- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-22
- Bylos Nr.
- 2A-1343-565/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19907-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- T. V. D.
- Ieškovas
- F. W.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo F. W. ieškinį atsakovei T. V. D. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydamas atidalinti ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t.y. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), tokia tvarka: ieškovui asmeninės nuosavybės teise paskirti patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, palėpę, pažymėtą indeksu 3-1, rūsio dalį, pažymėtą indeksu A; atsakovei asmeninės nuosavybės teise paskirti patalpas, pažymėtas indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-5, 2-6, palėpę, pažymėtą indeksu 3-2, rūsio dalį, pažymėtą indeksu B.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-22 sprendimu ieškinį patenkino, atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, ieškovui paskiriant namo patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, pastogės patalpą, pažymėtą indeksu 3-1, bei rūsio patalpą, projektiniame plane pažymėtą indeksu A (13,78 kv. m. ploto), atsakovei paskiriant namo patalpas, pažymėtas indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, pastogės patalpą, pažymėtą indeksu 3-2, bei rūsio patalpą, projektiniame plane pažymėtą indeksu B (13,78 kv. m. ploto), nustatė, kad įėjimu į rūsį šalys naudosis bendrai.
Byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2003-02-10 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1115-30/2003, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi šiuo namu tvarka. Teismas sprendė, kad nagrinėjama byla ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr.2-1115-30/2003 nėra tapačios. Nors 2002 metais pareikštu ieškiniu atsakovei ieškovas suformulavo reikalavimą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad, nagrinėjant bylą iš esmės, ieškovas prašė nustatyti naudojimosi namu tvarką. Būtent dėl šio reikalavimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ir priėmė 2003-02-10 sprendimą, kuriuo nustatė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką. Todėl teismas padarė išvadą, kad ankstesnė byla buvo išnagrinėta ir sprendimas priimtas dėl kito dalyko. Be to, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ankstesnėje ir šioje byloje pareikšti ieškiniai reiškiami ne visai tuo pačiu faktiniu pagrindu, t.y. ankstesnėje byloje ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas siauriau. Iš 2002 metais pareikšto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas ieškinį reiškė norėdamas aiškiai identifikuoti jam priklausančią namo dalį, kad atliktų savo namo dalies remonto darbus, kuriems atsakovė trukdė. Nagrinėjamoje byloje ieškinio pagrindu ieškovas nurodė siekį baigti bendrosios dalinės nuosavybės santykius.
Teismas nurodė, kad ieškovo siūlomas namo atidalinimo būdas atitinka anksčiau nustatytą naudojimosi šiuo namu tvarką, toks atidalinimas yra galimas be jokios žalos namo paskirčiai. Teismas laikė nepagrįstu atsakovės teiginį, kad namas įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, todėl gali būti tinkamai prižiūrimas tik valdant jį bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kaip nepagrįstus teismas atmetė ir atsakovės argumentus apie tai, kad namas negali būti atidalintas, nes pastatytas iš rąstų, turi bendras komunikacijas, bendrus pamatus, bendrą stogą ir palėpę bei rūsį. Ieškovas pateikė įrodymus apie tai, kad komunalinės paslaugos jam teikiamos būtent į jo namo dalį. Be to, pagal CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Todėl aplinkybė, kad lieka bendrojo naudojimo objektai, negali būti kliūtimi atidalinti nekilnojamojo daikto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-22 sprendimo, kuriuo prašo: pripažinti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-02-10 sprendimu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-22 sprendimu išnagrinėti ieškiniai dėl namo dalies atidalinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo yra tapatūs, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-22 sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-02-10 sprendime pripažinta, kad tenkinti ieškinio dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalinimo nėra teisinio pagrindo, nes namas yra pastatytas ant bendrų pamatų, turi bendras sienas ir kitas bendras komunikacijas. Atsižvelgiant į šiuos teismo sprendime nurodytus motyvus laikytina, kad teismas ieškovo ieškinio dėl namo dalies atidalinimo netenkino. Nepasikeitus jokioms aplinkybėms tenkinti ieškinį skundžiamu sprendimu nebuvo pagrindo, ir tokio sprendimo priėmimas prieštarauja CPK 279 str. 4 d. Todėl teismas turėjo CPK 293 str. 3 p. pagrindu bylą pagal ieškovo ieškinį nutraukti.
