Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-02-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-35-859/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-11
Bylos Nr.
II-35-859/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02725-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Pažeidėjas
N. B. K.
Nukentėjusysis
A. Č.
Advokatai
Algaudas Kirša
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-35-859/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02725-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 14.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant Viktorijai Lukaševičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai N. B. K., jos atstovui advokatui Algaudui Kiršai,

nukentėjusiajai A. Č. (iki skundo nagrinėjimo atnaujinimo),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos N. B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), patikslintą skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. B. 2018 m. spalio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR_N-2101-2018 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. B. 2018 m. spalio 25 d., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai N. B. K., priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR_N-2101-2018 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo jai už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, pasireiškusio tuo, kad N. B. K. 2018 m. spalio 14 d., apie 13.30 val., viešoje vietoje, esančioje Vilniuje, Minties g. 56, nesulaikė vedžiojamo mišrios veislės šuns, kuris puolė moterį A. Č. ir įkando jai į dešinės kojos šlaunį, taip sukėlė žalą jos sveikatai, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 170 EUR dydžio baudą (b. l. 6, 8).

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta N. B. K. patikslintu skundu prašo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. B. 2018 m. spalio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR_N-2101-2018 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (b. l. 60).

Pradiniu skundu N. B. K. prašė minėtą nutarimą pakeisti ir neskirti administracinės nuobaudos. Pradiniame skunde nurodyta, kad incidentas, dėl kurio jai buvo paskirta bauda, įvyko Vilniuje, Minties g. Ji ėjo su už pavadėlio pririštu savo šuniu (šuniuku, lyginant su šuns, kurį vedėsi kita moteris, dėl kurios jai buvo paskirta bauda, dydžiu). Jos mažo augintinio reakcija į didelio šuns, kurį vedėsi A. Č., puolimą buvo gynybinė. Administracinio nusižengimo tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus pareigūnai jai teisių neišaiškino, ji nebuvo supažindinta su bylos medžiaga, taip pat nebuvo atsižvelgta į jos situaciją, tik primygtinai, be jokių paaiškinimų reikalauta jos parašo. Ji yra sulaukusi septyniasdešimt šešerių metų amžiaus, serga arterine hipertenzija, hipertenzine kardiopatija su išreikšta kairiojo skilvelio hipertrofija ir diastolinės funkcijos sutrikimu, skilvelio ekstrasistolija, širdies nepakankamumu (ŠN Ful III), cukriniu diabetu, koronarine širdies liga, stabilia įtampos II kl. krūtinės angina, jai atlikta širdies operacija – implantuotas stentas. Gydymo įstaigoje ji yra priskirta labai didelės rizikos pacientų grupei ir yra nuolatinėje gydytojų priežiūroje. Ji vartoja daug vaistų, kurie yra dalinai kompensuojami, o kai kurie, keičiantis kompensavimo tvarkai, nekompensuojami. Vieninteliu pajamų šaltiniu yra jos senatvės pensija, kuri sudaro 350 Eur, iš kurios pirmiausia nuo spalio mėnesio pradžios prasidėjus šildymo sezonui ji turi sumokėti AB „Vilniaus šilumos tinklai“ už šildymo paslaugas, UAB „Žirmūnų būstas“ – už administravimo paslaugas, taip pat dujų, vandens, elektros energijos tiekimą. Gydytojų paskirtus vaistus dėl širdies ligų ir aukšto kraujospūdžio bei cukrinio diabeto ji turi vartoti nuolatos, iš viso per dešimt tablečių per dieną. Likusi dalis nuo minėtų jos pajamų tenka kukliam prasimaitinimui, daugiausia iš parduotuvėje esančio nukainotų prekių skyriaus. Ji gyvena sunkiomis sąlygomis, jos materialinė padėtis yra sunki – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato pareigūnai, atvykę įteikti šaukimo atvykti į policijos komisariatą, tą turėjo objektyviai pastebėti. Ji gyvena viena ir šuniukas yra vienintelis, ką ji turi artimo. Administracinių nusižengimų pakartotinumo šiuo atveju nėra. Pareigūnas nepakankamai atsižvelgė į ANK 34 straipsnio 5 dalį ir jai paskyrė baudą, kuri yra visiškai neproporcinga jos materialinei padėčiai. Ji apgailestauja, kad dėl įvykusio nesusipratimo (pareigūnai tinkamai neišaiškino jos teisių ir tik formaliai reikalavo pasirašyti ant procesinių dokumentų) ji neturi galimybės įrodyti tikrųjų įvykio aplinkybių: žmonės, matę A. Č. ir jos didelio šuns elgesį, bijo jos keršto (b. l. 3-4).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. B. atsiliepime nurodė, kad policijos komisariate N. B. K. paaiškinimas dėl įvykio negautas, kadangi ji nuo paaiškinimų atsisakė. Administracinio nusižengimo byloje yra visi institucijos pateikti įrodymai, N. B. K. teisėtai pripažinta kalta, byloje nėra aplinkybių, darančių administracinio nusižengimo bylos teiseną negalima. Švelnesnės administracinės nuobaudos, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, paskyrimas priklauso teismo kompetencijai (b. l. 2).

