Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį (patikslintą) atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuomos mokesčio priteisimo, trečiasis asmuo V. (V.) Č., trečiojo asmens V. (V.) Č. savarankiškus reikalavimus ieškovui MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl patirtų išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais prašo priteisti iš ieškovės 639,89 Eur patirtų išlaidų atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo priešieškinio byloje pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2021 m. spalio 31 d., V. Č. išvykus su Automobiliu į kelionę, Suomijoje Automobilis staiga sugedo. Apie tai nedelsiant telefonu buvo informuotas nuomotojo MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Nuomotojo atstovas tuomet nurodė Automobilį remontuoti vietoje, Suomijoje, ir atitinkamai, užgarantavo, kada padengs nuomininkui V. Č. jo patirtas Automobilio remonto išlaidas. Todėl 2021 m. spalio 31 d. - lapkričio 3 d., Automobilis buvo servise Suomijoje, kur buvo suremontuotas, ir už remontą buvo sumokėta asmeninėmis nuomininko V. Č. lėšomis. Vėliau nuomotojas atsisakė V. Č. kompensuoti tiek Automobilio remonto Suomijoje išlaidas, tiek V. Č. patirtas viešbučio išlaidas, nes Automobiliui sugedus ir jį remontuojant V. Č. buvo priverstas kažkur apsistoti, kol Automobilis bus suremontuotas ir jis galės tęsti numatytą kelionę.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės prašo ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad trečiais asmuo V. Č. susisiekė su MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nurodydamas, kad kitai dienai įmonei skubiai reikia išsinuomoti mikroautobusą, nes sugedo jų turėtas. Kitos dienos rytą atvykęs V. Č. pateikė sutuoktinės vadovaujamos įmonės - UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus, turėjo įgaliojimą kurio dėl skubinimo, kuo greičiau perduoti transporto priemonę, ieškovės direktorius nepasidarė. V. Č. pasirašė nuomos sutartį, kurioje nuomininku nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntė ieškovei sąskaitas su pretenzijomis atlyginti išnuomoto automobilio remonto išlaidas, kompensuoti prastovas ir kt. Šias sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė policijai, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės rašytiniu paaiškinimu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapmokės sąskaitų ir negrąžins išsinuomotos transporto priemonės, kol ieškovė neapmokės reikalaujamų išlaidų. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuomos sutartis buvo sudaryta su UAB “(duomenys neskelbtini)”, o ne su V. Č. kaip fiziniu asmeniu.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo V. Č. paaiškino, kad transporto priemonę nuomojosi jis asmeniškai, jokių atsakovės UAB “(duomenys neskelbtini)” rekvizitų ieškovei neteikė, visas automobilio nuomos sutarties turinys jam nebuvo išaiškintas, sutarties tekstas neišverstas į jam suprantamą kalbą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje dalyvaujančių asmenų, jų atstovų paaiškinimais, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2021-10-03 buvo sudaryta nuomos sutartis, kurios pagrindu ieškovė perdavė iki 2021-11-03 už 1 200 Eur nuomos mokestį valdyti ir naudotis automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pasibaigus nuomos sutarčiai automobilis nebuvo grąžintas ieškovei.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl nuomos mokesčio, tinkamo atsakovo pagal sutartį ir trečiojo asmens su savarankinškais reikalavimais ieškinio (priešieškinio) ieškovei dėl nuostolių atlyginimo.

Dėl tinkamo atsakovo

Asmenys turi teisę sudaryti sandorius tiek patys asmeniškai, tiek per atstovus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CK 2.132 straipsnis). Atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Taigi, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų (atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas pagal suteiktų teisių ribas), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai.

Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi – tai suprantama iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 straipsnio 2 dalis).

Numanomas atstovavimas yra vienas tokių atstovavimo atvejų, kai pripažįstama egzistuojant atstovavimo prievolinius teisinius santykius, nesant išduoto įgaliojimo, t. y. toks atstovavimas, skirtingai nuo aiškiai išreikšto atstovavimo, suprantamas tiesiog iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Nepaisant to, kad toks atstovavimas nėra aiškiai išreikštas, materialiuoju teisiniu požiūriu jis yra visiškai pakankamas sukurti atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio teisėms ir pareigoms, lygiai taip pat kaip ir aiškiai išreikštas atstovavimas. Šiuo atveju skiriasi tik įrodinėjimo dalykas: aiškiai išreikšto atstovavimo atveju atstovavimui patvirtinti reikia įrodyti įgaliojimo, pavedimo sutarties ar kito atstovavimo susitarimą patvirtinančio dokumento buvimą; numanomo atstovavimo atveju daugiausia netiesioginiais įrodymais siekiama įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių atstovavimo santykius, nors specialaus įstatymų nustatyta tvarka susitarimo tuo tikslu ir nėra sudaryto arba jo sudarymą įrodyti sunku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2010).

