Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. (toliau – J. Š.), padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos Ž. Š. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą. Baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, J. Š. skirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius vairuoti kelių transporto priemones ir skirta 10 MGL (500 (penkių šimtų) eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią J. Š. privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąsias priemonės – dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, J. Š. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduodi VĮ ,,Regitra“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilį ,,VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuspręsta grąžinti J. Š..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. Š. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis 2018 m. sausio 18 d., apie 21.05 val., (duomenys neskelbtini), važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 126 punktų reikalavimus, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,WV Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio koncentracija, konkrečiai nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija kraujyje – 1,63 promilės etilo alkoholio, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio pajudėjo į priekį ir atsitrenkė į automobilį ,,Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

2. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras M. Š. (toliau – prokuroras) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, paskirti J. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti kelių transporto priemonę – automobilį ,,WV Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) panaikinti J. Š. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

2.1. Prokuroro teigimu, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad J. Š. tyčia vairavo jam priklausantį automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,63 promilės etilo alkoholio kiekis kraujyje. Atsisakydamas taikyti J. Š. atžvilgiu BK 72 straipsnį, apylinkės teismas akcentavo proporcingumo tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės su savo nuosavybe elgtis nevaržomai svarbą bei įvertinęs J. Š. asmenybę, jo veikos pavojingumo laipsnį, transporto priemonės konfiskavimo netaikė. Nesutinkant su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniu skundu pažymima, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, būtų apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju – turto konfiskavimo, pobūdžio.

2.2. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad nors J. Š. vairuota transporto priemonė nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas būtų neįmanomas, todėl J. Š. automobilis laikytas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio prasme ir turi būti konfiskuojamas. Priešingu atveju (automobilio nekonfiskavus) susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nors pirmos instancijos teismas sprendė, kad konfiskavus transporto priemonę, su kuria padaryta nusikalstama veika, būtų pažeistas proporcingumo principas, kadangi automobilis yra ne prabangos dalykas, o būtina susisiekimo priemonė, tačiau apeliaciniu skundu su tokia pozicija nesutinkama. Šiuo aspektu akcentuojama, kad tuo pačiu nuosprendžiu J. Š. turėta teisė vairuoti transporto priemones buvo apribota. Be to, turto konfiskavimas yra poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių šioje baudžiamojoje byloje nėra. Tokių aplinkybių skundžiamame nuosprendyje nenurodė ir teismas. Nors iš byloje apklaustų asmenų gauta informacija, kad J. Š. šeima sunkiai materialiai verčiasi, augina vaikus ir automobilis yra vienintelė šeimos transporto priemonė, tačiau tiek J. Š., tiek jo žmona, šioje byloje laiduotoja, yra dirbantys, sveiki, o automobilio vertė nėra neproporcingai didelė.

2.3. Prokuroras pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu J. Š., be kita ko, buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kadangi šiuo atveju būtent transporto priemonės konfiskavimas, prokuroro įsitikinimu, padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus, o teismo paskirtoji įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą parinkta neteisingai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, J. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turėtų būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro M. Š. apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija nei J. Š. kaltės, nei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ar bausmės, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su teismo sprendimu nekonfiskuoti J. Š. priklausančios transporto priemonės bei baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą, J. Š. paskyrimu, kam atsiliepimu į apeliacinį skundą iš esmės pritaria ir pats J. Š..

7. Vertinant prokuroro apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas. Taigi nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai juos veikia, žaloja, o taip pat ir tie įrenginiai, mechanizmai bei prietaisai, kuriais tiesiogiai nusikaltimo dalykas neveikiamas, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą.

8. BK 72 straipsnyje, reglamentuojančiame turto konfiskavimą, šios normos taikymo išimčių, susijusių su tuo, kad nusikalstamos veikos priemonė nurodyta specialiojoje dalyje konstruojant nusikaltimo sudėtį (kaip būtinasis požymis ar ne), nenumatyta. Įstatymų leidėjas, konstruodamas nusikalstamų veikų sudėtis, ne vienu atveju yra nurodęs nusikaltimo padarymo priemonę, įrankį kaip objektyvųjį būtiną ir netgi kvalifikuojantį nusikalstamos veikos sudėties požymį (plėšimas panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį (BK 180 straipsnio 2 dalis), panaudojant šaunamąjį ginklą (BK 180 straipsnio 3 dalis)), tačiau tai nepašalina bendrojoje dalyje įtvirtinto imperatyvo konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę ar įrankį, nes bendrosios ir specialiosios baudžiamojo įstatymo dalių nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai.