Administracinėn atsakomybėn patraukta N. B. K. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu A. Č. atsivedė savo didelį šunį, kuris puolė jos šuniuką, jį vartė ir daužė, o ji (N. B. K.) negalėjo prieiti. A. Č. šuo puolė ant visų, buvo be antsnukio. Vėliau priėjo žmonės, jos atskyrė šunis. Jos (N. B. K.) šuo gelbėdamasis kojytėmis palietė A. Č. kūną, bet nekando. A. Č. laikė savo šunį. Ji buvo šalia, viską matė. A. Č. savo šuns nesulaikė. A. Č. priėjo prie jos ir pasakė, kad jos šuo jai įkando, tačiau, paprašius, A. Č. žaizdos neparodė. Pas veterinarijos gydytojus ji nebuvo. Jos šuo buvo su antsnukiu. Policijos pareigūnai pas ją buvo atvykę kitą dieną, jai parodė žaizdos nuotraukas. Ji pasakė, kad nesutinka. A. Č. neatėjo jai parodyti žaizdos. Jos nesupažindino su administracinio nusižengimo protokolu.

Nukentėjusioji A. Č. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad ji N. B. K. nepažįsta. Jai buvo padaryta plėštinė žaizda. Viskas įvyko 2018 m. spalio 14 d., apie 13.30 val. Vilniuje, Minties g. Ji gyvena šalia, išėjo išvesti savo šunį ir nueiti į parduotuvę. Jos šuo yra maišytos Stafordšyro-pitbulio veislės, jis buvo su antsnukiu ir pavadėliu iki 1,5 m ilgio. Ji ėjo į parduotuvę ir norėjo pririšti savo šunį tam skirtoje vietoje. Vienu momentu ji pajuto, kad jos šuo staigiai traukė iš vietos. Ji atsisuko ir pamatė, kad juodas, neaukštas, iki 10 kg šuo bėga į juos. Tas šuo buvo be antsnukio, jo pavadėlis buvo labai ilgas, vilkosi žeme, niekas jo nelaikė, šalia šeimininko nebuvo. Ji bandė nulaikyti savo šunį, išgirdo, kad moteris rėkė. Ji pasakė savo šuniui sėstis, jis atsisėdo, buvo šalia. Kitas šuo urzgė, lojo, bet laikėsi atstumo. Moteris rėkė, kvietė savo šunį, bet jis nereagavo. Ji pamanė, gal jis ištrūko iš jos rankų, pasilenkė paimti to šuns pavadėlio, galvojo, kad jį paduos tai moteriai. Moteris priėjo prie jų, pradėjo rėkti, kad ji paleistų jos šunį. Po to, kai ji padavė pavadėlį, norėjo eiti ir, kai nusisuko, tas šuo įkando jai į dešinės kojos šlaunį. Ji to nematė, tik pajuto skausmą. Prasidėjo konfliktas. Aplink buvo kitų žmonių. Ji išsigando, nusikeikė, bandė nueiti į šoną. Moteris pradėjo neadekvačiai rėkti, keiktis. Tas šuo antrą kartą jai įkando, pradėjo purtyti galvą, iškando žaizdą iki 2 cm. Šuns šeimininkė nelabai suprato, kas vyko. Ji pradėjo rėkti, kad jai skauda. Priėjo kiti žmonės. Ji turėjo ir savo šunį laikyti, ir bandyti kitą šunį atkabinti. Moteris tik rėkė ant visų žmonių, keikėsi. Šuo kabėjo įkandęs apie 10 sekundžių ir purtė galvą. Ten buvo plėštinė žaizda, jos nesiuvo. Pirmą kartą ji atleido ir ta moteris pasišalino. Po įvykio ji nuėjo namo. Pro drabužius matėsi kraujas. Ji paprašė mamos ją palydėti į polikliniką ir jos nuėjo į autobusų stotelę, kurioje sutiko tą pačią moterį. Moters šuo puolė jos mamą ir jai įkando, bet buvo tik mėlynė. Kai ji rašė pareiškimą, tai nurodė. Kai užpuolė mamą, ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, apibūdino tą moterį, jos augintinį. Atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji pagalba. Jos laukė prie namo, kur nuėjo moteris. Ją išvežė į ligoninę. Jai buvo žaizdos komplikacijos, pūliavo, buvo reikalingi dažni perrišimai, nuskausminamieji. Ji mano, kad ta moteris nesupranta situacijos, toliau vedžioja savo šunį be antsnukio, tampo jį, rėkia. Ji galvoja, kad skundo reikia netenkinti.

