- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-21
- Bylos Nr.
- ATP-399-387/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-02 nutarimo, kuriuo S. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, skiriant už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį po 868 Eur, viso 1736 Eur baudą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Š. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „ŠPALSA“ (į.k. 180195435, reg. Vinciūniškių Sodų 4-ji g. 6, Vilniuje) vadovu bei nuo 2014-09-24 vykdantis individualią veiklą (taksi veikla), būdamas atsakingas už darbo organizavimą šioje įmonėje, laikotarpiu nuo 2014-10-24 iki 2014-12-01 leido dirbti taksi vairuotojams K. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. G. ((duomenys neskelbtini)), nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimą į darbą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-02 nutarimą. Nurodo, kad nei K. Š., nei A. G. darbinti nežadėjo, jokio darbo grafiko jiems nenustatinėjo ir atlyginimo mokėti nežadėjo. Norėjo suteikti jiems galimybę užsidirbti pinigus, todėl išnuomojo automobilius, už kuriuos jie turėjo mokėti kas mėnesį po 1500 Lt. Pasak apelianto, kad minėti asmenys galėtų dirbti taksi vairuotojais Vilniaus mieste, jie turėjo išsiimti individualios veiklos pažymas taksi veiklai ir Vilniaus miesto savivaldybėje gauti leidimą konkrečiam automobiliui ir konkrečiam asmeniui. Kadangi jie viso to neturėjo, pasirašydamas automobilio nuomos sutartį, apeliantas jiems suteikė galimybę užsidirbti pinigų ir kol susitvarkys reikiamus dokumentus, leido jiems dirbti su jo individualios veiklos pažyma ir savivaldybėje išduotu leidimu šiam nuomojamam automobiliui. Anot apelianto, šiame automobilyje sumontuotas taksometras su spausdintuvu mokesčių inspekcijoje irgi yra registruotas jo vardu. Taigi nepriklausomai nuo to, kas sėdėjo už šio automobilio vairo, visa apyvarta buvo registruojama apelianto vardu, tad ir mokesčius visus turėjo sumokėti jis. Apeliantas pažymi, kad visas apyvartines lėšas, iš kurių jie turėjo mokėti nuomos mokestį ir mokestį už užsakymus, gaunamus iš dispečerės, K. Š. ir A. G. pasiėmė sau. O visus mokesčius turėjo sumokėti apeliantas. Apelianto teigimu, minėti asmenys vis delsė ir delsė tvarkyti dokumentus, nuomos mokesčio praktiškai nemokėjo, todėl S. Š. jiems pasakė, kad kreipsis į teismą dėl skolos išieškojimo. Po šio įvykio K. Š. ir A. G. numetė gerokai apgadintą automobilį aikštelėje ir į jokių kontaktų su apeliantu nepalaikė. Negana to, keršydami, kreipėsi su melagingu pranešimu į Valstybinę darbo inspekciją. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad automobiliuose buvo įrengti mobilūs bankiniai terminalai tam, kad keleiviai galėtų atsiskaityti banko mokėjimo kortelėmis. Tačiau visi terminalai buvo gauti UAB „Špalsa“ vardu, kadangi juos gali išsiimti tik juridinis asmuo, turintis visus leidimus ir neturintis jokių skolų. Kai klientas atsiskaitydavo banko kortele, pinigai patekdavo į UAB „Špalsa“ sąskaitą ir banko terminalo spausdinamas čekis irgi būdavo šios bendrovės vardu. Apelianto teigimu, šiuos pinigus jis užskaitydavo kaip mokestį už automobilio nuomą ir užsakymus. Visa ši tvarka, anot apelianto, K. Š. ir A. G. buvo puikiai žinoma.
