- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-31
- Bylos Nr.
- ATP-724-508/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Egidijus Jonas Grigaravičius
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 04 d. nutarimo E. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. M. už tai, kad jis 2012 m. balandžio 18 d. 16.53 val. Prienų r.sav., kelio Kaunas-Prienai-Alytus 31 km, vairuodamas automobilį BMW X5, valst. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 17 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 124¹ str. 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismo 2012-07-04 nutarimu, ištaisytu 2012-07-09 Prienų rajono apylinkės teismo nutarimu, E. M. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., skirta 3600 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 124¹ str. 7 d. skirta 35 litų baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., šios nuobaudos subendrintos ir E. M. skirta galutinė subendrinta nuobauda – 3600 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams 6 mėnesiams.
Šalies argumentai
E. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2012-07-04 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde pažymima, kad nors protokole E. M. kaltinimas buvo suformuluotas pagal ATPK 130 str. 1 d., 124¹ str. 7 d., apylinkės teismo nutarimo nustatomojoje dalyje nurodytos tapačios aplinkybės, tačiau nutarimo rezoliucinėje dalyje rašoma, kad jis yra baudžiamas už ATPK 130 str. 1 d. bei 130 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d. numatytus pažeidimus. Tai rodo, jog rezoliucine nutarimo dalimi pirmosios instancijos teismas jį nubaudė už administracinį teisės pažeidimą, kurio nenustatė nei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas, nei pats teismas. Toks faktas rodo apylinkės teismo nutarimo nepagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Norėdamas jo veiką kvalifikuoti pagal ATPK 130 str. 1 d., teismas, anot apelianto, privalėjo detaliau analizuoti, ar tiksliai buvo laikomasi norminių aktų reikalavimų stabdant automobilį BMW X5. Apylinkės teismo nutarime pabrėžiama, kad neva jo vairuojamas automobilis buvo stabdomas įjungus garso ir šviesos signalizaciją. Tokios aplinkybės akcentavimas byloja, jog transporto priemonės stabdymo būdas neatitiko tų reikalavimų, kurie išdėstyti prie ATPK 130 str. esančioje pastaboje. O tai veda prie minties, kad vargu ar yra pagrindas kaltinti vairuotoją nepaklusus uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nes transporto priemonė buvo stabdoma ne taip, kaip turėjo būti stabdoma pagal ATPK.
Ir administracinio teisės pažeidimo protokole, ir apylinkės teismo nutarimo nustatomojoje dalyje tvirtinama, jog automobilio BMW X5 vairuotojas teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustoti nepakluso 16 val. 53 min. Tuo tarpu iš Lietuvos policijos departamento Policijos informavimo valdybos pateiktos Vieningos pajėgų valdymo sistemos pajėgų vieneto buvimo vietos detalios ataskaitos matosi, kad šviesos sistema įjungta tik 16 val. 59 min. 23 s. ir veikė iki 16 val. 59 min. 42 s., o garso sistema įjungta 16 val. 59 min. 24 s. ir veikė iki 16 val. 59 min. 42 s. Iš tokios informacijos akivaizdu, jog nutarime nurodytu laiku transporto priemonės vairuotojas nebuvo stabdomas, todėl negalėjo pažeisti nei KET, nei ATPK reikalavimų.