Liudytojas R. B. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad N. B. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jos vedžiojamas šuo apkandžiojo nukentėjusiąją A. Č.. Jis priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, o protokolą surašė jo kolegė vyresnioji tyrėja V. M.. Jis į įvykio vietą nevyko. Protokolas buvo surašytas vieną savaitę, o nagrinėjimas paskirtas kitą savaitę. N. B. K. buvo atvykusi į administracinio nusižengimo bylos tyrimą, nuo parašo atsisakė, bet protokolas jai buvo įteiktas, ji žinojo apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data ir vietą. N. B. K. paaiškinimus ėmė vyresnioji tyrėja V. M., kurie buvo užfiksuoti protokole. Jam atrodo, kad N. B. K. atsisakė ar nuo paaiškinimų, ar parašė, kad nesutinka, daugiau nieko nepaaiškino. Atvykusi į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, N. B. K. kategoriškai atsisakė duoti paaiškinimus, nes jautėsi nepagrįstai apkaltinta, kadangi jos šuniukas taip pat nukentėjo. Jie prašė pateikti dokumentus, tačiau N. B. K. jų tikriausiai neturėjo. Jis gyvai šuns nematė, bet byloje buvo nuotraukos. Taip pat byloje buvo sužalojimų ir medicininių dokumentų nuotraukos. Siuntimo abdukcijai administracinių nusižengimų bylose jie nepraktikuoja, A. Č. pati kreipėsi į gydytojus. Jis nežino, ar A. Č. rodė sužalojimus.

Liudytoja V. M. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad buvo nukentėjusiosios A. Č. skundas, kuriame ji nurodė, kad ją užpuolė šuo, taip pat įvykio vietą ir moterį, kuriai priklausė šuo. Pagal šį skundą buvo tikslinamos aplinkybės, apklausta A. Č., nufotografuotos jos žaizdos. Pagal A. Č. paaiškinimus buvo ieškoma moteris, nuvykus adresu Vilniuje, Minties g., paklausus kaimynų jie rado, kur ji gyvena. Duris atidarė N. B. K., tačiau į butą jų neįleido, išėjo pati. N. B. K. nepasimetė, žinojo ko jie klaus, neneigė, kad du šunys puolė vienas kitą ir tuo metu jos šuo užpuolė A. Č.. N. B. K. nepasakojo tikslių aplinkybių, pasakojo, kad prie parduotuvės „Maxima“ buvo du šunys, vienas jos, kitas jaunos moters, sakė, kad jos mažytis šuo buvo puolamas ir turėjo gintis. N. B. K. nenurodė, ar jos šuo buvo sužalotas. Ji nežino, ar N. B. K. šuo buvo namuose, jie ją apklausė laiptinėje, ji neatsimena, ar jie girdėjo šuns lojimą. N. B. K. teigė, kad jos šuniui buvo sužalota papilvė, tačiau to nerodė, laiptinėje kraujo dėmių jie nematė. Jie neprašė apžiūrėti N. B. K. šuns, nes ji nenorėjo jų įsileisti į butą. Jie N. B. K. nurodė, kad reikia kreiptis pas gydytojus, kad ji atsineštų savo šuns dokumentus ir dokumentus iš veterinarijos gydytojų. N. B. K. policijai nebuvo pranešusi apie įvykį, priešingu atveju jie tai matytų ir būtų apie tai žinoję. Atvykusi į policijos įstaigą N. B. K. reikalavo, kad jai būtų parodytos A. Č. žaizdos, nuo paaiškinimų ir parašo ji atsisakė, nesutiko dėl to, jog įvykio metu jai nebuvo parodytos A. Č. žaizdos. Motyvacinės dalies ji nerašė. Jie N. B. K. sakė, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimas bus paskirtas kitai dienai, jos buvo paprašyta atsinešti šuns dokumentus. Prie aktualios parduotuvės „Maxima“ jie nevažiavo, kadangi ji yra jų teritorijoje, jie žino, kad išorinė parduotuvės dalis nėra filmuojama. Kadangi N. B. K. sutiko, jog buvo incidentas, jie A. Č. motinos neapklausė. Šuo puolė A. Č. motiną, tačiau dėl to tik atsirado mėlynė. A. Č. šuns veislės ji nepamena, bet jis yra veislinis, gal pitbulis. Ji žino visas taisykles, iš paaiškinimų jie nustatė, kad pareiškėja šunį vedžioja tvarkingai. Kai jie tikslino aplinkybes, fiksavo A. Č. žaizdas ir atvyko į butą, matė jos šunį. A. Č. rodė vaizdo įrašą, apibūdino moterį, bet jos vardo neminėjo. Tame vaizdo įraše matėsi N. B. K. iš nugaros. Buvo apžiūrėtos A. Č. žaizdos, ji jas fotografavo praėjus kelioms dienoms po įvykio. A. Č. šuo yra nedidelis, galbūt kovinis, jis jų nepuolė.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. M. 2018 m. spalio 20 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 12-ANR_P-1046-2018 (toliau – ir Protokolas) matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, Nijolei B. K. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė ir su tuo susiję duomenys, N. B. K. paaiškinimas, kad ji su pažeidimu nesutinka, nes žaizdos nematė, niekas iškart jai žaizdos neparodė, tačiau šis paaiškinimas nėra patvirtintas jos parašu, taip pat vyresniųjų tyrėjų M. B., V. M. žyma, kad N. B. K. nuo parašo atsisakė (b. l. 21).

