- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-03
- Bylos Nr.
- eI-307-1066/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- G. Č.
- Advokatai
- Tomas Bagdanskis
- Kategorijos
- 22.2Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjai G. Č., pareiškėjos atstovui advokatui Tomui Bagdanskiui.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalaų ministerijos Ignalinos pasienio rinktinės 2018 m.kovo 22 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. 11-4702.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja G. Č. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalaų ministerijos Individualių tarnybinių ginčų komisijos 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. IT6-6, kuria pareiškėjos prašymas atmestas; 2) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalaų ministerijos Ignalinos pasienio rinktinės 2018 m.kovo 22 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 11-4702; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Skunde pareiškėja teigia, kad vertinimo komisijos nebuvo įvertinta teigiamai, nes: 1) nemokėjo naudotis administracinių nusižengimų registru (toliau – ANR); 2) dėl to, kad vieną kartą neva anksčiau paliko darbo vietą. Paaiškina, kad tokio registro apskriti nėra, todėl klaidingai suprato tiesioginio vadovo pavestą užduotį. Be to, vertinimo metu tik jai vienintleis buvo pavesta užduotis, susijusi su ANR. Vertinimo metu tiesioginis vadovas pavedė ANR pareiškėjos vardu užpildyti administracinio nusižengimo protokolą. Ši sistema nėra skirta mokymui, toks nurodymas iš esmės yra neteisėtas. Kadangi pareiškėjos darbas yra budėtojų dalyje, ja nepasitaikė sulaikyti pažeidėją ir pildyti protokolą.
Taip pat nurodė, kad jokių raginimų nei iš tiesioginio vadovo, nei iš pasienio rinktinės budėtojo negavo. Tiesioiginis vadovas kmisijos posėdžio metu nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja paliko darbo vietą 10 minučių anksčiau. Paaiškino, kad darbo vietą paliko laiku, nes jos laikrodis rodė darbo pabaigos laiko, o tai, kad budėtojų dalyje yra nesureguliuoti laikrodžiai nėra jos atsakomybė. Be to, tai būtų neproporcinga sankcijai pareiškėjai.
Paiškino, kad tiek tiesioginis vadovas atlikdmas vertinimą – pildydamas anketą ir teikdamas išvadą nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Raginimus atlikti pareigas susiejo su vertinimo kriterijumi „Gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nurodytoms funkcijoms atlikti“, nors raginimai atlikti pareigas nieko bendra neutir su minėtu kriterijumi. Pareiškėjai liko neaišku, kodėl jos atžvilgiu priimtas būtent toks sprendimas, taigi laikytina, kad priimtas nemotyvuotas administracinis aktas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atžvilgiu nurodyti priekaištai laikytini nepagrįstais. Tuo tarpu ji viršijo vertinamajam laikotarpiui nustatytą užduotį – pagal kriterijų „Fizinis kovinis pasirengimas“, nes privalomų surinkti balų suma viršyta 27 balais. Taip pat buvo aktyvi, teikė psiūlymus dėl darbo grafikų, atliko nenuolatinio pobūdžio pavedimus.