Antra vertus, teismo išdėstytos aplinkybės neduoda pagrindo daryti išvadą, kad automobilio BMW X5 vairuotojas nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Teisme liudiję policijos darbuotojai parodė, jog automobilis BMW X5 vis dėlto buvo sustojęs. Liudytojas A. P. patvirtino, kad jis buvo priėjęs prie sustojusios transporto priemonės, jog vairuotojas atidarė savo pusės durų langą, kad jis prisistatė ir paprašė pateikti dokumentus, tačiau vairuotojas dokumentų nedavė, pareiškė nestosiąs ir, įjungęs atbulinę pavarą, apsisuko bei nuvažiavo. Panašiai liudijo ir kitas policijos pareigūnas - liudytojas E. K.. Be to, Vieningos pajėgų valdymo sistemos pajėgų vieneto buvimo vietos detalios ataskaitos duomenys rodo, jog 16 val. 59 min. 46 s. buvo atidarytos policijos automobilio vairuotojo pusės durelės, kurios uždarytos 16 val. 59 min. 50 s., o vėl atidarytos 17 val. 1 s. ir uždarytos 17 val. 3 s. Iš to galima manyti, kad policijos pareigūnas A. P. tuo laiku galėjo išlipti iš policijos automobilio ir bendrauti su BMW X5 vairavusiu asmeniu, nors duomenų, besąlygiškai patvirtinančių, jog bendravo, byloje stinga.
Tikint policininkais, pasak apelianto, negalima konstatuoti, jog transporto priemonę BMW X5 vairavęs asmuo nesustabdė automobilio. Galima tik teigti, kad transporto priemonė buvo sustabdyta mažiau nei po 20 s., kada buvo įjungti policijos automobilio garsinis ir šviesos signalai, tačiau tai nereiškia, jog vairuojąs apskritai nepakluso reikalavimui sustoti ir pažeidė KET reikalavimus. Nutarime paminėtuose KET punktuose nėra nustatyta, per kiek laiko vairuotojas turi sustoti. Šiuo atveju svarbus pats sustojimo ar nesustojimo faktas. Teismo nustatytos aplinkybės liudija, kad automobilio BMW X5 vairuotojas maždaug mažiau nei po 20 s., kai buvo įjungti šviesos ir garso signalai, transporto priemonę buvo sustabdęs. O tai veda prie minties, jog nutarimo teiginys, kad to automobilio vairuotojas nepakluso uniformuoto policijos pareigūno A. P. teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, prieštarauja paties teismo nustatytoms aplinkybėms. Šiuo atveju teismas galėjo svarstyti tik klausimą, ar yra vairuotojo veiksmuose ATPK 124¹ str. 7 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiai.
Žemesnės instancijos teismas
E. M. neigia vairavęs automobilį BMW XG ir tikina, kad tai darė V. A.. Šią aplinkybę patvirtino tiek V. A., tiek R. V.. Tuo tarpu teisme liudijusių policijos darbuotojų parodymai kėlė dideles abejones. Visų pirma, jie negali būti laikomi visiškai nešališkais įvykių stebėtojais ir pasakotojais, nes būtent jų iniciatyva buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla. Policijos pareigūnai, anot apelianto, negalėjo tiksliai matyti, kas iš tikrųjų vairavo automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nors policijos pareigūnai nurodė, kad policijos automobilis prie žiedinės sankryžos sustojo šalia automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl jie turėjo progą gerai matyti tos transporto priemonės vairuotoją, juo labiau kad A. P. buvo priėjęs prie sustojusio BMW X5 ir bendravo su jo vairuotoju, tačiau liudytojai V. A. ir R. V. aiškino, jog policijos pareigūnas prie automobilio BMW X5 nebuvo priėjęs. Todėl, pasak apelianto, policijos darbuotojus galima įtarti sakius netiesą. A. P. nurodė, kad automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie žiedinės sankryžos sustojo, nes priekyje buvo sustojęs miškovežis, už jo lengvasis automobilis, o tada E. M. automobilis. Liudytojas E. K. apie jokį miškovežį nekalbėjo, pagal jį priekyje stovėjo lengvieji automobiliai. Šia prasme E. K. parodymai sutapo su V. A. ir R. V. parodymais. Dar didesnes abejones policijos pareigūnų parodymų patikimumu kelia jų aiškinimas