- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- TS-4-1046/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00800-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Nuteistasis
- S. V.
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė, susipažinusi su pateikta nuteistosios asmens byla, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 01/7-544 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“, Panevėžio pataisos namų siūlymu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios S. V. skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 01/7-544 ,,Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019 m. vasario 11 d. nutarimu „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“ Nr. 01/7-544 nutarė netaikyti nuteistajai S. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad nors nuteistoji ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika (52 balai, vidutinė rizika), rizikos vertinimo veiksniai (ankstesni nusikalstami veiksmai; aplinka, kurioje gyveno iki nusikaltimo, problemos, susijusios su alkoholio vartojimu; vengimas spręsti kai kurias problemas) ir kitos reikšmingos aplinkybės (bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įpareigojimų nevykdymas; nusikaltimai sunkėja) nesudaro pagrindo manyti, kad S. V. laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat Komisija, tuo atveju, jei būtų patenkintas nuteistosios skundas, rekomendavo nuteistajai S. V. skirti šias pareigas: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti alkoholio ir per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką dalyvauti priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės veikloje.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2019 m. vasario 18 d. gautas S. V. skundas, kuriame nurodoma, kad nuteistoji nesutinka su Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 11 d. nutarimu „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“ bei prašo peržiūrėti šį nutarimą.
Šalies argumentai
Skunde S. V. nurodė, kad Komisija, priimdama nutarimą, vadovavosi tik praeityje buvusiu jos (pareiškėjos) elgesiu, visiškai nesvarstė paties pataisos proceso bei šio proceso poveikio nuteistosios elgesiui. Pareiškėja teigia, jog atlikdama bausmę nė karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų bei pataisos įstaigos režimo, net žodžiu nebuvo įspėta dėl netinkamo elgesio, yra keturis kartus skatinta. Anot S. V., Komisija konstatuoja faktą, jog išėjusi į laisvę nuteistoji grįš į tą pačią aplinką, kurioje buvo padarytas nusikaltimas, tačiau sugyventinis gyveno pareiškėjos namuose, kitų namų ji neturi, todėl toks Komisijos teiginys neturi jokios logikos. Skunde nuteistoji taip pat nurodo, kad nežino, kokiais argumentais remiantis jos charakteristikoje buvo įrašyta aplinkybė, jog ji (S. V.) pateisina padarytas nusikalstamas veikas. Nuteistoji teigia, kad dėl įvykdytos nusikalstamos veikos labai apgailestauja. Mano, kad jai, kaip rusakalbei, charakteristikos surašymo metu nebuvo išaiškinti visi šios charakteristikos elementai, be to, nurodo, kad Komisijai nepatiko jos sužalotas veidas, kadangi kitas nuteistąsias, padariusias analogišką nusikaltimą, Komisija paleidžia į laisvę.
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios skundas atmetamas.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistoji S. V. Panevėžio pataisos namuose dalyvauja įvairiose pataisos programose, lanko priklausomų asmenų savitarpio paramos grupę, išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos, įgijo siuvėjos ir virėjos specialybes. Nuteistoji bausmės atlikimo metu dirba, iš uždirbtų lėšų padengia antstolio išieškomą nusikalstama veika padarytą žalą. S. V. bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, yra nebausta, keturis kartus skatinta, priskirta lengvajai nuteistųjų grupei. Taip pat nuteistoji palaiko socialinius ryšius su mama, kaimyne.
Aptarti duomenys patvirtina, kad S. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju pagal OASys metodiką atlikus nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad S. V. priskirtina ne prie žemos, o prie vidutinės grupės (52 balai). Esant nustatytai vidutinei nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti tai, ar yra akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant šį klausimą svarbu įvertinti ne tik nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad S. V. yra teista penkis kartus už iš viso šešių nusikalstamų veikų padarymą. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistosios atžvilgiu teismas du kartus parodė pasitikėjimą, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą bei lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau šio pasitikėjimo nuteistoji nepateisino – tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikinti. Paminėtos aplinkybės rodo, kad S. V., būdama laisvėje, nepaiso įstatymų, o laikytis nustatytos tvarkos, visuomenės priimtų moralės normų ir gyventi pagal įstatymus sugeba tiktai būdama izoliuota nuo visuomenės. Nors nuteistoji tvirtina, kad Komisijos teiginys, jog išėjusi į laisvę ji grįš į tą pačią aplinką, kurioje buvo padarytas nusikaltimas, yra nelogiškas, kadangi sugyventinis, kurį pareiškėja nužudė, gyveno jos pačios namuose, tačiau iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja iki nusikalstamų veikų padarymo daugiausia laiko praleisdavo namuose su draugais vartodama alkoholinius gėrimus. Ši aplinkybė rodo, kad išlieka pakartotinio nuteistosios nusikalstamo elgesio grėsmė, juolab kad nusikalstamas veikas, už kurių padarymą S. V. nuteista Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, ji padarė būtent po išgertuvių su nukentėjusiaisiais, vykusių pareiškėjos namuose.
Pažymėtina ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti net keturi kriminogeniniai veiksniai, kai, tuo tarpu, apsauginis, riziką mažinantis veiksnys yra tik vienas. Be to, kaip jau minėta, pagal OASys metodikos duomenis S. V. pakartotinio nusikalstamumo rizika įvertinta kaip vidutinė – 52 balai, iš kurių 20 balų – statiniai kriminogeniniai veiksniai, o net 32 balai – dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, todėl, teismo vertinimu, nuteistoji pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Nuteistoji skunde taip pat nurodo, kad nežino, kokiais argumentais remiantis jos charakteristikoje buvo įrašyta aplinkybė, kad ji pateisina padarytas nusikalstamas veikas. Pareiškėja mano, kad jai, kaip rusakalbei, charakteristikos surašymo metu nebuvo išaiškinti visi šios charakteristikos elementai. Šiuos teiginius teismas vertina kaip nepagrįstus, kadangi nuteistoji nenurodo kur konkrečiai toks teiginys yra nurodytas. Susipažinus su skundžiamu nutarimu bei 2019 m. vasario 4 d. socialinio tyrimo išvada, nenustatyta, jog šiuose dokumentuose būtų įrašyta minėta frazė. Kaip deklaratyvų ir niekuo neparemtą teismas laiko ir S. V. skunde nurodytą teiginį, jog Komisijai nepatiko nuteistosios sužalotas veidas, kadangi kitas nuteistąsias, padariusias analogišką nusikaltimą, Komisija paleidžia į laisvę. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti Komisijos nesuinteresuotumu dėl S. V. lygtinio paleidimo ar nepaleidimo iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo yra vertinama ne tik padarytos nusikalstamos veikos sunkumas, o ir kiti veiksniai – nuteistosios asmenybė, paskirtos bausmės dydis, kriminogeniniai veiksniai, riziką mažinantys veiksniai, todėl akivaizdu, kad vieni nuteistieji, padarę analogiškas nusikalstamas veikas, įvertinus visas šias aplinkybes, kurios kiekvienu atveju yra individualios, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, o kiti – ne.
Taigi nors bylos duomenys ir patvirtina, kad nuteistosios elgesys keičiasi teigiama linkme (vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos programose ir kt.), tačiau šiuo metu nuteistosios S. V. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas nei nuteistosios asmenybės apibūdinimui, nei jos padarytų nusikaltimų sunkumui ir pavojingumui, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o svarbiausia, tokiu atveju nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamai požymių, patvirtinančių, jog būdama laisvėje nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistosios pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, o jos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 364 straipsniu,
nutaria:
Atmesti nuteistosios S. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 11 d. nutarimo „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“ Nr. 01/7-544.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.