Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant prokurorei Audronei Pupeikienei, kaltinamajam A. K., jo gynėjai advokato padėjėjai G. G.- B., laiduotojai L. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nesimokantis, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio, o būtent jis:

2018 m. balandžio 18 d. apie 16.15 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta mažiausia koncentracija 2,29 promilės etilo alkoholio),

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2018 m. balandžio 18 d. su kaimynu vartojo alkoholį, išgėrė apie 0,7 l. degtinės. Po to, jam pasidarė bloga, sumažėjo cukraus kiekis kraujyje, reikėjo ką nors suvalgyti. Kadangi nei jis, nei kaimynas neturėjo užkasti, dėl to važiavo į parduotuvę. Gailisi, kad vairavo automobilį neblaivus (b. l. 92).

Byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Liudytojos A. L. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad 2018 m. balandžio 18 d. apie 16.15 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. K., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), prie maisto prekių parduotuvės, pastebėjo įvažiuojantį į parduotuvės aikštelę automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas vizualiai atrodė neblaivus. Automobilį vairavo A. K., su kuriuo bendraujant, pajuto alkoholio kvapą, jo judesiai buvo nekoordinuoti, išlipęs iš automobilio svirduliavo. Automobilio vairuotojas paaiškino, kad ryte gėrė alų, o dabar nusprendė pataisyti sveikatą, todėl ir važiavo iki parduotuvės. A. K. buvo nustatytas 2,34 promilių girtumas (b. l. 14).

Liudytojos L. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad 2018 m. balandžio 18 d. apie 16.15 val. Vilniaus r., Rastinėnų k. buvo sustabdytas sutuoktinis A. K., kuris neblaivus vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. serga cukriniu diabetu, alkoholį vartoja labai retai. Jis neturi jokių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, niekuomet nevairavo būdamas neblaivus. 2018 m. balandžio 17 d. buvo 37-osios jų vestuvių metinės, todėl vakare jis išgėrė alkoholio. Nežino, ar 2018 m. balandžio 18 d. A. K. vartojo alkoholį, nes tuo metu buvo darbe. Automobilis „VW Passat“, kurį vairavo sutuoktinis A. K., yra šeimos turtas. Iš užsienyje išdirbtų pinigų, įsigijo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užregistravo jį sutuoktinio A. K. vardu. Ji taip pat naudojasi minėtu automobiliu. Kadangi minėtas automobilis įgytas iš jos lėšų, prašo nekonfiskuoti automobilio (b. l. 16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos specialisto išvada Nr. T-A 3803/2018(01), kurioje nustatyta, kad A. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,29 promilės etilo alkoholi (b. l. 12).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro neginčytiną išvadą, kad kaltinamasis A. K. 2018 m. balandžio 18 d. apie 16.15 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta mažiausia koncentracija 2,29 promilės etilo alkoholio), t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio taikymo

Teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo žmona L. K. pateikė teismui prašymus dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį L. K. atsakomybėn (b. l. 82, 86).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Svarstant galimybę atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą, kuris priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d. ), į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, bei, kad jis anksčiau neteistas (b. l. 35), nebaustas administracine tvarka (b. l. 36), į kaltės formą-tyčią. Taip pat atsižvelgtina į L. K. asmenybę, kuri yra kaltinamojo žmona, neteista, nebausta administracine tvarka (b. l. 84, 85), darbovietėje charakterizuojama teigiamai.

Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybe, esant vienai kaltinamojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių, į tai, kad L. K. gali teigiamai įtakoti kaltinamojo elgesį, bei esant pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų,- kaltinamasis A. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į L. K. finansinę padėtį, į tai, kad ji sutinka sumokėti užstatą iki 500 eurų, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu (BK 40 str. 1 - 4 d.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

A. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus, todėl tikslinga jam skirti baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 str.). Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Sprendžiant klausimą, dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmės, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2, 29 promilės), į tai, kad jis nebaustas administracine tvarka, todėl jam skirtinas vidutinis įstatyme numatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nuo kardomosios priemonės- dokumento paėmimo, kai iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, neturi realios galimybės naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, dėl to baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės- dokumento paėmimo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2018 m. balandžio 26 d.

Sprendžiant klausimą dėl Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio taikymo A. K. atžvilgiu, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal Baudžiamojo kodekso 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis Baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą.

Pagal Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į tai, kad A. K. ankščiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, į kaltinamojo žmonos parodymus, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra šeimos turtas, pirktas iš jos lėšų, tačiau registruotas kaltinamojo vardu, į tai, kad pastaroji naudojasi minėtu automobiliu, į tai, kad paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę- turto konfiskavimą, būtų nepagrįstai apribotos ne tik kaltinamojo teisės, tačiau ir jo sutuoktinės, dėl to automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotinas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. prokurorės nutarimu automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui taikytinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus- panaikintinas (b. l. 59).

Kardomoji priemonė- dokumentų paėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsigaliojimo, o jam įsigaliojus, panaikintina (b. l. 25).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį atleisti pagal laidavimą su 500 (penkių šimtų) eurų užstatu, perduoti 1 (vienerių) metų laikotarpiui laiduotojos L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Įpareigoti L. K. per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 500 (penkių šimtų) eurų užstatą. Užstatas turi būti sumokėtas į Vilniaus regiono apylinkės teismo sąskaitą Nr. LT21 7044 0600 0040 5374, esančią AB ,,SEB” banke. Mokėjimo kvito kopiją pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.

Per nustatytą terminą nesumokėjus užstato, bus laikoma, kad laiduotoja atsisako laidavimo.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti A. K. 1 (vienerius) metų 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 26 d.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kardomąją priemonę –dokumento paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti ir dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti kaltinamajam ir laiduotojai, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Atsižvelgdamas į laidavimo priežastis, teismas sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.