apie transporto priemonių stovėjimo vietą. Liudytojas A. P. teisme pasakė, jog automobilis BMW X5 sustojo ten, kur prasideda kelio ribas ženklinantys stulpeliai, kitame teismo posėdyje jis patikslino sustojimo vietą ir nurodė, kad BMW X5 sustojo važiuojamojoje kelio dalyje, nes toje vietoje nėra šalikelės, o prie važiuojamosios kelio dalies yra metalinis atitvaras. Policijos automobilis, šio liudytojo teigimu, sustojo greta automobilio BMW X5, tarpas tarp jų buvo ne didesnis nei vienas metras. Papasakojęs, kaip buvo išsidėstę automobiliai važiuojamojoje kelio dalyje, iš pradžių jis pareiškė, jog policijos automobilis kelio kitoms transporto priemonėms neužblokavo, tačiau vėliau pasakė, kad sustojus jų automobiliui sustojo ir visas transporto eismas. Iš tokių parodymų galima manyti, jog abi transporto priemonės turėjo stovėti toje vietoje, kur iš vienos pusės kelią riboja stulpeliai, iš kitos - metalinis atitvaras. Būtent tokią policijos automobilio stovėjimo vietą rodo ir Lietuvos policijos departamento Policijos informavimo valdybos pateikta Vieningos pajėgų valdymo sistemos pajėgų vieneto buvimo vietos detali ataskaita. Joje pažymėta, kad 16 val. 59 min. 49 s., t.y. tada, kai pirmą kartą buvo uždarytos policijos automobilio vairuotojo pusės durelės, to automobilio koordinatės buvo tokios: platuma 54.6581504, ilguma 23.9474944. Maždaug po 19 s., t.y. 17 val. 8 s., šios transporto priemonės buvimo vietos koordinatės buvo tokios: platuma 54.6580544, ilguma 23.9474112. Tuo metu policijos automobilis galėjo apsisukti ir važiuoti atgal. Iš inžinieriaus M. V. paruoštų dokumentų matyti, kad policijos automobilis buvo sustojęs toje kelio vietoje, kurioje iš vienos pusės yra trinkelėmis grįsta salelė su važiuojamąją dalį ribojančiais stulpeliais, iš kitos - metalinis atitvaras. Kur buvo automobilis BMW X5, galima spręsti tik iš liudytojų parodymų. Tačiau teismas nepriėmė inžinieriaus M. V. paruoštų dokumentų ir atmetė prašymą apklausti M. V..
Byloje esančioje sankryžos schemoje nurodyta, jog ten, kur galimai buvo sustojęs policijos automobilis, kelio plotis nuo stulpeliais apribotos salelės iki metalinio atitvaro yra 4,75 m. Iš byloje esančių automobilio BMW X5 matmenų matosi, kad šios transporto priemonės su atlenktais veidrodėliais plotis - 2,197 m, automobilio „Škoda" su atlenktais veidrodėliais plotis -2,018 m. Jeigu šios transporto priemonės būtų sustoję greta viena kitos, joms būtų reikėję ne mažiau kaip 4,215 m pločio važiuojamosios dalies. Turint galvoje, jog BMW X5, anot liudijusio policijos darbuotojo, šonu nesilietė su metaliniu atitvaru, o policijos automobilis „Škoda" šonu nesilietė su kelyje esančią salelę ribojančiais stulpeliais, priešingai, BMW X5, pasak A. P., stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje, policijos "Škoda" - taip pat, nes ji stovėjo tarp salelės ir važiuojamosios dalies, automobilius skyrė iki vieno metro pločio tarpas, o policininkas sugebėjo atidaryti savo automobilio dureles ir išlipti iš tarnybinio automobilio, akivaizdu, kad abi transporto priemonės negalėjo sustoti taip, kaip nurodė policininkai A. P. ir E. K.. Apie tai, jog policijos pareigūnai neteisingai pasakoja apie automobilių išsidėstymą kelyje priešais žiedinę sankryžą, galima spręsti ir iš to, kaip, anot jų, automobilis BMW X5 išvažiavo iš įvykio vietos. Policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės apie automobilio BMW X nuvažiavimą, nerealios. Realiai automobilis padarė tokį manevrą, kokį nurodo pareigūnai, t.y. šiek tiek pavažiavo atbulas, apsisuko ir nuvažiavo link Alytaus, tačiau taip manevruoti jis galėjo tik todėl, kad policijos transporto priemonė stovėjo priekyje, o ne greta visureigio, jog BMW sustojo neprivažiavus salelę ribojančių stulpelių. Dėl to darytina išvada, jog teisme liudiję policijos pareigūnai neteisingai nušvietė įvykio aplinkybes, jų parodymai prieštarauja iš kitų įrodymų šaltinių gautai informacijai. Teismo sprendimas savo išvadas pagrįsti A. P. ir E. K. parodymais bei ignoruoti E. M. palankius parodymus davusių liudytojų suteiktą informaciją liudija apie teismo neobjektyvumą.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad transporto priemonę vairavęs V. A. ir jis yra labai panašūs. Turint omenyje, kad A. P. nebuvo priėjęs prie visureigio, o tarnybinis automobilis nebuvo sustojęs greta BMW X5, galima daryti išvadą, jog teisme liudiję policininkai suklydo, nurodydami, kas vairavo jų stabdytą transporto priemonę. Kadangi jis automobilio nevairavo, apylinkės teismas turėjo administracinę bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo E. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį nustatytoms bylos aplinkybėms.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas E. M. pripažino kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytus pažeidimus, Priimdamas nutarimą apylinkės teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l-2), policijos pareigūnų E. K. ir A. P. tarnybiniais pranešimais (b. l. 3, 4) ir jų duotais parodymais teismo posėdyje, Vieningos pajėgų valdymo sistemos (toliau – VPVS) pajėgų vieneto „PA 26“ detalia ataskaita, eismo organizavimo planu ir sankryžos topografine nuotrauka bei kita bylos medžiaga ir konstatavo, kad E. M. kelyje Kaunas-Prienai-Alytus nestojo stabdomas policijos pareigūnų ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinėje byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas E. M. pagrįstai pripažino kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų ir skundžiamame nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad E. M. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytus pažeidimus įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Nors apeliaciniame skunde bandoma įtikinti, kad policijos pareigūnų parodymai yra neatitinkantys tikrovės, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo juos tokiais laikyti. Policijos pareigūnų A. P. ir E. K. paaiškinimai nuoseklūs, esminėse detalėse sutampa, neprieštarauja tarpusavyje bei surašytiems tarnybiniams pranešimams. Jų parodymuose esantys nežymūs nesutapimai, pavyzdžiui, ar priekyje stovėjo miškovežis ar lengvasis automobilis, jokiu būdu nerodo, kad jų parodymai melagingi. Jų parodymuose esantys nežymūs nesutapimai paaiškinami praėjusiu laiku tarpu nuo teisės pažeidimo užfiksavimo dienos iki bylos nagrinėjimo teisme bei daugybe įvykių, kuriuose pareigūnams tenka dalyvauti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, policijos pareigūnų parodymuose esantys nežymūs skirtumai, nedaro šių parodymais niekiniais ir nemenkina jų įrodomosios reikšmės sprendžiant E. M. kaltės klausimą, kadangi esminėse detalėse jie sutapo tarpusavyje, juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, tarnybiniai pranešimai buvo pateikti netrukus po įvykio. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų paaiškinimais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie asmeniškai pažįsta apeliantą, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Jiems be jokios priežasties apkaltinti E. M. tariamai nesamo administracinio teisės pažeidimo padarymu nebūtų jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo. Tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir savo skunde. Todėl, kaip pagrįstai konstatuota nutarime, netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra jokio pagrindo, juolab, kad tam tikras pareigūnų nurodytas aplinkybes, kaip minėta, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.
