylos kopijos. Kaip jau minėta, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog pareiškėja pasinaudojo teise į teisminę gynybą, siekdama nuginčyti jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme, ji davė paaiškinimus, naudojosi teisine pagalba. Iš 2013-10-28 Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytų aplinkybių spręstina, jog pareiškėja, prieš nagrinėjant bylą teisme, susisiekė su nukentėjusiu asmeniu, susitarė dėl žalos atlyginimo, į tai buvo atsižvelgta teismo, taikant ATPK 30-1 str. nuostatas. Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja iš esmės realizavo savo tikslus, kurių siekė, reikšdama prašymą policijos komisariate dėl susipažinimo su byla, jos procesinės teisės buvo užtikrintos. Taigi trūkumai, kurie galėjo būti padaryti, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, buvo pašalinti, nagrinėjant bylą teisme. Teismai, formuojantys teisės taikymo praktiką, tokio pobūdžio pažeidimų nelaiko esminiais pažeidimais, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti asmens teisių pažeidimą ( pvz., 2007-08-02 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. N18 -1403/2007).

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog ginčijamo rašto panaikinimas pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai įtakos neturės, todėl skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013-07-10 raštas Nr. 20-10-S-7139 ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo priimti naują sprendimą negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Skundžiamas aktas nelaikytinas individualiu teisės aktu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalies ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme, todėl byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Netenkinus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidų priteisimui, todėl minėtas prašymas netenkinamas ( ABTĮ 44 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Administracinę bylą Nr. I-616-422/2014 nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.