Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, dalyvaujant Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Reginai Bučinskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), atliekančio laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, prašymą dėl LR 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 pritaikymo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, bei 215 straipsnio 1 dalyje, subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši subendrinta bausmė ir bausmės, paskirtos už nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, subendrintos, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su 2014m. balandžio 8 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie 2014 m. liepos 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį 2014m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams ir bauda 3 MGL (390 Lt).

Nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. spalio 2 d.

2015 m. birželio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo A. B. prašymas peržiūrėti baudžiamąją bylą ir vadovaujantis tuo, kad 2015- m. kovo 24 d. įsigaliojo BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75 straipsnių pataisos, BK 3 straipsnio 2 dalimi, taikyti LR 2015-03-19 įstatymą Nr. XII-1554 bei sušvelninti paskirtą bausmę arba atidėti bausmės vykdymą. Prašyme nuteistasis nurodo, kad baudžiamosios bylos tyrimo metu jis prisipažino padaręs visas nusikalstamas veikas, nuobaudų įkalinimo vietoje neturi, dirba, atlieka bausmę būryje be sargybos, todėl atitinka visas sąlygas taikyti BK 75 straipsnį.

Prokuroras prašo nuteistojo prašymą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

A. B. prašymas atmetamas.

Lietuvos Respublikos 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1481 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo“ buvo pakeistas Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnis, nustatantis, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės vykdymo atlikimo. Šis įstatymas įsigaliojo 2015 m. kovo 24 d.

Tačiau, net ir esant Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir panašiai. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama (2K-197-976/2015). Nagrinėjamoje byloje reali laisvės atėmimo bausmė A. J. buvo paskirta nenustačius pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, toks pagrindas neatsirado ir nuteistojo prašymo nagrinėjimo metu.

A. B. teistas 3 kartus: 2013-02-25 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., bei 2014-04-08 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 243 straipsnio 1 dalį ir 2014-07-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Naują tyčinius keturis nusikaltimus, už kuriuos nuteistas 2014-07-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, jis padarė neišnykus ankstesniam teistumui. Šios aplinkybės įrodo, kad A. B. savo elgesiu nesiekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir, kad jo pirmoji nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio.

Nuteistojo A. B. prašymas atidėti paskirtos bausmės vykdymą atmetamas. Pažymėtina, kad LR 2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554 nesuteikia teismui teisės peržiūrėti įsiteisėjusius ir vykdomus nuosprendžius ir keisti paskirtas bausmes kitomis bausmėmis.

Nuteistasis A. B. prašyme taip pat prašo svarstyti jo paleidimo iš pataisos namų neatlikus visos bausmės, klausimą.

LR Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės. Šiame kodekse numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo A. B. prašymą pritaikyti Lietuvos Respublikos 2015-03-19 įstatymą Nr. XII-1554 ir sušvelninti 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.