Apeliantas neigia vairavęs automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tikina, kad už vairo sėdėjo V. A.. Kad automobilį neva vairavo V. A., nurodo ir jis pats bei liudytojas R. V.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas palaiko pirmosios instancijos teismo motyvus, kad apelianto iškelta versija ir ją palaikantys liudytojų V. A. ir R. V. parodymai buvo skirti padėti E. M. išvengti administracinės atsakomybės, todėl vertintini kritiškai. Pastebėtina, kad policijos pareigūnai E. K. ir A. P. kategoriškai patvirtino, kad už automobilio BMW X5 vairo sėdėjo E. M., apsirikti jie negalėjo, nes E. M. gerai žino, dažnai mato jį policijos komisariate. Teismo posėdžių salėje buvo tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. M., tiek liudytojas V. A.. Policijos pareigūnai patvirtino, kad ne kažkoks kitas salėje esantis asmuo, o būtent E. M. vairavo automobilį. Teismas taip pat konstatavo, kad E. M. ir V. A. bruožai, priešingai nei tvirtina apeliantas, akivaizdžiai skiriasi. Tad faktas, kad 2012-04-18 apie 17 val. automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prienuose ir kelyje Kaunas-Prienai-Alytus vairavo būtent E. M., įrodytas.
Apeliaciniame skunde bandant įtikinti, kad E. M. nepadarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, akcentuojamas tik tas momentas, ar automobilis BMW X5 buvo stabdomas, ar ne prieš žiedinę sankryžą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek iš policijos pareigūnų parodymų, tiek iš VPVS pajėgų vieneto „PA 26“ detalios ataskaitos duomenų matyti, kad policijos automobilyje garso ir šviesos sistemos buvo įjungtos, t.y. policijos pareigūnai atliko stabdymo veiksmus, policijos patruliniam automobiliui važiuojant tiek link žiedinės sankryžos, tiek apsisukus važiuojant Alytaus kryptimi. Vertinant policijos pareigūnų parodymus ir vieningos pajėgų valdymo sistemos išrašo duomenis, matyti, jog pareigūnai E. M. vairuojamą automobilį persekiojo, policijos greitis vienu metu siekė net 160 km/h. Neįtikinami teiginiai, kad prie žiedinės sankryžos automobiliui apsisukus ir pajudės Alytaus kryptimi, automobilio vairuotojas nematė paskui pakankamai dideliu greičiu važiuojančio policijos automobilio su įjungtais šviesos ir garso signalais, nesuvokė, kad yra stabdomas. Taigi E. M. nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ne tik prie žiedinę sankryžą, bet ir apsisukus. Tokiuose E. M. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
Vertinant, ar E. M. buvo stabdomas policijos pareigūnų prieš žiedą, apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina E. M. ir V. A. parodymus ir vadovaujasi policijos pareigūnų aiškinimais. Kadangi E. M. ir V. A. bandė suklaidinti teismą, tikindami, kad automobilį vairavo V. A., nors byloje nustatyta, kad automobilį vairavo E. M., apeliacinės instancijos teismo manymu, jų parodymai ir dėl kitų bylai reikšmingų aplinkybių neatitinka tikrovės. Tuo tarpu policijos pareigūnai nuosekliai paaiškino, kad paskui BMW X5 automobilį jie įjungę šviesos ir garso signalus važiavo apie 500 metrų. E. K. nurodė, kad raginimas sustoti buvo pateiktas ir per garsiakalbį. Tad stabdoma buvo laikantis teisės aktų reikalavimų. Kiti važiavę automobiliai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, traukėsi į kelkraštį, o BMW X5 automobilis nereagavo, sustojo tik todėl, kad priekyje buvo automobilių spūstis. Policijos automobilis sustojo šalia BMW X5 automobilio. A. P., aiškindamas, kurioje vietoje sustojo, parodė vietą eismo organizavimo plane. Tai buvo prie prieš žiedinę sankryžą esančios salelės, ant jos kampo, neužvažiavus ant trinkelių. Automobilius skyrė mažas atstumas, nes E. K. negalėjo atidaryti priekinių keleivio pusės durelių, todėl tikrinti automobilio vairuotojo ėjo A. P.. Nors V. A. ir E. M. nurodė, kad policijos automobilis sustojo priekyje, už 10 ar 20 metrų, tarp jų ir