9. Sprendžiant automobilio konfiskavimo klausimą pažymėtina, kad automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas O. Š. vardu. Kaip matyti iš O. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, automobilį VW Sharan ji maždaug prieš keturis metus padovanojo savo sūnui J. Š., kuris juo naudojasi kaip savu, tačiau automobilio sūnaus vardu neperregistravo. Tai, kad automobilį, kurį vairavo būdamas neblaivus, jam padovanojo mama teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir J. Š.. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles nuosavybės teisė į kilnojamąjį daiktą, kokiu yra automobilis, atsiranda nuo jo perdavimo momento. Automobilio registracija su nuosavybės teisių atsiradimu nesiejama, nes registruojamas daiktas, o ne nuosavybės teisė, kas leidžia teigti, jog šio automobilio faktiniu savininku nusikaltimo padarymo metu buvo J. Š..

10. Nagrinėjamu atveju, abejonių tuo, jog J. Š. priklausanti transporto priemonė – automobilis „WV Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, teisėjų kolegijai nekyla. Nors J. Š. vairuota transporto priemonė nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas būtų neįmanomas. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę, todėl įvykio metu J. Š. vairuotas automobilis laikytinas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnyje įtvirtintų nuostatų kontekste. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio konfiskavimas, priešingai nei tai konstatuota skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, šiuo konkrečiu atveju privalo būti taikomas. Priešingu atveju (automobilio nekonfiskavus) susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

11. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiai nurodė bendruosius teisės principus, kurie neva leido spręsti, kad J. Š. taikyti turto konfiskavimą būtų netikslinga. Nors anksčiau J. Š. nėra sulaikytas vairuojantis neblaivus, iš esmės jis charakterizuojamas teigiamai, be to kaltę pripažino, gailisi dėl padaryto, tačiau teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog J. Š. ne tik vairavo neblaivus, bet ir sukėlė eismo įvykį taip sugadindamas kitą automobilį ir sukeldamas realią grėsmę kitiems eismo dalyviams. Įvertinus, tai, jog dėl šios veikos J. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas – automobilio konfiskavimas negali būti laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų ir teisės pažeidimų prevencijos. Dėl šių priežasčių, kolegijos įsitikinimu, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui nepaskirta nepagrįstai.

12. J. Š. pirmosios instancijos teismas paskyrė 10 MGL, t. y. 500 (penkių šimtų) eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė J. Š. buvo parinkta neteisingai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Šia įmoka, visų pirma, siekiama užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą, o nagrinėjamu atveju padarytas tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui. Nors įstatymas nedraudžia įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskirti padarius ir kitokio pobūdžio nusikaltimus (ne tik smurtinius), tačiau visais atvejais būtina šios poveikio priemonės taikymą pagrįsti. Teisėjų kolegijos manymu, nusprendus taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. trečią baudžiamojo poveikio priemonę, J. Š. finansiškai būtų nubaustas per griežtai. Nagrinėjamu atveju, būtent transporto priemonės konfiskavimas, o ne įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus, todėl skundžiamu nuosprendžiu J. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, panaikinama.

13. Atsižvelgiant į išdėstytą, prokuroro apeliacinio skundo reikalavimai skirti J. Š. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę bei panaikinti J. Š. paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kam, be kita ko, neprieštarauja ir pats J. Š., tenkinami, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį WV Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei panaikinant J. Š. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, t. y. 500 (penkių šimtų) eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro M. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės J. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalių, BPK 94 straipsnio 1 dalies pagrindu konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį ,,VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą O. Š. vardu.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL, t. y. 500 (penkių šimtų) eurų įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią asmuo privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.