Iš nukentėjusiosios A. Č. 2018 m. spalio 14 d. skundo matyti, kad 2018 m. spalio 14 d., apie 13.30 val., jai su šuniu išėjus pasivaikščioti, šalia parduotuvės „Maxima“, esančios Vilniuje, Minties g., ją užpuolė nepažįstamos moters šuo. Po užpuolimo ji skubiai atėjo namo ir nusimovusi kelnes pastebėjo plėštinę žaizdą. Persirengusi ji nuėjo į šalia namų esančią autobusų stotelę, kurioje buvo ta pati moteris su šuniu, kuris ją užpuolė. Ji iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir informavo apie įvykį, kreipėsi dėl greitosios medicinos pagalbos. Policijos pareigūnų prašymu ji nusekė paskui tą moterį link jos laiptinės, esančios Vilniuje, Minties g. 42. Ten ji sulaukė policijos pareigūnų ir greitosios medicinos pagalbos, kuri ją nugabeno į Lazdynus. Ji turi medikų išvadas bei siuntimus tolesniam gydymui. Taip pat ji turi telefonu filmuotą medžiagą, patvirtinančią, kaip atrodo moteris su šunimi. Kai ji pradėjo filmuoti, ta moteris vėl užsiundė šunį, jis nestipriai įkando jos mamai I. Č., kuriai medikų pagalbos neprireikė (b. l. 9).

Iš policijos įvykių registro duomenų matyti, kad 2018 m. spalio 14 d. 13.16 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas privataus fizinio asmens pranešimas, kad ją užpuolė šuo, sužalojo koją, moteris su šuniu, kuris ją užpuolė, šalinasi. Bus reikalinga greitoji medicinos pagalba, bet reikia, kad ją iškviestų atvykę policijos pareigūnai. Informacija apie patikrinimą papildyta tuo, kad atvykus nurodytu adresu policijos pareigūnus pasitiko pranešėja A. Č. ir jos mama I. Č., kurios paaiškino, kad joms į koją įkando šuo, o šeimininkė su šuniu pasišalino link savo namų, esančių Vilniuje, Minties g. 42, (duomenys neskelbtini), tikslaus buto nustatyti nepavyko. Nukentėjusiosios dėl pareiškimo kreipsis savarankiškai. Greitosios medicinos pagalbos brigada 085. Priimtas pareiškimas perduotas į veiklos skyrių patikslinimui (b. l. 10).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. M. 2018 m. spalio 16 d. paaiškinimo matyti, kad ji priėmė paaiškinimą iš A. Č., kuri, atsakydama į klausimus, paaiškino, kad, jai tvarkingai vedžiojant savo šunį su pavadėliu ir antsnukiu, ją užpuolė moters vedžiojamas neveislinis senyvo amžiaus šuo. Ji norėjo pririšti šunį ir nueiti į parduotuvę. Tai darant prie jų pribėgo šuo, kuris buvo su pavadėliu, be antsnukio, palaidas. Šunys pradėjo vienas ant kito urgzti. Ji patraukė savo šunį į šoną, o tuo metu kitas šuo priartėjo prie jos ir įkando į dešinės kojos šlaunį. Ji paėmusi už to šuns pavadėlio bandė jį nuo savęs atitraukti, pastebėjo šalia esančią moterį, apie septyniasdešimties metų amžiaus, su kepure, pro kurią matėsi žili plaukai. Moteris pradėjo sakyti „paleiskit mano šunį“, paėmė savo šunį ir nuėjo. Grįžusi namo ji pamatė žaizdą, todėl kartu su mama vėl nuėjo į tą vietą prie parduotuvės „Maxima“. Prie stotelės jos pamatė tą pačią moterį ir ji pasakė, kad jos šuo jai įkando. Moteris nepatikėjo ir pradėjo keiktis. Jai filmuojant tą moterį, tas pats šuo puolė ir jos mamą, tačiau stipriai nesužalojo, liko tik mėlynė. Ji nusekė paskui moterį, kuri įėjo į namo, esančio Vilniuje, Minties g. 42, 4-ąją laiptinę. Jos sveikata yra apdrausta. Padarytos turtinės žalos dydžio šiuo metu ji nežino. Jai iškart padarė du skiepus, dar planuojami penktos pakopos skiepai. Ji norėtų, kad moteris būtų patraukta administracinėn atsakomybėn (b. l. 11).

