Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2022-02-07 · Civilinė byla Nr. e2-175-385/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-07
Bylos Nr.
e2-175-385/2022
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01829-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Jurjonas
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
Šilutės rajono savivaldybės
Advokatai
Rimantas Šimkaitis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-175-385/2022 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01829-2021-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.6.1. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 7 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas,sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei,dalyvaujant ieškovei A. B., jos atstovui advokatui Rimantui Šimkaičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei Šilutės rajono savivaldybės adminitracijai dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko atsakovės atstovas, apie posėdį informuotas, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Ieškovė prašo pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. 1-1374, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), jos vardu įgytas dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė jos nuosavybė ir paaiškino, kad 1971-07-22 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-307-71 jos ir J. B. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. 1-1374, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš savo asmeninių lėšų, aiškiai išreikšdama valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, ji nusipirko dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jį valdo iki šiol. Buvęs sutuoktinis J. B. buto pirkimo procese nedalyvavo, prie buto įsigijimo ir išlaikymo neprisidėjo, buto nuosavybės niekada neginčijo. Kartu su juo negyveno nuo 1970 m. 1977-1978 m. jai buvo paskirtas butas, kuriame ji iki šiol gyvena. 1992 m. gyvendama viena, šį butą privatizavo. Su buvusiu sutuoktiniu jokių ryšių nepalaikė, jis tame bute nėra niekada buvęs. (duomenys neskelbtini) jis mirė. Norėdama sudaryti buto dovanojimo pasirinktam asmeniui sutartį, ji kreipėsi į notarę, tačiau ši, radusi Šilutės rajono CMS 2007-07-23 ištuokos liudijime jos ir J. B. santuokos nutraukimo datą „(duomenys neskelbtini)“, atsisakė tvirtinti buto dovanojimo sutartį ir pareikalavo pateikti dokumentą, patvirtinantį jos asmeninės nuosavybės teisę į šį butą.

Atsiliepimas

Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės adminitracija atsiliepimu į ieškinį prašo jį spręsti teismo nuožiūra ir nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad nesutinka su ieškovės pozicija dėl ištuokos įregistravimo civilinės metrikacijos įstaigoje. Pagal tuo metu galiojusį Santuokos ir šeimos kodeksą, santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organas registruoja sutuoktinių arba vieno iš jų pareiškimu (Kodekso 199 straipsnis). Teisme išsituokę asmenys privalėjo patys asmeniškai kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą ir pristatyti teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Santuokos nutraukimo data buvo laikoma ištuokos akto įrašo sudarymo data. Šiuo atveju iš ištuokos liudijimo AA Nr. 241141 matyti, kad įrašas apie ištuoką metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad vienas iš sutuoktinių tuo metu, t. y. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą dėl ištuokos įregistravimo, dėl to ir buvo sudarytas ištuokos akto įrašas, o santuokos nutraukimas įsigaliojo nuo ištuokos akto įrašo sudarymo dienos - (duomenys neskelbtini). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis akivaizdu, kad ištuokos, kaip juridinio fakto, įregistravimo data (duomenys neskelbtini) yra teisinga, atitinkanti tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Ištuokos liudijime nurodyta 2007-07-23 yra ištuokos liudijimo išdavimo data, o ne ištuokos įregistravimo data. Taip pat nurodo, kad iš pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ieškovė nekilnojamąjį turtą įgijo formaliai būdama santuokoje. Nors ieškovė nurodo, kad buvęs sutuoktinis buto pirkimo procese nedalyvavo, prie buto įsigijimo ir išlaikymo neprisidėjo, buto nuosavybės neginčijo, tačiau į bylą nepateikti duomenys, įrodantys, kad ieškovė butą įsigijo už asmenines lėšas. Tačiau teismui įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus ir nustačius, kad ieškovė butą įgijo už asmenines lėšas, atsakovė neprieštarautų, jog ieškovės vardu registruotas minėtas butas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Taip pat atsakovė nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl pačios ieškovės veiksmų (laiku nesikreipė į civilinės metrikacijos įstaigą), jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos neturėtų būti priteisiamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kaip matyti iš bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ieškovės santuoka su J. B.. Šilutės rajono liaudies teismo 1971-07-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-307-71 jos ir J. B. santuoka buvo nutraukta. Iš ištuokos liudijimo Nr. 74, išduoto 2007-07-23, nustatyta, kad ieškovės ir J. B. santuoka pasibaigė (duomenys neskelbtini), kai buvo įregistruotas santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos organuose (tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 40 straipsnis). (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė savo vardu įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Buvęs ieškovės sutuoktinis J. B. (duomenys neskelbtini) mirė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuriuo remiasi ieškovė, nustato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Ieškovė nurodo, kad ginčo butą įsigijo už asmenines lėšas, buvęs sutuoktinis J. B. buto pirkimo procese nedalyvavo, prie buto įsigijimo ir išlaikymo neprisidėjo, buto nuosavybės niekada neginčijo. Sprendime, kuriuo nutraukta ieškovės ir J. B. santuoka, nurodyta, jog sutuoktiniai bendrą gyvenimą vedė tik tris mėnesius. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių, kurios byloje nebuvo paneigtos, nustatyta, kad ieškovė buto įsigijimo metu nebevedė bendro ūkio su buvusiu sutuoktiniu, todėl, teismo vertinimu, ieškovė ginčo buto įsigijimo metu aiškiai išreiškė valią įgyti jį asmeninėn nuosavybėn. Liudytoja D. S. patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes nurodydama, kad iki šiol jos yra kaimynės, gyvena tame pačiame name nuo pat įsikėlimo į naujai pastatytą namą. Ieškovė visą laiką gyveno viena, sutuoktinio niekada tame bute nebuvo.

Taigi, visos aptartos aplinkybės rodo, kad butą ieškovė įsigijo viena savo lėšomis, todėl jis pripažintinas asmenine jos nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Ieškovės atstovas pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Joje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, atstovaujant ieškovę šioje byloje, sudaro 339,29 Eur.

Įvertinus tai, kad byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų (t. y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad ši institucija kokiu nors būdu pažeidė ieškovės teises), į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, šalių procesinį elgesį, bylinėjimosi išlaidos, ieškinį patenkinus, iš atsakovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. 1-1374 Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. vardu įgytas butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė A. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybė.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėjas Vaclovas Jurjonas