Paaiškino, kad buvo pažeisa vertinimo procedūra, nes tieisoginis vadovas teikiam išvadą derino su savo tiesioginiu vadovu (A. J.), kuris buvo ir komisijos pirmininkas. Pastarasis privalėjo nusišalinti.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime atakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalaų ministerijos Ignalinos pasienio rinktinė (toliau – VSAT) sus kudu nesutiko. Nurodė, kad tarnybinės veiklos vertinimo komisija vertina visus tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, o ne tik tuos, dėl kurių vertinamo pareigūno ir tiesioginio vadovo nuomonės išsiskyrė, ir priima sprendimą dėl bendro pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – komisija) 2018 m. kovo 22 d. posėdžio metu įvertino G. Č. ir tiesioginio vadovo argumentus ir pritarė tiesioginio vadovo vertinimui „gerai“ vienbalsiai, nei vienam komisijos nariui nekilo abejonės vertinti pareigūnės kitaip. G. Č. nesugebėjo komisijos posėdžio metu paaiškinti kokius veiklos rezultatus viršijo ir negalėjo pateikti nei vieno argumento, teisės akto ar kvalifikacijos tobulinimo kursų, nors teigė, kad savarankiškai tobulina žinias ir domisi su tarnyba susijusiais aktualiais teisės aktais. Savęs tobulinimą paaiškina kaip budėtojos pareigų vykdymą. Nenurodė, koks konkretus pareiškėjos indėlis buvo tobulinant tarnybą budinčioje dalyje, kokias konkrečias iš suformuluotų užduočių pareiškėja įvykdė „labai gerai“ ir kokias viršijo. Pastebėtina, jog vienintelis argumentas, kuriuo pareiškėja grindžia savo sugebėjimą „labai gerai“ dirbti yra tai, jog vykdė nenuolatinio pobūdžio pavedimą – atlikti budėtojos funkcijas. Pareiškėja teigė, kad darbo vietą paliko laiku, kadangi visi budėtojų dalyje esantys laikrodžiai skirtingai rodė valandas, tačiau tokį pareiškėjos argumentą galima vertinti, kaip neatsakingą ir aplaidų požiūrį į darbą. Eidama budėtojos ar budėtojos padėjėjos funkcijas (iniciatyvos stoka) pareiškėja privalėjo pasirūpinti, kad būtų tinkamai sureguliuoti laikrodžiai. Pareiškėja nesugebėjo parodyti, kaip ANR užpildyti protokolą dėl galimo administracinio nusižengimo, nors pagal atliekamas funkcijas – tai viena iš jos tiesioginių pareigų. Pareiškėja motyvavo, kad niekas nepravedė mokymų dirbti su ANR. Iš esmės įsigaliojus naujam Administracinių nusižengimų kodeksui (nuo 2017-01-01) pasikeitė tik pavadinimas ANR (struktūra ir duomenų pildymo langai nepasikeitė), t.y. pagal seną galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą buvo pavadinimas Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registras (toliau – ATPEĮR). Pareiškėja privalėjo mokėti dirbti su ATPEĮR, vadinasi analogiškai su ANR. A. J. nušalinimas arba nusišalinimas nebūtų turėjęs jokios įtakos šios komisijos sprendimui, kadangi komisijos tarnybinei veiklai vertinti komisijos posėdžio metu visi komisijos nariai pasisakė vieningai pritardami tiesioginio vadovo, o ne pareiškėjos argumentams.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad iš budėtojų dalies pasišalino tik sutikus budėtojui, ir suėjus tarnybos pabaigos laikui. Nurodė, kad vertinama buvo šališkai dėl jos konflikto su S. N.. Atsakydama į klausimus, paaiškino, kad konkrečiai žino, kad vienas iš vertinimo komisijos narių (V. S.) yra pavaldus komisijos pirmininkui A. J..
Atsiliepimas
5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad vertinimo komisija pritarė tiesioginio vadovo išvadai pagal joje išdėstytus kriterijus ir jų vertinimą. Nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad komisijos narių interesų konfliktas gali kilti tik tuo atvgeju, kai vienas iš jų yra tiesioginis vadovas arba į pareigas priimantis asmuo. Paaiškino, kad nors pareiškėja ir viršijo veiklos rodiklius, buvo įvertinta „gerai“ dėl kitų veiklos trūkumų. Be to, vertinimo komisijoje metu negalėjo pasakyti, kuo konkrečiai viršijo vertinimo rodiklius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms (Vidus tarnybos statuto 25 str. 2 d.). Pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas (šio straipsnio 6 dalis). Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (7 dalis). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą derina su savo tiesioginiu vadovu (išskyrus atvejį, kai vertinimo išvadą surašęs tiesioginis vadovas yra pareigūną į pareigas paskyręs asmuo) ir pareigūno vertinimas yra baigiamas. Jeigu pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno tarnybines veiklos vertinimo išvada, pareigūno tiesioginis vadovas teikia vertinimo išvadą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai (toliau – vertinimo komisija). Pareigūno, kurio tarnybinė veikla įvertinta gerai, iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia ir iki kito jo tarnybinės veiklos vertinimo jam paliekama gauta pareiginė alga.. Pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos įvertinimą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant (12 d.). Vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti:1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras (23 dalis).
7. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-14 (toliau – Taisyklės), 111-158 p. reglamentuoja vidaus tanybos pareigūnų vertinimą. Pagal Taisyklių 134 p. pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvado nagrinėjimo. Taisyklių 5 priede nustatyti tinkamumo einamoms pareigoms kriterijai, vertinami balais nuo 1 iki 5 (5- aukščiausias balas). Tame pačiame priede nurodyta, kad bendras tinkamumo einamoms pareigoms balas yra nuo 1 iki 4 (4 –aukščiausias), kuris skaičiuojams pagal bendrą už kriterijus surinktą balų sumą. Šiame priede analogiškas vertinimas nustatytas ir kvalifikacijai vertinti. Iš pradžių pareigūnas pats užpildo vertinimo anketą, o po to pokalbio metu tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo joje atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su pareigūno vertinimo anketoje nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą), surašo pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (toliau – vertinimo išvada) ir pareigūno tarnybinės veiklos einamųjų metų užduotis (Taisyklių 115- 116 p.). Vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas vertina pareigūno tarnybinę veiklą – pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant vertinmiesiems metams nustatytas užduotis (toliau – užduotys), tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją (117 p.). Pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis vertinami pagal vertinimo išvados II skyriuje nustatytus vertinimo kriterijus. Mažiausias įvertinimas pagal šiuos kriterijus yra 1 balas (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas – 4 balai (labai gerai). Bendras pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas vertinimo išvadoje pagal bendrą pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų vykdant nustatytas užduotis, tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimų vidurkį (118 p.)
8. Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas komisijoje susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo (133, 134 p.).
9. Šioje byloje nustatyta, kad vertinant pareiškėjos 2017 m. veikką pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus teisioginis vadovas įvertino „labai gerai“ (4 balai). Tinkamumas eiti pareigoms ir kvalifikacija buvo įvertinti „gerai“ (3 balai), bendra įvertinimo išvada buvo „gerai“. (T I b. l. 40-43). Pareiškėja nesutiko su tokiu įvertinimu, todėl pateikė prašymą vertinimo komisijai, nurodydama, kad nesutinka su tiesioginio vadovo anketoje ir išvadoje nurodytais trūkumais – kad ją reikėjo raginti, kad buvo pareikštos žodinės pastabos, kad nemoka pildyti administracinių nusižengimų protokolų naudojantis ANR (T III, b. l. 106). Vertinimo komisija (toliau – komisija) vertino pareikšjėjos tarnybinę veiklą. Komisija veiklą įvertino „gerai“, pritarė tiesioginio vadovo išvadai (T I, b. l. 107). Pareiškėja remiasi tuo, kad pastaba dėl jos raginimo nepagrįstai buvo pateikta vertinant požymį, apibūdinantį tinkamumą eiti pareigas – gebėjimą panaudoti turimas žinias ir įgūdžius funkcijoms atlikti, taip pat, kad vertinimo metu buvo nepagrįstai nurodyti jos veiklos ar įgūdžių trūkumai (ankstyvas išėjimas iš darbo, negebėjimas užpildyti prtokolo ANR), dėl kurių ji nebuvo įvertinta “labai gerai”.
10. LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad vertinimo komisjos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada. Pagal VTS 25 str. 23 dalį, pareigūnų vertinimiui nustatomi kriterijai (kriterijus pavesta nustayti vidaus reikalų ministrui). Tai reiškia, kad šie vertinimo krierijai taikomi tiek surašant tiesioginio vadovo išvadą, tiek komisijai priimant sprendimą dėl pareigūno vertinimo. Atsakovė taip pat pripažįsta, kad komisja turi įvertinti išvados pagrįstumą. Analogiškoje teisminėje praktikoje dėl Valstybės tarnybos įstatymo bei nuostatų, reguliuojančių Vertinimo komisijos funkcijas, laikomasi nuostatos, kad vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-166/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013). Remiantis formuojama administracinių teismų praktika analogiškose bylose, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė. Tai reiškia, kad atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojamomis aplinkybėmis. Šiuo aspektu yra būtina pažymėti, kad Taisyklių prieduose (5-8 prieduose) yra pateiktos atitinkamų anketų ir išvadų formos, kuriose nėra nuorodų dėl būtinumo pateikti išsamius argumentus dėl vienokio ar kitokio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo. Todėl negalima laikyti išvadų esminiais trūkumais aplinkybių, kad šiose išvadose nėra konkrečiai išvardintos vertinamo asmens veiklą charakterizuojančios faktinės aplinkybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-646/2009 ir kt.). Tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai, bet vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-265/2012, kt.). Tai, jog Komisija, apsvarsčiusi ir įvertinusi tarnybinės veiklos trūkumus, kiekvienu atveju jų nesusieja su konkrečia einamųjų metų užduotimi, nedaro Komisijos išvados neteisėta ir nepagrįsta (eA-363-662/2017). Taigi šioje byloje reikia nustatyti, ar tiesioginis vadovas, o po to komisija vertino pareigūną pagal vertinimo kriterijus, kurie yra nustatyti blanketinėje normoje (Taisyklėse, jų 5 ir 6 preiduose) pagal objektyvius bei pagrįstus faktinius duomenis.
Dėl vertinimo išvados turinio
11. Kaip matosi iš vertinimo anketos (T I b. l. .40,41), tarp pareiškėjos ir jos tiesioginio vadovo kilo nesutarimas dėl pareigūnės tinkamumo eiti pareigoms vertinimo pagal kriterijų “Gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti”- 4 ar 5 balais. Tiesioginis vadovas vertindamas pareiškėjos tinkamumą eiti pareigas pagal šį kriterijų įrašė pastabą, kad pareiškėją reikia raginti. Iš vertinimo komisijos posėdžio stenogramos (T III b. l. 64) matyti, kad tiesioginis vadovas omeyje turėjo aplinkybę, susijusią su pareiškėjos ankstyvu pasišalinimu iš darbo vietos. Šiuo atveju vien tai, kad pastaba vertinimo anketoje buvo nurodyta būtent prie požymio “gebėjimas panaudoti turimas žinias funkcijoms vykdyti” nepaneigia viso vertinimo turinio ir rezultato. Pastebėtina, kad jau vertinimo išvadoje (TI b. l. 42) prie veiklos rezultatų grupėje “Tarnybinė drausmė” tiesioginis vadovas nurodė, kad pareikšta pastaba žodžiu, tačiau galutinis įvertinimas pagal šį kriterijų yra “labai gerai”. Šiuo atveju svarbu, ar komisijos posėdžio metu įvardytas ankstyvas išėjimas iš darbo turi reikšmės vertinimo rezultatui.