Iš fotonuotraukų matyti, kad joje pavaizduota A. Č. žaizda; A. Č. pateikta nuotrauka, kurioje pavaizduota N. B. K. vedžiojanti šunį už pavadėlio; 2018 m. spalio 14 d. kreipimosi dėl pasiutligės kortelė, kurioje nurodyta, kad 2018 m. spalio 14 d. A. Č. nustatyta šuns padaryta dešinės šlaunies kastinė žaizda, šuns šeimininkas gyvena Vilniuje, Minties g.; 2018 m. spalio 14 d. medicinos dokumentų išrašas / siuntimas LA 2018-134039 / 1040-V-2018-141694, kuriame nurodyta, kad A. Č. diagnozuota dešinės šlaunies kastinė žaizda, pažymint, kad A. Č. skundėsi dešinės šlaunies žaizda, padaryta 2018 m. spalio 14 d. 13.30 val. Vilniuje, Minties g., įkandus nežinomam šuniui, A. Č. buvo pristatyta greitosios medicinos pagalbos, jai nustatyta dešinės šlaunies posterolateralinio paviršiaus apie 1 cm kastinė žaizda (b. l. 12-16).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. B. 2018 m. spalio 25 d. tarnybinio pranešimo dėl medžiagos ROIK 18093445700 matyti, kad dirbant pagal medžiagą ROIK 01180000561808 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ajame policijos komisariate 2018 m. spalio 25 d. 13.00 val. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK 18093445700. Į bylos nagrinėjimą atvyko N. B. K., kuriai buvo paaiškinta, dėl kokio administracinio nusižengimo komisariate yra priimamas nutarimas. N. B. K. nuo paaiškinimų atsisakė, jokių pageidavimų ar pasiūlymų neturėjo. Priėmus nutarimą, ji nuo parašo atsisakė, su nusižengimu nesutiko. Nutarimas N. B. K. buvo įteiktas (b. l. 22).

Iš Nijolė B. K. teismui pateiktos fotonuotraukos matyti, kad joje pavaizduotas pastarosios teigimu jai priklausantis juodos spalvos mišrios veislės šuo (b. l. 59).

Iš 2019 m. sausio 29 d. medicinos dokumentų išrašo / siuntimo matyti, kad Nijolei B. K. diagnozuota I11.9 – hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio), I20.8 – kitos krūtinės anginos formos. RCX PTKA ir stentavimas 2015 m. gruodžio 31 d. ŠNC, Fkl III pagal NYXA. 2 tipo cukrinis diabetas su diabetine polineuropatija E78.0 – gryna hipercholesterolemija (b. l. 61-62).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nutarimas šioje administracinio nusižengimo byloje priimtas ne teismo tvarka. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tam institucija privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus byloje, kuriuos institucijos pareigūnas įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis).

Skundą padavęs – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skundžiamu Nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamame Nutarime nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiama Nijolė B. K. 2018 m. spalio 14 d., apie 13.30 val., viešoje vietoje, esančioje Vilniuje, Minties g. 56, nesulaikė vedžiojamo mišrios veislės šuns, kuris puolė moterį A. Č. ir įkando jai į dešinės kojos šlaunį, taip sukėlė žalą jos sveikatai, t. y. nurodoma padaryto administracinio nusižengimo esmė ir su tuo susiję duomenys. Pažymėta ir tai, kad N. B. K. nuo parašo atsisakė (b. l. 6, 8, 21).

Administracinėn atsakomybėn patraukta N. B. K. patikslintu skundu prašo minėtą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apklausiama teisme parodė, kad įvykio metu jos šuo nukentėjusiajai A. Č. neįkando.

Teismo vertinimu, tokia N. B. K. pozicija nepagrįsta.

ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Šio straipsnio dalies dispozicija yra tiek nukreipiančioji, tiek blanketinė, pirmiausia nukreipianti į Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, taip pat kitus gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus, todėl administracinei atsakomybei kilti būtina nustatyti jų pažeidimą. Be to, šio administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali, o tai reiškia, kad ne tik turi būti nustatytas atitinkamų teisės aktų pažeidimas, bet ir padaryta žala asmens sveikatai ar turtui, kurie būtų susiję priežastiniu ryšiu.

Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui (3 punktas), taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (4 punktas). Atitinkama teisės norma įtvirtinta ir Vilniaus miesto savivaldybės 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklėse, kurių 5.4 punkto pagrindu gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Šių teisės aktų nuostatų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį.

Kaip minėta, administracinėn atsakomybėn patraukta N. B. K. apklausiama teisme neigė administracinio nusižengimo faktą. Vis dėlto, tokia N. B. K. pozicija nenuosekli, o atskirose detalėse prieštaringa ir nelogiška. Antai pradiniu skundu N. B. K. prašė pakeisti nutarimą ir neskirti administracinės nuobaudos (b. l. 3-4). Toks skundo reikalavimas savaime rodo N. B. K. padaryto administracinio nusižengimo pripažinimą, kadangi asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo (ANK 2 straipsnio 3 dalis), o sprendimas neskirti administracinės nuobaudos susijęs su kalto dėl administracinio nusižengimo padarymo asmens administracinės atsakomybės individualizavimu (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Pastebėtina ir tai, kad skundo reikalavimą N. B. K. pakeitė po to, kai jos atstovu buvo paskirtas advokatas Algaudas Kirša (b. l. 44-45), teisme išklausius nukentėjusiąją A. Č. (b. l. 53-54), taip pat liudytojus R. B., V. M., paskutinio teismo posėdžio metu (b. l. 57-58). Tuo tarpu pradiniame skunde N. B. K. tik bendrai nurodė, kad įvyko incidentas, kurio metu nukentėjusiosios A. Č. šuo užpuolė jos šunį ir ji neturi galimybės įrodyti tikrųjų įvykio aplinkybių neva dėl to, kad policijos pareigūnai neišaiškino jos teisių (b. l. 3-4). Visa tai rodo N. B. K. pozicijos nenuoseklumą, be kurio jos nepatikimumą atspindi nelogiškumas atskirose detalėse. Štai apklausiama teisme N. B. K. įvykių eigą pateikė taip, neva A. Č. didelis šuo be antsnukio puolė jos šuniuką, jį vartė ir daužė. Liudytojos V. M. teisme duoti parodymai patvirtina, jog N. B. K. atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad įvykio metu jos šuniui buvo sužalota papilvė. Tačiau N. B. K. ne tik neparodė savo šuns atvykusiems policijos pareigūnams, netgi neįsileido jų į butą, bet ir nenuvedė jo pas veterinarą, nors policijos pareigūnų buvo skatinta tai padaryti, negana to, namo laiptinėje kraujo dėmių nepastebėta, o į policiją dėl savo šuns užpuolimo ir sužalojimų N. B. K. nesikreipė. Be to, jokių kraujo žymių laiptinėje atvykę pareigūnai nematė. Apie tai leidžia spręsti N. B. K., V. M. ir policijos įvykių registro duomenų sugretinimas (b. l. 10). Pagaliau, administracinio nusižengimo tyrimo metu, taip pat apklausiama teisme N. B. K. laikėsi pozicijos neva paprašyta A. Č. savo sužalojimų jai neparodė, todėl jie neva atsirado ne dėl jos šuns įkandimo. Tai matyti iš administracinio nusižengimo protokole esančių N. B. K. paaiškinimų, kurie, nors ir nepatvirtinti jos parašu, tačiau, kaip patvirtino liudytojas R. B., priklauso jai (b. l. 5, 21), taip pat teismo posėdžio metu N. B. K. duotų analogiškų parodymų. Tačiau tokios įvykio versijos patikimumą menkina jos pačios elgesys. Juk netrukus po įvykio pati N. B. K. pasišalino iš įvykio vietos. Tai užfiksuota policijos įvykių registre (b. l. 10), apie tai apklausiama teisme parodė A. Č., o ir pati N. B. K. paaiškino, kad policijos pareigūnai pas ją buvo atvykę į namus. Tad jeigu N. B. K. matė, kad tuoj po susipjovimo su kitu šunimi jos šuo palietė A. Č. kūną, bei girdėjo nukentėjusiosios pasakytus žodžius, kad jos šuo jai įkando, tai N. B. K. pasišalinimas iš įvykio vietos demonstruoja ne ką kitą, kaip savo kaltės suvokimą. Visa tai sudaro pagrindą administracinėn atsakomybėn patrauktos N. B. K. kaltės neigimą ir nepripažinimą vertinti kaip gynybinę poziciją ir siekį išvengti administracinės atsakomybės.

