- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-26
- Bylos Nr.
- 1A-45-350/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11889-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis, Danutė Švitinienė, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- V. L.
- Nukentėjusysis
- J. Š.
- Civilinis atsakovas
- draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini)
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjų Danutės Švitinienės ir Evaldo Vanago,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 281 straipsnio 1 dalį ir nubausta 50 MGL (2500 Eur) bauda, kurią nuteistoji įpareigota sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
Nukentėjusiojo J. Š. civilinis ieškinys dėl 571,63 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, tenkintas iš dalies, priteista iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau Draudimo bendrovė) nukentėjusiojo J. Š. naudai 1000 eurų neturtinės žalos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo, civilinio ieškinio dalyje, visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinys atmestas.
Priteista iš V. L. 500 Eur J. Š. atstovavimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. L. nuteista už tai, kad 2017m. liepos 26 d., apie 11 val. 46 min., B. rajone, K. kaime, kelio K. – V.- B. 38,350 kilometre, važiuodama kelyje su asfalto danga, važiuodama kryptimi link Biržų ir artėdama prie kelio vingio ir L. gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodama jai priklausantį automobilį FORD FOCUS valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama apie 50 km/h greičiu, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų asmenų saugumui, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių dėl kitų žmonių sveikatos, taip pat pažeisdama Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, nes nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, dėl šių padarytų pažeidimų įvyko eismo įvykis – nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės, prarado judesio stabilumą bei kairiuoju šonu slysdama link važiuojamosios dalies dešinio krašto bei ten augančio medžio, automobiliui išslydus už važiuojamosios dalies ribų kontaktavo su medžiu, sužalojo kartu važiavusį keleivį J. Š., padarydama jam trauminę galvos smegenų ligą, ūmų periodą, lengvą formą, kairės momeninės galvos smegenų skilties sumušimą, trauminį kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, tuo padarydama nukentėjusiajam J. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis J. Š. skundžia nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo, šioje dalyje prašo nuosprendį panaikinti, jo pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai, ieškinyje nurodytą sumą priteisiant iš draudimo bendrovės.
2.1 Apeliantas cituoja skundžiamą nuosprendį, jame išdėstymus motyvus, įstatymų, reglamentuojančių padarytos žalos atlyginimą, normas, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir nurodo, kad apylinkės teismas nepakankamai įvertino nuteistosios veiksmais padarytą žalą jo turtiniams ir neturtiniams interesams, todėl skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.
2.2 Skunde nurodoma, kad jis po eismo įvykio patyrė 571,63 Eurų turtinę žalą, nes turėjo važinėti pas gydytojus iš B. į P., dėk ko patyrė 100,81 eurų kelionės išlaidų, turėjo pirkti vaistus, kuriems sumokėjo 73,94 eurus, lankė paskirtą fizioterapiją, už kurią sumokėjo 28 eurus, nuo 2017-07-26 iki 2018-02-27 buvo nedarbingas, todėl negavo dalies – 422,5 eurų atlyginimo, kurio dalį – 53,62 eurus atlygino draudimo bendrovė ir liko neatlyginta 368,88 eurų dėl negauto darbo užmokesčio. Teismas, nepagrįstai sprendė, kad nuo 2017-08-18 iki 2018-02-27 jis buvo nedarbingas dėl su eismo įvykiu nesusijusių negalavimų, nes jo negalavimus, dėl kurių jis buvo nedarbingas minimu laikotarpiu, lėmė būtent eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pasekmės.