12. Taisyklių 5 priede nurodyti vieno iš tinkamumo eiti pareigas kriterijaus - “Gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti” vertinimo skalė ir požymiai. Pagal šį kriterijų vertinama “4”, kai vertinamasis “kasdienėje veikloje pritaiko turimas žinias ir įgūdžius”, o “5”, kai “turimas žinias ir įgūdžius nuolat ir tinkamai pritaiko kasdienėje veikloje”. Raginimas šio kriterijaus vertinimo požymiuose minimas tik kaip pagrindas vertinti “patenkinamai”, kai vertinamasis atlikdamas funkcijas, pritaiko turimas žinias ir įgūdžius, tačiau reikia raginti ir priminti. Aplinkybė, kad pareiškėja buvo ar nebuvo palikusi darbo vietą anksčiau laiko šiuo atveju nėra reikšminga (iš tiesų greičiau susijusi su kitu kriterijumi – “organizuotumas ir veiklos planavimas”). Kaip matyti iš anketoje įrašytos pastabos ir tolimesnės vertinimo eigos komisijoje (T III, b. l. 63-70), sprendžiant nesutarimą dėl vertinimo pagal kriterijų “Gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti” koncentruotasi į ankstyvo išėjimo iš darbo aplinkybę, nors ji nebuvo reikšminga šio kriterijaus atžvilgiu. Visgi pati pareiškėja nei vertinimo eigoje, nei skunde teismui nenurodo konkrečių argumentų, kurie pagrįstų vertinimą “labai gerai” pagal šį kriterijų, t. y. pareiškėja neįrodo to, kad, atmetus išėjimo iš darbo aplinkybę, turėtų būti laikoma, kad jos įvertinimas turėtų būti “labai gerai” priskyrus požymį “turimas žinias ir įgūdžius nuolat ir tinkamai pritaiko kasdienėje veikloje”. Todėl laikytina, kad pareiškėja nepagrindžia, kad pagal tinkamumo eiti pareigas kriterijų privalėjo būti įvertinta “labai gerai”. Kita vertus, pagal šį kriterijų pareiškėja ir nebuvo tinkmai įvertinta, nes nei tiesioginiam vadovui pildant anketą, nei vertinimo komisjojoje metu pareiškėjai nebuvo atskleista, kodėl pagal šį kriterijų ji vertinama “gerai”.
13. Dėl pareiškėjos argumento, susijusio su darbu su ANR, pasakytina, kad svarbu, kokią reikšmę turi ši aplinkybė vertinimo rezultatui. Kaip matyti iš vertinimo anketos (T I, b. l 40, 41), tarp pareiškėjos ir jos tiesioginio vadovo kilo nesutarimas dėl kvalifikacijos vertinimo kriterijaus – “gebėjimas tobulėti” įvertinimo: vertinti “4” ar “5”. Taisyklių 5 priede nurodyti vieno iš kvalifikacijos vertinimo kriterijaus – “gebėjimo tobulėti” vertinimo skalė ir požymiai. Pagal šį kriterijų vertinama “gerai’, kai vertinamasis “rūpinasi savo patirties kaupimu, tobulina kvalifikaciją nuosekliai ir pasiekia rezultatų”, o “labai gerai”, kai “nuolat, motyvuotai, tikslingai ir rezultatyviai tobulina žinias ir įgūdžius”. Pareiškėja nepateikia argumentų, kad ji pati rodė iniciatyvą kelti kvalifikaciją, ieškojo krypčių ir būdų tai daryti. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadai, kad net ir atmetus atmetus aplinkybę dėl darbo su ANR, komisija turėjo spręsti, kad pareiškėja šiuo aspektu vertinama “labai gerai”. Tai, kad pareiškėja kelia kvalifikaciją (ką įrodo į bylą pateikti pažymėjimai) neįrodo to, kad šiuo aspektu tiesioginis vadovas ir komisija privalėjo vertinti, kad pareiškėja šiuo aspektu atitinka vertinimo skalės požymį “nuolat, motyvuotai, tikslingai ir rezultatyviai tobulina žinias ir įgūdžius” ir dėl to vertinti jos veiklą “labai gerai”. Kita vertus, nei iš tiesioginio vadovo užpildytos anketoje ir išvadoje (T I b. l. 40-43), nei vertinimo komisijoje eigoje pareiškėjai nebuvo tinkmai atskleista, kodėl jos veikla įvertinta “gerai” pagal kvalifikacijos kriterijus, t. y. ar darbo su ANR įgūdžių trūkumai buvo pagrindas tokiam įvertinimui, ar kitos aplinkybės.