Pažymėtina, jog CK 2.133 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, jog jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. jeigu trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį, pagrįstai tikėjo, kad atstovas veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamojo veiksmų, toks sandoris galios, nors įgaliojimai ir buvo viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-701/2017, 66 punktas).

Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovė teigė, kad V. Č. nebuvo įgaliotas derėtis ar atstovauti atsakovei dėl kokių nors transporto priemonių nuomos atsakovės vardu, tai byloje tapo svarbu išsiaiškinti, ar ieškovas, atsižvelgiant į aplinkybes, protingai galėjo numanyti, jog V. Č. veikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Numanomo atstovavimo atveju reikia įrodyti ir nustatyti aplinkybes, kurios leido ieškovui protingai manyti, kad jis sudaro sandorį su atstovu, ar atstovaujamasis savo elgesiu davė rimtą pagrindą kitai sandorio šaliai manyti sudarant sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu (CK 2.133 straipsnio 2 dalis).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis) aplinkybes, kad egzistavo rimtas pagrindas manyti, jog sandoris sudaromas su įgaliotu kito asmens atstovu, turi įrodyti šalis, kuri šiomis aplinkybėmis remiasi.

Ieškovė teigia, kad sudarant automobilio nuomos sutartį V. Č. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimo, registracijos pažymėjimo, vadovės ir savo tapatybės dokumentų kopijas. Dėl skubėjimo ir dėl to, kad buvo sekmadienis, ieškovas nepasidarė šių dokumentų kopijų. Be to, vėliau susirašinėjimai vyko su UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl ji yra tinkama atsakovė byloje.

Atsakovė teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nėra išdavusi V. Č. jokių įgaliojimų, tame tarpe bendrovės vardu sudaryti kokius nors sandorius ar kitokiu būdu bendrovės vardu prisiimti kokius nors įsipareigojimus. Kiek yra žinoma atsakovei iš nuomos sutartyje nurodyto V. Č. paaiškinimų, jis asmeniškai ieškojo transporto priemonės nuomai, asmeniškai tarėsi su ieškovės atstovais, ir su jais asmeniškai sudarinėjo Automobilio nuomos sutartį. V. Č. teigimu, jo pasirašytoje nuomos sutartyje, jis nenurodė ir negalėjo nurodyti, kad nuomos sutartį sudaro juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. Č. teigimu, jis sutartį sudarė ir pasirašė savo, kaip fizinio asmens, vardu, kaip ir yra nurodyta prie ieškinio pridėtoje nuomos sutartyje, antrame jos lape prie nuomininko rekvizitų.

Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir liudytojo D. K. parodymai apie tai, kad v. Č. savo asmeniniams poreikiams Skandinavijos šalyse rinkdavo padėvėtas padangas ir jas vėliau pardavinėdavo Latvijoje, Lietuvoje.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog į bylą teismui pateiktas nuomos sutarties originalo turinys skiriasi tiek nuo dokumento, kuris buvo pateiktas teismui su 2021-12-10 ieškovės ieškiniu, tiek skiriasi nuo sutarties, kurią ieškovės atstovas A. K. 2021-11-11 pateikė Klaipėdos AVPK, kartu su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą. Nei 2021-11-11 Klaipėdos AVPK, nei kartu su ieškiniu 2021-12-10 teismui pateiktame nuomos sutarties egzemplioriuje nėra įrašyta nuomos pabaigos data (skiltyje „Nuomos terminas“), o teismui į bylą pateiktame nuomos sutarties egzemplioriuje tokia data jau yra įrašyta („2021 m. 11 mėn. 03 d.“).

Abejonių kelia ir ieškovės paaiškinimai apie tai, kad ji perdavė apynaujį, 27 000 Eur vertės Automobilį nepareikalavusi iš nuomininko (ar jo atstovo) nei avansinio nuomos mokesčio apmokėjimo, nei depozito ar pan. (nors tokios sąlygos buvo numatytos nuomos sutartyje), bei net negavus ar nepasidariusi kopijos dokumento, patvirtinančio Automobilį perimančio asmens tapatybę ir jo įgaliojimus veikti kito asmens vardu. Tokie ieškovės veiksmai yra nelogiški ir neatitinkantys rūpestingo bei protingo asmens veiksmų standarto.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, kaip automobilių nuoma užsiimanti verslininkė, jei manė, jog nuomos sutartį sudaro su UAB „(duomenys neskelbtini)“, po sutarties sudarymo iš karto neišrašė PVM sąskaitos-faktūros, sąskaita Nr. AU Nr. (duomenys neskelbtini), iš tiesų buvo išrašyta gerokai vėliau, jau prasidėjus ieškovės ir trečiojo asmens nesutarimams.