Tuo tarpu nukentėjusioji A. Č. nuo pat įvykio pradžios, visos administracinio nusižengimo teisenos metu buvo nuosekli dėl N. B. K. šuns padarytos žalos jos sveikatai. Štai iš policijos įvykių registro duomenų matyti, jog netrukus po įvykio Bendrajame pagalbos centre buvo gautas A. Č. pranešimas, kad ją užpuolė šuo ir sužalojo jos koją, o šuns šeimininkė šalinasi iš įvykio vietos (b. l. 10). Paminėtina ir tai, kad A. Č. ne tik pranešė policijai apie įvykį, bet ir pareigūnų prašymu nusekė paskui besišalinančią iš įvykio vietos N. B. K., taip pat padarė jos su šuniu nuotrauką. Tai patvirtina A. Č. skundo, paaiškinimų turinys, taip pat jos pateikta fotonuotrauka ir liudytojos V. M. teisme duoti parodymai (b. l. 9, 11, 12). Dėl patirtų sužalojimų, kurie, A. Č. žodžiais, jai buvo padaryti įvykio metu įkandus nežinomam šuniui, A. Č. netrukus po įvykio buvo pristatyta į gydymo įstaigą. Tai užfiksuota medicinos dokumentų išraše / siuntime (b. l. 15-16), taip pat matyti kreipimosi dėl pasiutligės kortelės turinio (b. l. 14). Vertinant A. Č. pateiktas įvykio aplinkybes pirmiausia pastebėtina, jog dar įvykio dieną ji nurodė, kad ją užpuolę nepažįstamos moters šuo, kuris padarė jai plėštinę žaizdą. Apie tai leidžia spręsti A. Č. skundo turinys (b. l. 9). Tai atsispindi ir po dviejų dienų administracinio nusižengimo tyrimo metu A. Č. duotuose paaiškinimuose, kuriuose išsamiai apibūdintos įvykio aplinkybės, iš kurių seka, jog įvykio metu neveislinis, senyvo amžiaus šuo, kuris buvo su pavadėliu, bet palaidas, be antsnukio, kurio šeimininkė buvo apie septyniasdešimties metų amžiaus, su kepure, pro kurią matėsi žili plaukai, įkando jai į dešinės kojos šlaunį (b. l. 11). Apklausiama teisme A. Č. dar labiau konkretizavo atskiras įvykio aplinkybes, nepakeisdama jų esmės, parodydama, kad įvykio metu juodas, neaukštas, iki 10 kg šuo, kuris buvo be antsnukio, su ilgu pavadėliu, kuris vilkosi žeme, niekas jo nelaikė, įkando jai į dešinės kojos šlaunį, ji to nematė, tik pajuto skausmą, tuomet tas šuo antrą kartą jai įkando, kabėjo įkandęs apie 10 sekundžių ir purtė galvą bei iškando iki 2 cm plėštinę žaizdą. Pažymėtina ir tai, jog apklausiama teisme A. Č. parodė, kad ji N. B. K. nepažįsta, taip pat byloje nėra duomenų, kad A. Č. būtų suinteresuota apkalbėti N. B. K. ir siektų jos nepagrįsto nubaudimo administracine tvarka. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti A. Č. nurodyta nuoseklia įvykių versija. Pateikti įrodymai sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vienas kitą papildo, yra nuoseklūs ir patikimi, todėl sudaro pagrindą spręsti, jog įvykio metu N. B. K. išties nesulaikė vedžiojamo mišrios veislės šuns, kuris puolė nukentėjusiąją A. Č. ir įkando jai į dešinės kojos šlaunį.

Iš medicinos dokumentų išrašo / siuntimo matyti, kad netrukus po įvykio medicinos įstaigoje A. Č. buvo nustatyta dešinės šlaunies posterolateralinio paviršiaus apie 1 cm kastinė žaizda (b. l. 15-16). Ši objektyviai pavaizduota byloje esančioje fotonuotraukoje (b. l. 12). Pirmiau nustatytų aplinkybių kontekste teismas neturi pagrindo abejoti, kad netrukus po įvykio A. Č. medicinos įstaigoje nustatytas sužalojimas, kuris buvo apžiūrėtas medicinos darbuotojų ir objektyviai atitinka šuns įkandimo žymes, buvo padarytas būtent įvykio metu N. B. K. šuniui įkandus jai į dešinės kojos šlaunį. Savo ruožtu tai, jog N. B. K. šuo įkando A. Č. į dešinės kojos šlaunį, taip sukėlė žalą jos sveikatai, pagrindžia, jog N. B. K. neužtikrino, kad jos laikomas šuo nekeltų grėsmės ir nedarytų žalos A. Č. sveikatai, taip pat nepažeistų jos teisių ir teisėtų interesų. Taip N. B. K. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus, Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 punktą.

Pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog N. B. K. veika nutarime administracinio nusižengimo byloje teisingai kvalifikuota pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį.