2. Pagal įstatymą ir teismų praktiką atidalinant namo dalį suformuojamas atskiras turtinis vienetas. Atskirų turtinių vienetų suformavimas reiškia, kad iš vieno gyvenamojo namo bus du sublokuoti namai. Atidalinus ieškovui priklausančią gyvenamojo namo dalį, šias dalis skirs bendra siena, kuri šiuo metu neatitinka tokiai sienai keliamų reikalavimų, t.y. neatitinka priešgaisrinei sienai keliamų reikalavimų. Dėl šios priežasties laikytina, kad, atidalius namą pagal skundžiamą teismo sprendimą, yra pažeistas įstatymas, nustatantis, kad atidalinimas galimas tik jei juo nepadaroma neproporcinga žala turto paskirčiai.
3. Skundžiamas teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2009, 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-353/2009).
Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
1. Daikto dalumą arba nedalumą lemia jo tikslinė paskirtis ir tai, ar, padalijus jį, ši paskirtis išlieka, pasikeičia ar išnyksta. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių yra nustatyta namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, ir šalys namu naudojasi pagal šią tvarką, ieškovo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės nutraukimo būdas yra priimtiniausias – jis nepažeis nei ieškovo, nei atsakovės teisių ir nepadarys neproporcingos žalos nei namui, nei jo paskirčiai, kuri išliks nepakitusi.
2. Iš 2013-09-30 patalpų atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemos matyti, kad namas faktiškai susideda iš dviejų butų. Byloje yra pateikti įrodymai apie tai, kad komunalinių paslaugų apskaita yra vykdoma atskirai. Namo komunikacijos (šiluma, elektra, vanduo, dujos) yra atskiros, o namas sukonstruotas ir pastatytas taip, kad jį sudaro du butai, skirti gyventi dviems šeimoms. Todėl atsakovės argumentai, kad namas turi bendras komunikacijas, bendrus pamatus, bendrą stogą, palėpė bei rūsį ir dėl to jam negali būti taikomas atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės institutas, yra nepagrįsti.
3. Iš Vilniaus miesto 1 apylinkęs teismo civilinės bylos Nr.2-1115-30/2003 teismo posėdžio protokolo matyti, kad posėdžio metu ieškovas prašė nustatyti naudojimosi namu tvarką, ir būtent dėl šio reikalavimo teismas ir priėmė sprendimą, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakyta tik dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo. Kadangi civilinėje byloje Nr.2-1115-30/2003 sprendimas buvo priimtas dėl kito dalyko, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo nutraukti nagrinėjamos bylos dėl bylų tapatumo.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Dėl bylų tapatumo
CPK 296 str. 1 d. 4 p. išdėstytos normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį jau pasinaudota, todėl vėliau reikšti dar vieną tapatų ieškinį neleidžiama. Tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą aiškinęs, kad, nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.
Iš ieškinio Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-1115-30/2003 turinio matyti, kad ieškinį ieškovas grindė atsakovės trukdymu naudotis bendrąja daline nuosavybe: ieškovas nurodė, kad atsakovė trukdo atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus, todėl ieškovas nori aiškiai identifikuoti jam priklausančią namo dalį, kad galėtų atlikti šios namo dalies remonto darbus be atsakovės sutikimo. Iš ieškinio nagrinėjamoje byloje turinio matyti, kad ieškinį ieškovas grindžia tuo, kad nori baigti bendrąją dalinę nuosavybę, transformuojant ją į asmeninę nuosavybę. Ieškiniu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-1115-30/2003 ieškovas pareiškė reikalavimą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau teismo posėdžio metu prašė nustatyti naudojimosi namu tvarką. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2003-02-10 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1115-30/2003 rezoliucinėje dalyje pasisakė tik dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr.1115-30/2003 dalykas ir pagrindas nėra tapatūs nagrinėjamai bylai.
Dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
Atidalinimas iš bendrosios nuosavyhės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Atidalinant iš bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalinams iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų objekto dalių, todėl būtent tokio atidalinimo turi būti siekiama teismų praktikoje. Tačiau visiškas atidalinimas nepaneigia kai kurių bendrojo naudojimo objektų (bendrosios kontrukcijos, bendroji inžinerinė įranga, kitos bendrojo naudojimo patalpos), kurie yra fiziškai nedalūs ir būtini visiems bendraturčiams tam, kad jie galėtų pagal paskirtį naudotis bendrąja daline nuosavybe, egzistavimo. Teikiami atidalinimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t.y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitiktų bendraturčių dalis, nedarytų neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeistų kitų asmenų teisių. Jei atidalinant daiktą jo paskirčiai padaryta žala yra proporcinga, tai toks atidalinimas nepažeidžia CK 4.80 str. 2 d. nustatyto reglamentavimo. Atidalinant daiktą žalą galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalinimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, praktiškai nelieka daikto naudojimo pagal paskirtį galimybės. Žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalinimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Kiekvienu atveju, ar padaryta žala yra proporcinga daikto paskirčiai, teismas sprendžia nagrinėdamas bylą dėl atidalinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-466/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-502/2013 ir kt.).
Iš 27, 71 b.l. esančių planų matyti, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), suprojektuotas ir pastatytas taip, kad faktiškai susideda iš dviejų atskirų butų, į kuriuos yra atskiri įėjimai (patalpos 1-1 – 1-6 ir patalpos 2-1 – 2-6). Pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-02-10 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1115-30/2003 patvirtintą naudojimosi namu tvarką, šalys ir naudojasi šiais atskirais butais, t.y. ieškovas naudojasi patalpomis 1-1 – 1-6, o atsakovė naudojasi patalpomis 2-1 – 2-6. Tokia pačia tvarka ieškovas prašo atidalinti šias namo patalpas (73, 74 b.l.). Namo palėpė yra virš visų namo patalpų. Pagal ieškovo pateiktus atidalinimo projektus (73, 74 b.l.) ieškovui ir atsakovei prašoma skirti tas palėpės dalis, kuriomis šalys naudojasi pagal 2003-02-10 sprendimu patvirtintą naudojimosi namu tvarką, šalims prašomos skirti palėpės patalpos yra virš šalims prašomų skirti namo patalpų, iš 73 b.l. esančio projekto matyti, kad iš atsakovui prašomos skirti namo patalpos 1-1 yra įrengtas įėjimas į ieškovui prašomas skirti palėpės patalpas. Iš rūsio atidalino projektų (73, 74 b.l.) matyti, kad rūsio atidalinimo tvarka atitinka 2003-02-10 sprendimu patvirtintą naudojimosi rūsiu tvarką, o ta aplinkybė, kad įėjimu į rūsį naudojamasi bendrai, nepaneigia galimybės atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Vilniaus miesto Lenino rajono apylinkės teismas 1982-10-21 sprendimu nustatė, kad žemės sklypo, esančio prie namo (duomenys neskelbtini), dalimi „C“, kuria patenkama prie įėjimo į rūsį, namo bendrasavininkai naudojasi bendrai.
Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad namą faktiškai sudaro du atskiri butai, skundžiamu sprendimu atidalintomis patalpomis šalys naudojasi nuo 2003-02-10 teismo sprendimo įsiteisėjimo, atidalintos dalys iš esmės atitinka šalių idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra atliekami jokie namo pertvarkymai. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta ta pati faktinė situacija, kuri buvo ir iki šio sprendimo priėmimo – šalys ir toliau tomis pačiomis sąlygomis naudojasi savo nuosavybe, tik pakeičiama nuosavybės teisės rūšis, t.y. nutraukiama bendroji dalinė nuosavybė, kuri transformuojama į asmeninę. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl atidalinamų patalpų atitikties statybos techninių reglamentų reikalavimams, susijusiems su priešgaisrine siena, o taip pat nukrypimu nuo apeliaciniame skunde nurodytos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi apliacinis skundas atmetamas, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos išlaidos už advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą. Ieškovo patirtos išlaidos (2 500 Lt su PVM) viršija patvirtintose rekomendacijose nustatytą maksimalų advokato (advokato padėjėjo) užmokestį už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl priteistinos išlaidos mažintinos iki 1 815 Lt (su PVM) (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės T. V. D. ieškovo F. W. naudai 1 815 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.