Pačioje nuomos sutartyje įrašyta, kad sutarties sudarymo metu ieškovė iš V. Č., gavo avansu nuompinigius už aptartą nuomos laikotarpį - 1200 Eur už nuomą iki 2021-11-03, bei 300 Eur dydžio depozitą. Ųių įrašų ieškovė nepaneigė. Pinigų perdavimo faktą patvirtino ir trečiasis asmuo V. Č..

Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog automobilio nuomos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens V. Č..

CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui (2 dalis). Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (3 dalis).

Aiškindamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 45 straipsnyje įtvirtintos teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2014).

Šioje byloje teismas ne kartą siūlė ieškovei pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir paaiškino netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes, į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė V. Č.. Ieškovas šia teise nesinaudojo, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikytina netinkama atsakove šioje byloje ir jos atžvilgiu ieškinys atmestinas.

Dėl trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus ieškinio

CPK 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją; asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į virš minėtą teisinį reglamentavimą, siekiant proceso koncentruotumo ir ekonomiškimo principų (CPK 7 straipsnis) šioje byloje nagrinėtinas ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinys (įvardinras priešieškiniu).

V. Č. prašo priteisti iš ieškovės 639,89 Eur patirtų išlaidų atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo priešieškinio byloje pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2021-10-31 Suomijoje sugedus išsinuomotam automobiliui jis buvo remontuojamas. Automobilis buvo remontuojamas servise „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Helsinkyje, adresu (duomenys neskelbtini). Už Automobilio remontą pagal apmokėjimo sąskaitą buvo sumokėta 241,87 Eur. Kol Automobilis buvo remontuojamas, V. Č. turėjo kažkur apsistoti. Už nakvynę Helsinkyje laukiant suremontuoto automobilio, jis sumokėjo 398,02 Eur. Sudarydamas automobilio nuomos sutartį jis nenumatė ir protingai negalėjo numatyti, ir pastarąsias išlaidas patyrė tik dėl netinkamos išnuomoto turto (automobilio) būklės. Todėl MB „(duomenys neskelbtini)“, kaip verslininkas, teikiantis atitinkamas paslaugas vartotojams, turi šias nuomininko V. Č. faktiškai patirtas išlaidas visiškai atlyginti.

Ieškovė su šiais reikalavimais nesutiko, nurodė, kad išnuomotas automobilis buvo naujas 2021 gamybos, todėl nesant jokių konkrečių įrodymų apie gedimo pobūdį, nėra protingo pagrindo manyti, kad automobilis tiesiog sugedo be paties vairuotojo kaltės. Pagal sutartį nuomininkas nuomos laikotarpiu privalėjo techniškai prižiūrėti automobilį, užtikrinti jo tinkamą būklę, gedimo atveju remontas turėjo būti atliekamas tik su nuomotoju suderinus ir/arba jo rekomenduotame servise. Ieškovė apie jokius gedimus informuota nebuvo, taigi galima pagrįstai manyti, kad ta „remonto“ sąskaita buvo išrašyta už įprastą techninį aptarnavimą (kokių nors skysčių pakeitimą) ar pan.

V. Č. ieškinys (priešieškinys) atmestinas.

Be kita ko, tarp ieškovės ir V. Č. sudarytoje nuomos sutartyje buvo numatyta, kad Automobilį gali vairuoti tik sutartyje išvardyti asmenys; Vairuotojo padarytą žalą ir kaltę prisiima Nuomininkas; Nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti automobilį, užtikrinti tinkamą jo būklę; Automobilio gedimo atveju, remontas turi būti atliekamas tik su Nuomotoju suderinus ir/arba jo rekomenduotame servise ir pan.

Kartu su ieškiniu V. Č. nepateikė jokių įrodymų apie automobilio gedimo priežastį. Liudytoju byloje apklaustas D. K. paaiškino, kad V. Č. samdė jį vairuoti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Suomijoje, Norvegijoje. V. Č., taupydamas pinigus, niekada nepildavo į automobilį kuro priedo - „AdBlue“ skysčio, kuris užtikrina, kad automobilio katalizatoriui nebus padaryta jokios žalos. Jam vairuojant automobilį nuolat degdavo įspėjimo lemputė, įspėjanti apie tokio skysčio nebuvimą. Be to, į automobilį nuolat būdavo įpilama mažai kuro. Iš pačio V. Č. žodžių jis suprato, kad būtent pasibaigus kurui ir jo priedams, automobilio nebepavyko užvesti ir dėl to jis buvo remontuojamas. Tokių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neneigė ir pats V. Č..

Atsižvelgiant į tai labiau tikėtina, kad automobilio gedimas atsitiko dėl pačio nuomininko kaltės tiek dėl nuomos sutarties sąlygų nesilaikymo, tiek dėl bendrų automobilio eksploatavimo taisyklių pažeidimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atmetus ieškinį, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Atsakovė pateikė įrodymus, kad turėjo 598,95 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 268 -270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir trečiojo asmens priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ 598,95 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.