Pažymėtina, kad aptarti duomenys patvirtina, jog įvykis įvyko prie PC „Maxima“, esančios Minties g. 58, Vilniuje. Nutarime ir Protokole nurodytos dvi galimos padaryto administracinio nusižengimo vietos, Minties g. 56 ir Minties g. 45. Visgi, toks suklydimas laikytinas neesminiu, nes Minties g. 45 ir 56 yra šalia Minties g. 52 pastato.

Neesminiu suklydimu laikytinas ir Nutarime nurodytas veikos padarymo laikas, kuris analogiškas nukentėjusiajai nurodytam. Visgi, minėti duomenys patvirtina, kad administracinis nusižengimas padarytas ne anksčiau, kaip 13:16 val., kai BPC gautas pranešimas apie patį įvykį.

Dėl aptartų netikslumų, šie tikslintini, nurodant, kad administracinio nusižengimo vieta yra Minties g. 58, Vilniuje, o veika buvo padaryta 2018 m. spalio 14 d., apie 13:16 val.

Pradiniame skunde N. B. K. nurodė, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu jai nebuvo išaiškintos teisės ir ji nebuvo supažindinta su administracinio nusižengimo bylos medžiaga (b. l. 3-4). Pažymėtina tai, kad pagal ANK 609 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinio nusižengimo protokole turi teisę išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus. Šiuo atveju protokolo turinys rodo, kad N. B. K. atsisakė jį pasirašyti, tačiau tokio atsisakymo motyvų, be kita ko, kad jai nebuvo išaiškintos teisės ir ji nebuvo supažindinta su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, N. B. K. nenurodė. Todėl teismas šiuo metu neturi pagrindo spręsti priešingai. Apklausiama teisme N. B. K. taip pat parodė, kad ji nebuvo supažindinta su protokolu. Tačiau iš liudytojo R. B. teisme duotų parodymų matyti, kad protokolas jai buvo įteiktas. Teismo vidinį įsitikinimą tuo sustiprina aplinkybė, kad N. B. K. pradiniame skunde kelis kartus nurodė ne pilną nukentėjusiosios vardą ir pavardę, bet inicialus „A. Č.“ – būtent taip, kaip jie nurodyti jai surašytame administracinio nusižengimo protokole. Visa tai sudaro pagrindą šiuos N. B. K. argumentus atmesti.

Dėl paskirtos nuobaudos.

Pradiniu skundu N. B. K. prašė nutarimą pakeisti ir neskirti administracinės nuobaudos, atsižvelgiant į jos senyvą amžių, blogą sveikatos būklę ir sunkią materialinę padėtį.

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (kasacines nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-41/2014 ir kt.).

Šiuo atveju, viena vertus, N. B. K. padarė vieną baigtą administracinį nusižengimą, susijusį su gyvūnų globa, kuriuo dėl jos šuns įkandimo A. Č. buvo sukelta žala jos sveikatai, pastaroji dėl to patyrė nepatogumų ir netgi komplikaciją (b. l. 11). Kita vertus, administracinis nusižengimas padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, N. B. K. atsakomybę lengvina tai, kad ji yra sulaukusi šešiasdešimt penkerių metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, N. B. K. yra sulaukusi senyvo, septyniasdešimt šešerių metų amžiaus, medicinos dokumentų išrašas / siuntimas patvirtina jos blogą sveikatos būklę (b. l. 61-62), pradiniame skunde N. B. K. nurodė gaunanti vos 350 EUR dydžio senatvės pensiją, kuri yra vienintelis jos pajamų šaltinis, iš kurio ji turi atsiskaityti už vandenį, energiją, komunalines ir administravimo paslaugas, taip pat įsigyti iš dalies kompensuojamų / nekompensuojamų vaistų ir prasimaitinti (b. l. 3-4), N. B. K. administracine tvarka nebausta (b. l. 19). Visa tai rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiama N. B. K. nėra linkusi elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, jos antivisuomeninės nuostatos nėra susiformavusios, o administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir jos lengvabūdiško, avantiūristiško požiūrio į savo, kaip šuns laikytojos, pareigas bei kitų asmenų saugumo interesus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nutarimas keistinas ir N. B. K. skirtina švelnesnė administracinė nuobauda, negu numatyta ANK 346 straipsnio 4 dalies sankcijoje, t. y. įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644-647 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. B. 2018 m. spalio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR_N-2101-2018 patikslinti, nurodant, kad N. B. K. K. 2018 m. spalio 14 d., apie 13:16 val., viešoje vietoje, prie parduotuvės „Maxima“, esančios Vilniuje, Minties g. 58, nesulaikė vedžiojamo mišrios veislės šuns, kuris puolė moterį A. Č. ir įkando jai į dešinės kojos šlaunį, taip sukėlė žalą jos sveikatai, ir padarė administracinį nusižengimą, numatyta ANK 346 straipsnio 4 dalyje.

Pakeisti ir N. B. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą - įspėjimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij