- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-10
- Bylos Nr.
- 2A-533-345/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis, Henrichas Jaglinskis (pran.), Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- Asociacijos „Olačis“
- Atsakovas
- V. L.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro
- Advokatai
- Albertas Pocevičius
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Asociacijos „Olačis“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Asociacijos „Olačis“ ieškinį atsakovui V. L., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl servitutų nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Asociacija „Olačis“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti atsakovo V. L. žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) servitutus:
1) kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms, statinių servitutą ir servitutus, suteikiančius teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei jas aptarnauti, UAB „Matavimo studija“ parengtame plane-projekte pažymėtus indeksu S7, kurio bendras plotas 916 m² ir žymėjimo taškai 88, 6, 7, 91-104, 128-133;
2) kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms, statinių servitutą ir servitutus, suteikiančius teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei jas aptarnauti, UAB „Matavimo studija“ parengtame plane-projekte pažymėtus indeksu S8, kurio bendras plotas 227 m² ir žymėjimo taškai 110-118, 8, 119;
3) kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms ir servitutus, suteikiančius teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei jas aptarnauti, UAB „Matavimo studija“ parengtame plane-projekte pažymėtus indeksu S9, kurio bendras plotas 237 m² ir žymėjimo taškai 104, 105, 113, 112, 106-110, 119-128;
4) kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, UAB „Matavimo studija“ parengtame plane-projekte pažymėtus indeksu S10, kurio bendras plotas 2751 m² ir žymėjimo taškai 65, 32-35, 10-18;
5) kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms, statinių servitutą ir servitutus, suteikiančius teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei jas aptarnauti, UAB „Matavimo studija“ parengtame plane-projekte pažymėtus indeksu S11, kurio bendras plotas 15 m² ir žymėjimo taškai 7, 89-91.
Ieškovas nurodė, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype yra ieškovui priklausantys statiniai - trys poilsio nameliai, elektros skydinė ir kiemo statiniai. Atsakovas trukdo naudotis ieškovui nuosavybės teise. Kadangi ieškovui priklausantys statiniai yra pastatyti atsakovo žemės sklype, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, būtina nustatyti prašomus servitutus. Siekiant tinkamai naudotis ir valdyti ieškovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais, reikia privažiavimo prie jų ir žemės ploto aplink statinius, taip pat teisės tiesti požemines ir antžemines komunikacijas su teise jas aptarnauti. Kadangi ieškovei su atsakovu gera valia susitarti nepavyko, todėl reikalinga nustatyti minėtus servitutus teismo sprendimu.
Atsakovas V. L. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas prašo nustatyti servitutus beveik visam atsakovo žemės sklypui, tokiu būdu elgiasi nesąžiningai ir pažeidžia jo, kaip savininko, teises. Be to, toks ieškovės elgesys taip pat prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.
Tretysis asmuo Valstybės įmonė Registrų centras prašė spręsti ginčą teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Konstatavo, kad nuosavybės ribojimas gali būti pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, o vien kito asmens egzistuojantis interesas pasinaudoti svetimu daiktu dėl to, kad jam tai būtų naudingiau ir patogiau, nėra pakankamas pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000-07-19 sprendimais Nr. 79-8311 ir Nr. 79-8310 Žemės sklypui nustatyti du kelio servitutai, suteikiantys teisę važiuoti transporto priemonėms (b.l. 7). Šalių paaiškinimai taip pat patvirtina, kad atsakovės dalyviai (atstovai) gali netrukdomi privažiuoti prie statinių, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas turi realią galimybę privažiuoti iki savo pastatų ir jais naudotis, t.y., turi galimybę įgyvendinti nuosavybės teisę į jai priklausančius statinius ir gali normaliomis sąnaudomis daiktus naudoti pagal paskirtį, ir kad ieškovas, prašydama nustatyti net penkis servitutus atsakovo žemės sklype, tokių servitutų nustatymo motyvus grindė tik patogumo ir naudingumo jai argumentais. Teismas įvertinęs prašomų nustatyti servitutų žemės sklype, būtinumą, taip pat įvertinęs statinių išsidėstymą žemės sklype, konstatuoja, jog nustatyti servitutus nėra objektyvios būtinybės, nes ieškovas gali pasinaudoti jau nustatytais kelių servitutais, taip pat gali naudotis savo daiktu (statiniais) ir be servituto nustatymo. Atsakovo žemės sklypas ribojasi su ežero pakrante, ieškovės statiniai yra ne gyvenamieji namai, o nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip poilsio nameliai. Dėl išdėstyto teismas daro išvadą, kad ieškovas siekia ne teisės į jam priklausančių statinių (poilsio namelių) naudojimo pagal jų paskirtį užtikrinimo, o naudotis atsakovo žemės sklypu savo poreikiams (atsakovo dalyvių pramogoms, poilsiui, laisvalaikiui ir pan.) tenkinti, todėl tai laikytina nesąžiningu ieškovo elgesiu atsakovo atžvilgiu ir dėl to tokia ieškovo teisė negali būti ginama.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Nurodo, jog pirmos instancijos teismo išvada, jog servitutų nustatymo būtinumas yra neįrodytas, nepagrįsta. Ieškovui priklausantys pastatai yra atsakovui priklausančioje žemėje. Ieškovas (viešpataujančiojo daikto savininkas) ir atsakovas (tarnaujančiojo daikto savininkas) tarpusavyje nesutaria. Kadangi ieškovo pastatai yra atsakovo žemėje, jog ieškovas naudotųsi jam priklausančiais pastatais, jis turi pasinaudoti atsakovui nuosavybės teise priklausančia žeme. Kitokiu būdu (nesvarbu, normaliomis ar nenormaliomis sąnaudomis), naudoti ieškovui nuosavybės teise priklausančius pastatais, galimybės nėra, todėl darytina išvada, kad ieškovui teisė naudotis svetimu daiktu (žemės sklypo dalimi) yra objektyviai būtina. Nagrinėjamu atveju kalbėti apie ieškovo patiriamus sunkumus ir/ar nepatogumus naudojantis savo nuosavybe nėra pagrindo, nes nepasinaudojus svetimu daiktu ieškovas apskritai negali naudotis savo nuosavybe.
Ieškovo statinių užstatymo plotas yra 231 kv.m., tačiau atsakovui priklausanti žemė yra ne tik po pastatais, bet ir aplinkui pastatus. Tam, kad naudoti pastatus pagal jų paskirtį (nesvarbu, kokia jų paskirtis), reikia turėti galimybę prie pastatų ne tik prieiti, bet ir privažiuoti, ir ne tik dėl naudojimo pastato pagal paskirtį, bet ir užtikrinant viešąjį saugumą. Ieškovo pateiktas servituto planas atitinka protingus pastatu naudojimosi pagal paskirtį reikalavimus bei atitinka kitų teisės aktų reikalavimus, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas siekia ne teisės naudotis pastatais pagal paskirtį, o naudotis atsakovo žemės sklypu savo poreikiams.
Teismo nuoroda į Vilniaus apskrities viršininko 2000-07-19 sprendimus N r. 79 8311 ir Nr. 79-8310, kuriais žemės sklypui nustatyti du kelio servitutai, suteikiantys teisę važiuoti transporto priemonėmis, nepagrįsta. Byloje nėra minėtų servitutu planų, nėra duomenų apie jų plotus ir apskritai bet kokių duomenų, kad galima būtų minėtus servitutus identifikuoti. Teismas rėmėsi įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdžio metu, nes tokių įrodymų byloje nėra.
Kadangi byloje nėra pakankamai duomenų apie Vilniaus apskrities viršininko 2000-07-19 sprendimais Nr. 79-8311 ir Nr. 79-8310 nustatytus servitutus (išskyrus, kad tokie servitutai yra), teismo išvada, kad papildomai nustatyti servitutus pagal pateikta UAB „Matavimo studija“ planą (schemą) nėra pagrindo, nepagrįsta.
Todėl teismo išvada, kad, pagal CK 4.122 straipsnį statinių servitutas galimas tik tokio ploto, kiek reikalinga ieškovo Statinius atremti į atsakovo Žemės sklypą, t. y, šios bylos atveju tik 231 kv.m ploto, nepagrįsta, nes ieškovui priklausantiems pastatams naudoti pagal jų paskirtį reikia ne tik tiek žemės ploto, kiek užima patys pastatai, bet ir ploto prieiti bei privažioti prie pastatų, taip pat pastatus prižiūrėti, aptarnauti ir pan.
Ieškovo pateiktame UAB „Matavimo studija“ sudarytame žemės sklypo plano (schemoje) nurodyti kiekvieno prašomo nustatyti servituto vieta ir dydis su koordinačių sistema LKS-94. Tai matyti iš pateikto plano pirmosios ir antrosios pusių. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad teismui pateiktoje žemės sklypo schemoje nenurodyta kiekvieno atskiro prašomo nustatyti servituto vieta (dislokacija) ir dydis (plotas) atsakovo žemės sklype.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog Vilniaus apskrities viršininko 2000-07-19 sprendimais Nr. 79-8311 ir Nr. 79-8310 žemės sklypui nustatyti du kelio servitutai, suteikiantys teisę važiuoti transporto priemonėmis. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog jam trukdoma naudotis pastatais, todėl ieškovas neįrodė būtinumo nustatyti naujus servitutus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, jog atsakovui V. L. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) yra ieškovui Asociacijai „Olačis“ priklausantys statiniai – poilsio namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), elektros skydinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas sklypas yra rekreacinės zonos teritorijoje. Ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėms, statinių servitutą ir servitutus, suteikiančius teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei jas aptarnauti, UAB „Matavimo studija“ parengtame plane-projekte pažymėtus indeksais S7,S8, S9, S10, S11. Vadovaujantis VĮ Registrų duomenimis atsakovui priklausančiame sklype Apskrities viršininko 2000-08-25 sprendimais Nr. 79-8311, 79-8310 nustatyti kelio servitutai – teisė važiuoti transporto priemonėms. Tačiau byloje nėra pateikta Apskrities viršininko 2000-08-25 sprendimų Nr. 79-8311, 79-8310, žemės sklypo schemų bei planų iš kurių būtų galima matyti šiai dienai jau nustatytų kelio servitutų. Iš bylos medžiagos matyti, jog atkūrus nuosavybės teises atsakovo žemės sklypas Trakų rajono apylinkės teismo 2004-02-23 sprendimu civ. b. Nr. 2-165-02/2004, buvo padalintas ir dalis sklypo priklauso J. M., kurios sklype 2005-06-02 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-4605-79 nustatytas kelio servitutas važiuoti transporto priemonėmis S1 ir S2. Teismo sprendimo, Apskrities viršininko įsakymo, padalinto žemės sklypo plano, schemų byloje taip pat nėra pateikta. Taigi vadovaujantis bylos medžiaga teismas neturi galimybės nustatyti, ar ieškovas pagrįstai prašo nustatyti papildomus servitutus ir ar atsakovo nesutikimas turi teisėtą pagrindą.
Vadovaujantis LR CPK 327 str. apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal esančius įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė yra suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų ir pobūdžio būtų galima išvada, jog byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, tai reiškia, jog tinkamo proceso pirmos instancijos teisme nebuvo, ir yra pagrindas konstatuoti, jog neatskleista bylos esmės, tokiu atveju yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą neišreikalavo svarbiausių rašytinių įrodymų, todėl kolegija konstatuoja, kad tinkamo proceso nebuvo, atitinkamai pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo būtina išreikalauti Apskrities viršininko 2000-08-25 sprendimus Nr. 79-8311, 79-8310, 2005-06-02 Apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-4605-79, Trakų rajono apylinkės teismo 2004-02-23 sprendimą civ. b. Nr. 2-165-02/2004, bei su jais susijusią atsakovui ir J. M. priklausančių žemės sklypų schemas bei planus iš kurių būtų galima matyti šiai dienai jau nustatytus kelio servitutus. Svarstytinas klausimas dėl J. M. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu.
Pažymėtina, kad teismas priimdamas sprendimą turi įsitikinti ar pakanka duomenų išvadai, ir remtis įrodymų visetu. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismo sprendimas priimtas vadovaujantis tik VĮ Registro centro išrašais, tačiau į bylą būtina pateikti ne advokato komunikacinėmis priemonėmis gautus dokumentus, o pateikti nuosavybės objektų pažymėjimus arba tinkamai patvirtintas kopijas (b.l.5-8). Iš pateikto ieškovo plano, pagal kurį jis prašo nustatyti servitutus matyti, kad ieškovas prašo nustatyt servitutą ir trečiųjų asmenų sklype, t.y., ne atsakovo žemėje. Plane nurodo, jog tai yra papildomas plotas, o jame pažymėti S8 ir S11 žymėjimo taškai. Tačiau duomenų apie tai kas yra šios papildomos žemės savininkas byloje nėra. O esant duomenims svarstytinas klausimas dėl šių asmenų įtraukimo į bylą. Esant šioms aplinkybėms pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 4 p., kolegija,
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.