2.3 Nesutinka ir su jam priteista 1000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti, mano, kad jo ieškinys dėl 5000 eurų žalos atlyginimo visiškai pagrįstas, nes po eismo įvykio jam buvo nustatyta trauminė galvos smegenų liga, ūmus periodas, kairės momeninės galvos smegenų skilties sumušimas, trauminis kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, jis buvo gydomas stacionare, skundėsi galvos skausmu, galūnių tirpimu. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų liko liekamieji reiškiniai, jis nuo 2017-07-26 iki 2018-02-27 buvo nedarbingas, iki šiol kankina dideli galvos skausmai, dėl ko jis kviečia greitąją pagalbą, lankosi pas medikus, konsultuojasi, sunkiai įsimena naują informaciją ir neatsimena kai kurių praeities įvykių, turėjo išeiti iš darbo ir negali įsidarbinti, nežino dėl savo ateities, jaučia įtampą, emocinę depresiją ir tai neigiamai veikia jo gyvenimo kokybę. Mano, kad visų šių paminėtų aplinkybių apylinkės teismas neįvertino ir priteisė neproporcingą, pernelyg menką jo patirtiems išgyvenimas sumą neturtinei žalai atlyginti, todėl prašo tenkinti jo skundą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nukentėjusiojo apeliacinį skundą Draudimo bendrovė prašo apeliacinį skundą atmesti, su jame išdėstytais reikalavimais nesutinka, nes nukentėjusiajam padaryta turtinė žala dėl eismo įvykio atlyginta pilna apimtimi, kita apelianto civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos su įvykiu nėra susijusi. Svarbu ir tai, kad nukentėjusiajam Draudimo bendrovė taip pat atlygino 2000 eurų neturtinės žalos, dar 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti iš Draudimo bendrovės nukentėjusiajam priteisė ir apylinkės teismas, todėl viso jam yra atlyginta 3000 eurų neturtinė žala, kuri yra maksimali, vertinant teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, todėl nukentėjusiojo prašymas atlyginti jo prašomą 5000 eurų sumą visiškai nepagrįstas.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusysis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji savo pozicijos neišsakė, jos gynėjas prašė skundą tenkinti iš dalies, padidinant priteistą sumą iš draudimo bendrovės.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis J. Š. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, V. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su civilinio ieškinio išsprendimu, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 111 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 112 straipsnio 1 dalis, 113 straipsnis).
8. Byloje nėra ginčijama, kad V. L. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, vairuodama transporto priemonę, pažeidė KET reikalavimus, dėl ko nesuvaldė transporto priemonės, kuri slysdama kontaktavo su kelkraštyje augančiu medžiu, dėl ko buvo sužalotas kartu važiavęs keleivis J. Š., kuriam dėl trauminės galvos smegenų ligos, ūmaus periodo, lengvos formos, kairės momeninės galvos smegenų skilties sumušimo, trauminio kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, buvo padarytas nesunkų sveikatos sutrikdymas.
9. Byloje yra duomenys apie tai, kad automobilis, kurį įvykio metu vairavo V. L., buvo draustas (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ( 1 tomas b. l. 153). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui ir tai reiškia, kad draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą neturtinę žalą ribojama 5000 eurų suma, o turtinę 1 000 000 eurų suma.
10. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos nurodydamas, kad po eismo įvykio jis dėl padarytų sužalojimų gydėsi, pirko vaistus, lankėsi pas medikus, buvo nedarbingas ir viso patyrė 571.63 eurų turtinę žalą, o patirtą neturtinę žalą įvertino 5000 eurų sumai, nurodydamas, kad dėl patirtų sužalojimų galvos srityje jis juto skausmą, dvasines kančias, įtampą, emocinę depresiją, nebegali dirbti, iki šiol lankosi pas medikus ir tai neigiamai veikia jo gyvenimo kokybę.
11. Prie civilinio ieškinio nukentėjusysis pateikė medicininių dokumentų išrašus, patvirtinančius, kad jis po įvykio buvo gydomas, vaistų pirkimo kvitus, pažymas apie nedarbingumą bei, kad dėl aptariamo eismo įvykio draudimo bendrovė jam išmokėjo 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti, 53,62 eurus negautų pajamų už nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-07-28 iki 2017-08-09, bei vykimo pas gydytojus kelionės išlaidas iki 2017-11-17 ( 2 T. b.l. 115-135).
12. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas išnagrinėjo civilinio ieškinio išsprendimui reikšmingas aplinkybes – nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymo mąstą, gydymosi trukmę ir pripažino, kad nukentėjęs dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų buvo gydomas iki 2017-08-09, todėl pripažino, kad šiuo laikotarpiu jis patyrė tiek turtinę tiek neturtinę žalą ir atsižvelgęs į tai, kad šiuo laikotarpiu dėl nedarbingumo negautas pajamas atlygino Draudimo bendrovė, nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atmetė. Taip pat atsižvelgė, kad Draudimo bendrovė atlygino ir 2000 eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti, todėl papildomai nukentėjusiajam priteisė 1000 eurų, likusioje dalyje nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos taip pat atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendė, kad nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpis nuo 2017-08-18 iki 2018-02-27 d. ir šiuo laikotarpiu jo patirtos išlaidos, susijusios su gydymusi, nesusiję su aptariamu eismo įvykiu, todėl nepriteistinos.
13. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis su tokiu apylinkės teismo sprendimu nesutinka, nes mano, kad jam turi būti atlyginta visa padaryta turtinė ir neturtinė žala, dėl kurios jis pareiškė civilinį ieškinį, kadangi jis iki 2018-02-27 d. buvo gydomas dėl eismo įvykio sukeltų padarinių.
14. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs skundžiamą nuosprendį, byloje esančius įrodymus ir atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, kurio metu buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė, 2019-03-18 gavo ekspertizės aktą, kuriame pateikta išvada, kad nukentėjusiojo J. Š. gydymas po 2017-08-09 galėjo būti tiesioginiame priežastiniame ryšyje su 2017-07-26 eismo įvykio metu patirta trauma. Apeliacinės instancijos teisme apklausus minimą eksperto išvadą pateikusį ekspertą G. S. pastarasis paaiškino, kad savo išvadą jis grindė atsižvelgdamas į tai, kad nedarbingumas nukentėjusiajam nuo 2017-08-09 buvo tęsiamas dėl jam diagnozuotos židininės smegenų kontūzijos ( šriftas S06.31) iki 2018-02-27, jis reguliariai lankėsi pas neurologą, buvo konsultuojamas ir gydomas neurologo, vis buvo randama neurologinių požymių, kurie buvo patirtos galvos smegenų traumos pasekmė ir kurie visą šį gydymosi laiką buvo fiksuojami. Jo nusiskundimai - nemiga, galvos skausmai, skausmas vienoje galvos pusėje, ūžimas ausyje, atitinka neurologinius simptomus ir patvirtina galvos smegenų trauminės ligos eigą, todėl nėra pagrindo teigti, kad J. Š. gydymasis aptariamu laikotarpiu nuo 2017-08-18 iki 2018-02-27 d. nėra susijęs su eismo įvykio metu patirta trauma. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog nuo 2017-08-18 iki 2018-02-27 d. nukentėjusiojo patirtos išlaidos nesusiję su aptariamu eismo įvykiu, todėl patirta žala neatligintina, nepagrįsti.
14.1 Vertinant byloje esančius duomenis matyti, kad nukentėjusysis J. Š. po eismo įvykio buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir gydomas neurochirurgijos skyriuje, jam buvo diagnozuota trauminė galvos smegenų liga, ūmus periodas, lengva forma, kairės momeninės galvos smegenų skilties sumušimas, trauminis kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Ligonio būklei pagerėjus, jis 2017-08-02 iš stacionaro buvo išleistas gydytis ambulatoriškai, išdavus nedarbingumo pažymėjimą iki 2017-08-09. Praėjus daugiau kaip savaitei, 2017-08-18 J. Š. vėl kreipėsi į (duomenys neskelbtini) polikliniką skųsdamasis galvos skausmais, svaigimu, bloga savijauta. Išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad tęsiant gydymą nukentėjusiajam buvo skirtas magnetinis rezonansas, fizioterapinės procedūros, už ką jis sumokėjo 28 eurus, nuskausminamieji vaistai, kuriuos („ketanov“) kartu su priedais - švirkštais ir spiritinėmis servetėlėmis nukentėjusysis pirko ir pateikė pirkimo kvitus, kad šiems vaistams jis išleido 7.09 eurus. Gydymosi laikotarpiu nukentėjusiajam rekomenduota gerti vitaminus ir iš čekių matyti, kad J. Š. pirko Magnio papildus, už kuriuos sumokėjo 9.08 eurus, bei procedūroms būtinas priemones, kurioms sumokėjo 4 eurus. Duomenys patvirtina ir tai, jog nesant atitinkamų specialistų kai kurios procedūros ir konsultacijos buvo atliekamos P., kur nukentėjusysis turėjo vykti iš gyvenamosios vietos B., todėl jis patyrė ir kelionės išlaidų. Todėl neabejotina, kad J. Š. dėl eismo įvykio patyrė išlaidų, kurios turi būti atlygintos. Tačiau medicininiai dokumentai patvirtina ir tai, kad nukentėjusysis atitinkamais sveikatos negalavimais – galvos skausmu ir svaigimu, virškinimo, nervų sistemos, kardiologiniais sutrikimais, skundėsi pakankamai seniai, kai kuriais ir nuo 2005 metų, todėl jam buvo skiriami atitinkami vaistai – Omeprozol Actavis (gydantis virškinimo sutrikimus), Tranxene (nervų sistemai), Prenewel, Prenessa (širdies sistemos ligoms gydyti), todėl akivaizdu, kad nukentėjusiojo pirkti medikamentai, kurių įsigijimo kvitus jis pateikė kartu su civiliniu ieškiniu, niekaip nesusiję su aptariamu eismo įvykiu, todėl apylinkės teismas šių jo patirtų išlaidų nepriteisė pagrįstai. Be to, baudžiamojoje byloje ir medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad jis lankėsi pas medikus 2017-12-27, 2018-02-28, 2018-03-06, o 2018-01-05, 2018-01-12, 2018-02-26 lankėsi pas šeimos gydytoją gyvenamojoje vietoje, B. mieste ir jis į P. tomis dienomis gydytis nevyko. Todėl nukentėjusiajam nepagrindžiant dalies jo nurodomos patirtos turtinės žalos įrodymais, jos atlyginimas nėra galimas. Atsižvelgiant ir į tai, kad nuo 2017-07-03 iki 2018-02-28 J. Š. buvo įsidarbinęs UAB „E.“ ir dėl nedarbingumo, susijusio su eismo įvykiu negavo dalies darbo užmokesčio – 422,5 eurų, o dalį jų – 53,62 eurus už nedarbingumą nuo 2017-07-26 iki 2017-08-09 atlygino Draudimo bendrovė, todėl liko neatlyginta 368,88 eurų, J. Š. turi būti atlyginta ir ši jo patirta žala. Tokiu būdu 48,17 eurų suma už pirktus vaistus, dalis nukentėjusiojo patirtų kelionės išlaidų – 49,9 eurai ir 368,88 eurai, kurių J. Š. negavo iš darbdavio dėl turimo nedarbingumo, viso 466,95 eurai, priteistini iš Draudimo bendrovės.
15. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis J. Š. pateikdamas civilinį ieškinį nurodė, kad jam dėl eismo įvykio buvo padaryta ir neturtinė žala, kurią jis įvertino 5000 eurų sumai.
15.1 Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
15.2 Neginčitina, kad dėl nuteistosios V. L. nusikalstamos veikos, padarytos dėl neatsargumo, nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, buvo gydomas, todėl akivaizdu, kad jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, kurį laiką negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, kurį gyveno iki tol, todėl tai vertintina kaip neturtinė žala.
15.3 Atkreipiamas dėmesys, kad lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Žalos dydis turi būti protingas ir adekvatus ginamoms vertybėms. Be to, kiekviena situacija yra individuali bei savita, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.
15.4 Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mąstą, gydymosi ir nedarbingumo laikotarpį, įvertinęs pateiktus medicininius dokumentus, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendė, kad draudimo bendrovės nukentėjusiajam išmokėta 2000 eurų suma ir papildomai apylinkės teismo priteistina 1000 eurų suma bus pakankama nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl ieškinį dėl likusios 2000 eurų nukentėjusiojo pareikštos neturtinės žalos atmetė.
15.5 Kaip jau minėta, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė, kurią atlikus buvo nustatyta, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo gydomas ir nedarbingas ženkliai ilgesnį laikotarpį, nei laikotarpis, į kurį spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo atsižvelgė apylinkės teismas. Tokiu būdu akivaizdu, kad nukentėjusiojo patirti nepatogumai, kurie vertintini kaip neturtinė žala, truko taip pat gerokai ilgiau, todėl neabejotina, kad J. Š. dėl jo sveikatos sužalojimo ir gydymosi patyrė emocinius išgyvenimus, kitas neigiamas emocijas, nepatogumus, todėl jo patiriama neturtinė žala vėlesniu laikotarpiu taip pat turi būti atlyginta.
15.6 Teisėjų kolegija įvertinusi visus įrodymus apie nukentėjusiojo gydymosi ir nedarbingumo laikotarpį, jo sveikatos būklę ir apeliaciniame skunde nurodomus nusiskundimus, taip pat įvertinusi, kad nukentėjusysis po jo gydymo stacionare atsisakė reabilitacijos sanatorijoje, atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumą, protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, daro išvadą, kad nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos didinama iki bendros 3500 eurų sumos, papildomai priteisiant iš draudimo bendrovės 500 eurų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas neturtinės žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad ši suma neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam bus proporcinga jo patiriamiems išgyvenimams, stresui ir nepatogumams.
15.7 Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad padengti eismo įvykio metu nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą iki 5 000 Eur yra draudimo bendrovės pagal įstatymą numatyta pareiga, neatsiejama nuo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties, suma, 500 eurų suma neturtinei žalai ir 466,95 eurų suma turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam priteisiama iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), nes ši suma neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos maksimalios sumos.
15. Atsižvelgdamas į paminėtus įrodymus apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismo sprendimas dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo nėra pagrįstas, todėl šioje dalyje nuosprendis naikinamas priimant naują sprendimą (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pakeisti:
papildomai priteisti iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam J. Š. 466,95 eurus turtinės ir 500 eurus neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.