14. Sutiktina su pareiškėja, kad vertinant tarnybinės veiklos rezultatus laikytina, kad ji įvykdė užduotis ir viršijo kai kuriuos sutartus vertinimo kriterijus. Tai patvirtina ir jos tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, kurioje pagal šį kriterijų skiriamas maksimalus balas - “4” (T I b. l. 42). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino, kad komisija pritarė tiesioginio vadovo išvadai su joje esančiais įvertinimais, abi šalys sutiko, kad pareiškėja viršijo rodiklius pagal vertinimo kriterijų “Fizinis kovinis pasirengimas”. Taigi laikytina, kad nėra pagrindo teigti kitaip.
15. Apibendrinant, vienas iš trijų vertinimo aspektų (pasiekti veiklos rezultatai) buvo įvertinas “labai gerai”, o du “gerai”. Pareiškėja nepagrindė, kad tiesioginis vadovas ir komisija privalėjo įvertinti kitaip, todėl neįrodė to, kad galutinėje išvadoje, kuri daroma įvertinus visus tris aspektus (pasiektus veiklos rezultatus, tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją) (Taisyklių 118 p.) turėjo nūti įvertinta “labai gerai”, tačiau jos vertinimas nebuvo išsamus pagal nustatytus vertinimo kriterijus.
Dėl vertinimo komisijos sudėties
16. Pareiškėja remiasi argumentu, kad vertinimo komisijos pirmininkas negalėjo dalyvauti komisijos darbe, nes prieš tai buvo suderinęs vertinimo išvadą.
17. Taisyklių 127 punktas numato, kad jeigu paaiškėja, kad vertinimo komisijos narys yra pareigūno, kurio tarnybinė veikla vertinama, sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl vertinimo komisijos nario nešališkumo, vertinimo komisijos narys turi nusišalinti.Teismų praktikoje analogiškose bylose laikomasi nuostatos, kad vertinimo komisijos darbe, t. y. valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje, negali dalyvauti tiesioginis vertinamo valstybės tarnautojo vadovas, kadangi jis yra suinteresuotas ginti savo surašytą išvadą, kuri yra vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. A662-1215/2010). Nors šiuo atveju tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas ne pats suršė išvadą, o tik pritarė jai (Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 8 dalis), tačiau tai reiškia, kad iki vertinimo komisijos posėdžio jau buvo išreiškęs poziciją dėl vertinimo išvados, todėl analogiškai kaip ir išvadą surašęs asmuo turėjo išankstinę nuomonę dėl šios išvados ir pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo atžvilgiu, taip pat galėjo daryti itaką kitiems komisjos nariams. Todėl Taisyklių 127 p. pagrindu turėjo nusišalinti nagrinėjant pareiškėjos veiklos vertinimą, tačiau to nepadarė. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
18. Atsižvelgiant į tai ir tai, kad vertinimo procedūra nebuvo išsami pagal vertinimo kriterijus (šoi sprendimo 12 ir 13 punktai), atsakovė įpareigotina iš naujo atlikti pareiškėjos veiklos vertinimą už 2017 metus.
19. Pareiškėja teismo prašė priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokio detalizuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu teismui nepateikė (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nenagrinėjamas. Pareiškėjai išaiškintina, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 41 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos G. Č. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalaų ministerijos Ignalinos pasienio rinktinei tenkinti.
Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalaų ministerijos Ignalinos pasienio rinktinės 2018 m.kovo 22 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 11-4702.
Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalaų ministerijos Individualių tarnybinių ginčų komisijos 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. IT6-6.
Įpareigoti atsakovą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalaų ministerijos Ignalinos pasienio rinktinę iš naujo atlikti G. Č. veiklos vertinimą už 2017 metus.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.