- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- I-2169-644/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00024-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
- Pareiškėjas
- R. M.
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui Albinui Algimantui Pliaugai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. M. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 32 680 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4-7) nurodė, kad jis nuo 2010 m. sausio 15 d. iki 2012 m. birželio 22 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus įvairiose kamerose kankinančiomis sąlygomis, t.y. kamerose jam tekdavo per mažai gyvenamojo ploto, nes jose buvo laikoma iki 6 asmenų, patalpose buvo drėgna ir šalta. Pažymėjo, kad rūkantieji buvo laikomi kartu su nerūkančiais, o asmens apžiūra buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, nes patalpoje buvo šalta, purvina. Nurodė, kad dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą. Patirtą neturtinę žalą įvertino 32 680 Lt už visą kalinimo laikotarpį.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b.l. 32-34) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pripažino, kad dėl objektyvių priežasčių pareiškėjas buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau ir Kauno TI) įvairiose kamerose, kur atskirais laiko tarpais ploto norma neatitiko nustatytų reikalavimų (3,6 kv.m.). Tokie pažeidimai yra susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, t.y. objektyviomis aplinkybėmis, kurios nuo Kauno TI nepriklauso ir yra besąlygiškai vykdomos. Teigia, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl netinkamų kamerų klimato sąlygų yra nepagrįstos faktais, pareiškėjas dėl to nesikreipė nei į Kauno TI administraciją, nei į Kauno visuomenės sveikatos centrą. Teiginys dėl nešvaros ir šalčio atliekant kratas neatitinka tikrovės, tai patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos. Atkreipė dėmesį, kad vykdant Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. spalio 15 d. nurodymą, Kauno TI rūkantieji yra laikomi atskirai nuo nerūkančiųjų. Paaiškino, kad gyvenamojo ploto trūkumą pareiškėjui kompensavo tai, kad jis galėjo naudotis visomis jam suteiktomis teisėmis (pasivaikščioti gryname ore, pasinaudoti sporto kiemeliu, teniso kambariu, lankytis skaitykloje, įstaigos koplytėlėje ir pan.), išskyrus galimybę gyventi tinkamo ploto kameroje. Teigia, kad iš į bylą pateiktos sveikatos istorijos įrašų galima daryti išvadą, kad laikymo sąlygos Kauno TI įtakos pareiškėjo sveikatai neturėjo. Kauno TI pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, o pareiškėjas skundu siekia užsidirbti pinigų. Prašė teismo taikyti senaties terminą nuo skundo padavimo teismui dienos.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam būnant Kauno tardymo izoliatoriuje nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą tinkamomis sąlygomis, t.y. jis buvo kalinamas perpildytose kamerose, kuriose buvo šalta ir drėgna, pareiškėjas buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, o asmens ir daiktų apžiūros buvo vykdomos antisanitarinėmis sąlygomis (patalpose šalta ir nešvaru).
Atsakovas atsiliepime bei atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė teismo pareiškėjo skundo reikalavimui taikyti ieškinio senatį. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Kauno tardymo izoliatorių atvyko 2010 m. sausio 15 d. (b.l. 35), tačiau į teismą kreipėsi 2015 m. sausio 6 d. (spaudas ant voko) (b.l. 8).
Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos.
Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą.
Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Kauno tardymo izoliatoriuje pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei sanitarinių sąlygų į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Teismas pažymi, kad pareiškėjas, argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumą, nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu, neprašė ieškinio senaties termino atnaujinti ir nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui.
Esant šioms aplinkybėms atsakovo prašymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 15 d. iki 2012 m. sausio 5 d. taikytinas ieškinio senaties terminas ir pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytą laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Taigi, sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingas pareiškėjo buvimas Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2015 m. sausio 6 d.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4-6) nurodė, jog jis buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (Toliau tekste - Įsakymas) 1.3.1 punkte nurodyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas įvairiose kamerose: laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2012 m. balandžio 23 d. - 240 kameroje, 2012 m. balandžio 24 d. – 214 kameroje, nuo 2012 m. balandžio 25 iki 2012 m. gegužės 2 d. – 234 kameroje, nuo 2012 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. birželio 21 d. – 241 kameroje (b.l. 11-31).
Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog mažesnio ploto, nei teisės aktai numato, sąlygomis pareiškėjas buvo kalinamas laikotarpiais: 1) nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2012 m. kovo 14 d., kai buvo laikomas kameroje Nr. 240, kurios plotas 15,96 kv. m., o tuo laikotarpiu kameroje buvo laikoma iki 6 asmenų; 2) nuo 2012 m. balandžio 16 d. iki 2012 m. balandžio 23 d., kameroje Nr. 240, kur buvo laikoma iki 5 asmenų; 3) 2012 m. balandžio 24 d., kameroje Nr. 214, kurios plotas 15,44 kv.m., kur buvo laikomi 5 asmenys; 4) nuo 2012 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. gegužės 22 d., kameroje Nr. 241, kurios plotas 15,96 kv. m., o tuo laikotarpiu kameroje buvo laikoma iki 6 asmenų; 5) nuo 2015 m. gegužės 24 d. iki 2012 m. gegužės 28 d., kai buvo laikomas kameroje Nr. 241, kur buvo laikoma iki 5 asmenų; 6) nuo 2012 m. birželio 7 d. iki 2012 m. birželio 12 d., kameroje Nr. 241, buvo laikoma iki 6 asmenų. Taigi, bylos duomenis nustatyta, jog aukščiau minėtais laikotarpiais, t.y. iš viso 102 pilnas paras ir 8 nepilnas paras, pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas pažeidžiant Įsakymo 1.3.1 punkte nustatytą minimalaus 3,6 kv.m. gyvenamojo ploto normą, todėl konstatuotina, kad Kauno TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimus taip pat grindžia aplinkybėmis, jog buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, kamerose buvo šalta, drėgna, vykdant asmens apžiūras nesilaikoma higienos normos reikalavimų, t.y. patalpose purvina ir šalta.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad vykdant Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. nurodymą (b.l. 53-54), nerūkantieji asmenys yra laikomi atskirai nuo rūkančiųjų tuo atveju, jei jie pateikia Kauno TI administracijai prašymą laikyti jį kameroje kartu su nerūkančiais asmenimis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų pateikęs Kauno TI administracijai prašymą dėl jo laikymo su nerūkančiais asmenimis, be to, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas rūko (b.l. 41), todėl, įvertinus esamus duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai dėl teisių pažeidimo, laikant jį kartu su rūkančiais asmenimis, yra atmestini.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose, kuriose jis kalėjo, buvo šalta ir drėgna, tačiau į bylą nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo atstovas į bylą pateikė duomenis apie kameros Nr. 234, kurioje laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2012 m. gegužės 2 d. (8 paros) kalėjo pareiškėjas, santykinės oro drėgmės ir temperatūros atitiktį higienos normų reikalavimams šiltuoju metų laiku (b.l. 71). Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus 2011 m. birželio 10 d. šiluminės aplinkos matavimo protokole Nr. F-K-M-358 užfiksuota kameros Nr. 234 oro temperatūra 28 °C (norma 18–28 °C), santykinė oro drėgmė 34 proc. (norma 35–65 proc.). Nukrypimas nuo normos nežymus, todėl negalima konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Į bylą pateikti duomenys apie kitų Kauno TI kamerų (Nr. 366, 164) santykinę oro drėgmę ir temperatūrą patvirtina, kad esminių pažeidimų jose nenustatyta. Nors atsakovo atstovas į bylą nepateikė įrodymų apie visų kamerų, kuriose kalėjo pareiškėjas, temperatūros ir santykinės oro drėgmės atitiktį higienos normų reikalavimams, tačiau atsižvelgiant į tai, kad duomenų apie higienos normų pažeidimus kitose kamerose byloje nenustatyta, darytina išvada, jog pareiškėjo teiginiai dėl kamerų santykinės oro drėgmės bei temperatūros neatitikimo Higienos normos HN 76:2010 reikalavimams yra deklaratyvūs, dėl ko atmestini.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad patalpoje, kur atliekamos kratos, buvo šalta ir purvina, tačiau į bylą nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo atstovas į bylą pateikė kratų patalpos nuotraukas (b.l. 51-52), iš kurių galima spręsti, kad patalpos pakankamai tvarkingos, uždaros. Nors nei pareiškėjas nei atsakovo atstovas į bylą nepateikė įrodymų apie kratų patalpos temperatūrą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėtos patalpos nėra gyvenamosios patalpos, o kratos procedūros trunka neilgai, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo esant kratų patalpos žemai temperatūrai ir nešvarai yra deklaratyvūs, dėl ko atmestini.
Į bylą pateikti įrodymai apie pareiškėjo sveikatos būklę vertinamuoju laikotarpiu, patvirtina, kad R. M. ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į Kauno TI Sveikatos priežiūros tarnybą dėl gerklės skausmo, rėmens (b.l. 50), tačiau įrodymų apie pareiškėjo kreipimąsi į gydytojus dėl depresijos, kitų psichinės sveikatos pablogėjimų ginčui aktualiu laikotarpiu, nėra pateikta, todėl, teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. R. M. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas, šiuo konkrečiu atveju, nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą, nes pažeidimo laikotarpis nėra trumpas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A146-170/2013). Taigi, teismui pripažinus, jog pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam tinkamomis kalinimo sąlygomis buvo pažeista, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas gan ilgą laiko tarpą - 102 pilnas paras ir 8 nepilnas paras, buvo kalinamas kamerose, kuriose jam tekdavo 2,66 kv.m, 3,19 kv.m. ploto, t.y. gana nemažai pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą, be to, atsižvelgus į tai, kad Kauno TI yra kamerų tipo įstaiga ir asmens judėjimo laisvė čia yra griežtai reglamentuota, į tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė į Kauno TI administraciją, į tai, kad pareiškėjo sveikatos būklė, jam būnant Kauno TI nepablogėjo, taip pat neesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, bei įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 300 Eur (1035,84 Lt) ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas.
Nors teismas pripažino, kad dėl netinkamų pareiškėjo kalinimo atlikimo sąlygų (per mažo gyvenamosios patalpos ploto), pareiškėjas patyrė papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, tačiau įvertinus pažeidimo mastą ir trukmę, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu bausmės atlikimo sąlygos buvo pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti R. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 300 Eur (1035,84 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.