policijos automobilio neva buvo dar trys automobiliai, šie parodymai prieštarauja policijos pareigūnų aiškinimams, o kaip minėta, jų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Be to, ir vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenys paneigia tokius V. A. ir E. M. aiškinimus. Apeliacinio skundo argumentai, kad abi transporto priemonės negalėjo sustoti lygiagrečiai, kadangi A. P. nebūtų sugebėjęs išlipti iš automobilio, yra tik prielaidos. Apeliantas pats nurodo, kad BMW X5 automobilio plotis yra 2,197 m. automobilio Škoda – 2,018 m, šioms mašinoms esant greta reiktų ne mažiau kaip 4,215 m pločio. Kaip matyti, kelias toje dalyje, kur nurodoma, kad buvo sustoję policijos automobilis ir BMW X5 automobilis yra platesnis. Be to, policijos automobilis sustojo ant salelės kampo, stulpelių ten dar nebuvo. Pastebėtina, kad ir E. M. ir V. A. nurodė, kad BMW X5 automobilis sustojo prieš stulpelius. Vertinant tokius duomenis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, galima daryti išvadą, kad transporto priemonės stovėjo lygiagrečiai. Kadangi kitos transporto priemonės buvo pasitraukusios į kelkraščius, automobilis BMW X5 galėjo judėti atbulas, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad policijos pareigūnų aiškinimas apie BMW X5 nuvažiavimą, neteisingas.
Byloje nustatyta, kad automobilį BMW X5 vairavo E. M.. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir parodymai teisme patvirtina, kad E. M. nepateikė vairuotojo pažymėjimo, taip jis padarė ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą.
Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 16.53 val. patruliuodami Basanavičiaus g. Prienuose, jie pastebėjo įtartinai manevruojantį BMW X5 automobilį. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodoma, kad pažeidimai padaryti 16 val. 53 min. Iš VPVS detalios ataskaitos matyti, kad šviesos ir garso sistemos buvo įjungtos nuo 16.59 val. Iš to galima daryti, kad ir E. M. inkriminuoti pažeidimai visgi buvo padaryti ne anksčiau kaip 16.59 val. Tačiau pastebėtina, kad laikas skiriasi tik keliomis minutėmis, kas gali būti paaiškinama ir skirtingais laikrodžių rodmenimis, todėl vien dėl šios priežasties naikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas patikslina skundžiamo nutarimo nustatomąją dalį, nurodydamas, kad pažeidimas padarytas apie 16 val. 59 min. Šis patikslinimas skundžiamo nutarimo esmės nekeičia.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto E. M. apeliacinį skundą nėra, jis atmestinas.
Tiesa, skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje yra padarytas rašymo apsirikimas. Iš skundžiamo nutarimo aprašomosios dalies matyti, kad E. M. pripažįstamas kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytus pažeidimus. Rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad „E. M. už pažeidimą, ATPK 130 str. 1 d., skirti 3600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, už pažeidimą , numatytą ATPK 130 str. 1 d., skirti 124¹ str. 7 d. skirti 35 Lt baudą“. Tai akivaizdus rašymo apsirikimas, E. M. nėra du kartus nubaustas dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, todėl ši klaida ištaisytina, nekeičiant ir nenaikinant skundžiamo nutarimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 04 d. nutarimą nepakeistą ir E. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Patikslinti Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 04 d. nutarimo nustatomąją dalį, nurodant, kad pažeidimo padarymo laikas yra ne 16 val. 53 min., o apie 16 val. 59 min.
Ištaisyti Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 04 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą nurodant, kad E. M. už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skiriama 3600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, skiriama 35 Lt bauda.
Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.