Apeliantas taip pat nurodė, kad vairuotojai aptarnavo UAB „Sauda“ sutartinius klientus. Pasak apelianto, UAB „Sauda“ prieš 2,5 metų įkūrė taksi padalinį Open taksi, kuriam vadovavo S. Š.. Bendrovė dėjo labai didelis pastangas ieškant klientų ir sudarė apie 60 sutarčių su įvairiais viešbučiais ir bendrovėmis. Sutartiniai klientai važiuodavo su taip vadinamais talonais ir grynųjų pinigų nemokėdavo. Tačiau nepaisant turėtų klientų, UAB „Sauda“ patirdavo didžiulius nuostolius, dėl to buvo nuspręsta reorganizuoti šios bendrovės darbą. UAB „Sauda“ pradėjo vykdyti veiklą per atskirą dispečerinę ir per individualios veiklos pažymas turinčius vairuotojais su nuomojamais ar nuosavais automobiliais. Apeliantas pažymėjo, kad visi automobiliai buvo puikiai apipavidalinti ir įrengti, su labai išgarsėjusiu trumpuoju numeriu 1414, todėl viskas taip ir buvo palikta, kad nesumažėtų užsakymų srautas. Visos sudarytos sutartys taip pat liko UAB „Sauda“ Open taksi vardu, o jas aptarnaujantys vairuotojai, dirbantys su individualios veiklos pažymomis, tiesiog jas aptarnaudavo ir pristatydavo tuos talonus. Pasak apelianto, šie pinigai, kaip ir atsiskaitymo banko kortelėmis čekiai, būdavo užskaitomi už automobilių nuomą ir užsakymus. Apeliantas pažymi, kad tie talonai ir atsiskaitymai per banko terminalus, būdavo vieninteliai pinigai, kuriuos sumokėjo K. Š. ir A. G. už automobilio nuomą ir užsakymus. Visus grynuosius pinigus jie pasiėmė sau, o mokesčius už juos sumokėjo apeliantas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėja T. Aksionova (toliau - Institucijos atstovė) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Institucijos atstovės teigimu, S. Š. kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai, kuriuos ištyręs bei atsižvelgęs į kitas apelianto atsakomybei spręsti reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas paskyrė jam teisingą ir proporcingą nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Išnagrinėjęs pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, S. Š. kaltei, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, pagrįsti.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nurodyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Pažymėtina, kad atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Tuo tarpu asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, neįeina į ATPK 41³ straipsnio reguliavimo dalyką.
Vertinant, ar santykiai įforminti paslaugų teikimo ar kita civiline sutartimi nėra faktiniai darbo santykiai, turėtų būti atsižvelgiama į visumą darbo santykių požymių ir tai, ar juos galima konstatuoti vykdomoje veikloje. Vertintina: 1) kokia apimtimi paslaugų teikėjo atliekamas darbas yra įmonės įprastos veiklos dalis, ar įmonė nustato darbo laiko trukmę ir kitas darbo sąlygas; 2) kokia apimtimi įmonė – paslaugų gavėja vykdo paslaugas teikiančio asmens kontrolę jo atliekamam darbui, įskaitant darbo drausmės kontrolę, ar įmonė paslaugų teikėjui suteikia įrengimus, techniką, medžiagas, būtinas atitinkamo darbo (užduoties) atlikimui, ir kokia apimtimi; 3) ar darbai yra vykdomi reguliariai, pastoviai; 4) ar asmeniui suteikiama darbo vieta; 5) ar įmonė periodiškai išmoka paslaugų teikėjui priklausantį atlyginimą, ar jis nustatomas pagal iš anksto sutartus kriterijus. Jei mokama periodiškai, o ne po darbo atlikimo, jei atlikto darbo rezultatas mažai įtakoja atlyginimo dydį, tikėtina, jog santykiai yra darbo; 6) ar paslaugas teikiantis asmuo gali gauti pelno, ir ar jis rizikuoja patirti su savo darbu (užduotimi) susijusius nuostolius. Jei neegzistuoja verslo rizika, tai asmens vykdoma veikla greičiausiai nebus individuali veikla; 7) ar įmonė teikia darbuotojui profesinio parengimo paslaugas. Profesinio parengimo paslaugos paprastai bus teikiamos darbo santykiais susijusiam asmeniui. Visos nurodytos aplinkybės stengiantis kvalifikuoti faktinius santykius kiekvienu atveju vertintinos drauge.
Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, jog aukščiau išvardintos, nagrinėjamu atveju ypatingą svarbą teisingam asmens nubaudimui pagal aptariamą straipsnį turinčios aplinkybės, taip ir liko nenustatytomis. Nors skundžiamoje nutartyje ir nurodoma, jog byloje yra nustatyta, kad prieš įsidarbinant su A. G. ir K. Š. buvo aptartas atlyginimas, darbo sąlygos bei tai, kad už klientų vežimą jie turėjo atsiskaityti S. Š., su tokiu pirmos instancijos teismo teiginiu negalima sutikti. Atvirkščiai, bylos nagrinėjimo metu apskritai nebuvo akcentuojamas A. G. ir K. Š. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žadėtas mokėti atlyginimas bei jo dydis. Pažymėtina, kad tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu K. Š. ir A. G. nurodė, jog iš gautų pajamų jiems reikėjo sumokėti automobilio nuomos mokestį (1500 Lt) bei užsakymų kainą, o visus likusius pinigus jie galėjo pasilikti sau. Tačiau tokie parodymai labiau atitinka administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus dėl tarp jo ir taksi vairuotojų Automobilio nuomos ir užsakymų pirkimo sutarties pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių, o ne A. G. ir K. Š. nurodytas aplinkybes dėl įdarbinimo metu sutarto konkretaus dydžio atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi bei pažeidimą tyrusi institucija ir bylą nagrinėjęs apylinkės teismas nesiėmė jokių priemonių šiai aplinkybei nustatyti, o vadovavosi vien tik prašymus ištirti S. Š. veiklą surašiusių asmenų paaiškinimais. Taip byloje yra nenustatyta ir net nebandyta nustatyti, ar A. G. ir K. Š., teikdami taksi paslaugas laikotarpiu nuo 2014-10-24 iki 2014-12-01 gavo kažkokias pajamas grynaisiais pinigais ir jei taip, kaip vyko šių pajamų apskaitymas (ar jas pasilikdavo sau taksi vairuotojai, ar jos būdavo grąžinamos S. Š., jei taip, kaip vyko šių pajamų S. Š. vykdomas apskaitymas ir pan.). Pažymėtina, kad A. G. ir K. Š. Valstybinei darbo inspekcijai buvo pateikti tik kredito kvitai, išrašyti klientams, atsiskaitinėjusiems ne grynaisiais pinigais, bet banko mokėjimo kortelėmis bei vežamiems pagal anksčiau S. Š. sudarytas aptarnavimo sutartis (b. l. 18-20), jiems iš anksto apmokėjus teikiamas taksi paslaugas. Tuo tarpu kam atitekdavo klientų sumokėti grynieji pinigai, kaip jau buvo minėta, nei pirmos instancijos teismo, nei protokolą surašiusios institucijos tirta apskritai nebuvo. Akcentuotina, kad savo prašymuose ištirti S. Š. veiklą K. Š. ir A. G. buvo nurodę, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nemoka valstybei jokių mokesčių, tačiau ir šios aplinkybės nebuvo tinkamai nustatytos galimo administracinio teisės pažeidimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu, nors pasak S. Š. jis visus pajamų mokesčius valstybei buvo sumokėjęs, jokios žalos valstybei nepadarė. Tuo tarpu nelegaliu darbu pažeidėjas kaip tik siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Šis pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje surinkti duomenys leidžia manyti, jog S. Š. turi ir daugiau taksi automobilių, kuriuos jis nuomoja vairuotojams, tiekiantiems taksi paslaugas. Dėl pastarosios priežasties, nagrinėjamoje byloje būtų tikslinga apklausti ir kitus iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens taksi automobilius nuomojančius vairuotojus, siekiant nustatyti jų taksi paslaugų teikimo, darbo organizavimo tvarką bei atsiskaitymo su S. Š. sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik apklausus bylos baigtimi visiškai nesuinteresuotus asmenis bei surinkus kitus, teismo aukščiau aptartus S. Š. administracinės atsakomybės klausimui spręsti itin didelę reikšmę turinčius duomenis, bus galima objektyviai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2015-04-02 Vilniaus miesto apylinkės teismas, patenkinęs S. Š. ieškinį dėl skolos priteisimo, priteisė iš atsakovo K. Š. 853,80 EUR (aštuonis šimtus penkiasdešimt tris eurus, 80 ct) skolos, 434,43 EUR baudos, 41,00 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Teismas konstatavo, kad K. Š. netinkamai vykdė pagal Automobilio nuomos ir užsakymų pirkimo sutartį prisiimtas pareigas, nesumokėjo S. Š. sutartos automobilio nuomos mokesčio, neatsiskaitė už laikotarpiu nuo 2014-10-07 iki 2014-12-01 jo įvykdytus 492 užsakymus, gautus iš Open taksi dispečerinės bei nutraukė minėtą sutartį nesilaikęs joje nustatytos nutraukimo tvarkos (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Pastarosios aplinkybes, vertinant jas aukščiau teismo aptartų įrodymų kontekste, taip pat leidžia abejoti skundžiamame nutarime pateiktu teisinių santykių, susiklosčiusių tarp S. Š. ir A. G. bei K. Š., vertinimu bei patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus dėl bylinėjimosi su K. Š. ir A. G. civilinio proceso tvarka. Civilinė byla dėl skolos priteisimo S. Š. naudai iš atsakovo A. G. šiuo metu dar nėra išnagrinėta (teismų sistemos LITEKO duomenys).
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei į tai, kad S. Š. buvo nubaustas tinkamai nenustačius bei neištyrus visų jo administracinei atsakomybei spręsti reikšmingų aplinkybių, 2015-03-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas naikintinas, byla grąžintina iš naujo tirti įgaliotai institucijai.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
S. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-02 nutartį, grąžinant bylą Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui tirti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.