- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-13
- Bylos Nr.
- I-3006-406/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00739-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- L. Ž., A. Ž.
- Atsakovas
- Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai L. Ž. ir A. Ž. patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami: panaikinti 2014 m. gegužės 15 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštus Nr. O-2-(1.5)-1776 (b.l. 75) ir Nr. O-2-(1.5)-1777 „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą palikimo nenagrinėtu“ (b.l. 78) bei įpareigoti atsakovą per trumpiausią terminą priimti sprendimą teikti L. Ž. ir A. Ž. antrinę teisinę pagalbą kasacinės instancijos teisme, skundžiant Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2AS-589-567/2014 (b.l. 40-45).
Pareiškėjai nurodė, kad 2014 m. gegužės 12 d. pateikė atsakovui pakartotinius prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kasacinės instancijos teisme, skundžiant Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-589-567/2014 dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas 2014 m. gegužės 15 d. raštais Nr. O-2-(1.5)-1776 ir Nr. O-2-(1.5)-1777 jos ir A. Ž. prašymus paliko nenagrinėtais. Teigia, kad šie sprendimai neteisėti ir naikintini. Mano, kad tik Lietuvos Aukščiausiasis teismas gali spręsti, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai visapusiškai išnagrinėjo jos ir A. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje. Be to, tarnyba nepagrįstai motyvuoja savo neigiamus atsakymus tuo, jog jų teisių gynimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti realizuotas vadovaujantis 2013 m. gegužės 10 d. ir 2013 m. spalio 18 d. tarnybos sprendimais. Pažymi, kad teismas jau tris kartus atmetė jų prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, motyvuodamas tuo, kad nepateiktas teisinis pagrindas, taip pat teisėjas nepagrįstai nepriėmė nutarties dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo. Mano, kad atsakovas priėmė neteisėtus sprendimus, kadangi pažeidė pagrindinę procedūrą, sietiną su anksčiau priimtais sprendimais pareiškėjų atžvilgiu, kuriais jiems teikiama teisinė pagalba. Prašo atsakovo sprendimus panaikinti ir įpareigoti atsakovą per trumpiausią terminą priimti naują sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo surašant kasacinį skundą.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su pareiškėjų skundu nesutinka. Atsiliepime (b.l. 31) nurodė, kad ginčijamais sprendimais pareiškėjų prašymai buvo palikti nenagrinėti, nustačius, jog pareiškėjų teisės gali būti realiai įgyvendintos pagal Tarnybos 2013 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-T-3845-4565, kuriuo jiems suteikta antrinė teisinė pagalba toje pačioje civilinėje byloje Nr. 2-5198-905/2013 ir į kurio apimtį įeina ir pareiškėjų teisių gynimas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, skundžiant kasacine tvarka Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-589-567/2014 dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
CPK 151 str. reglamentuoja nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskundimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visas šio skirsnio nustatyta tvarka priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys atskiruoju skundu gali skųsti aukštesnės instancijos teismui, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus. Byloje nedalyvaujantys asmenys gali duoti atskirąjį skundą tik dėl tų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta tenkinti jų prašymus panaikinti jiems taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo padavimas nesustabdo bylos nagrinėjimo.
Pareiškėjai 2013 m. rugsėjo 4 d. civilinėje byloje Nr. 2-5198-905/2013 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi prašymas buvo atmestas. Pareiškėjai, manydami, kad būtina nutraukti elektros energijos tiekimą, nurodydami papildomas aplinkybes, pakartotinai paprašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau 2013 m. lapkričio 23 d. nutartimi šis jų prašymas taip pat buvo atmestas. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jį apskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris 2014 m. vasario 21 d. nutartimi skundžiamą nutartį paliko nepakeistą, konstatuodamas, jog apeliantai neįrodė aplinkybės, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nagrinėjamoje byloje neproporcingai ir nepagrįstai pažeidžia pareiškėjų interesus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai, nesutikdami su Vilniaus apygardos teismo nutartimi, 2014 m. gegužės 12 d. kreipėsi į atsakovą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, skundžiant šią nutartį kasacine tvarka (b.l. 73,74,76,77), tačiau ginčijamais atsakovo sprendimais prašymai buvo palikti nenagrinėti, nurodant, jog pareiškėjų teisės gali būti įgyvendintos pagal Tarnybos 2013 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-T-3845-4565, kuriuo jiems suteikta antrinė teisinė pagalba toje pačioje civilinėje byloje Nr. 2-5198-905/2013, nes į jos apimtį įeina ir pareiškėjų teisių gynimas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teisėjų kolegija vertinimu, šie atsakovo nurodyti argumentai yra pagrįsti. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į kitas imperatyvias procesiniuose įstatymuose įtvirtintas nuostatas, kurios visiškai paneigia pareiškėjų teisę paduoti kasacinį skundą, skundžiant apeliacinės instancijos nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
ABTĮ 151 str. 2 d. nustatyta, kad teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos kasacine tvarka. Tokiu būdu šia procesine norma pareiškėjams yra atimta procesinė galimybė skųsti kasacine tvarka Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo. Nesant kasacijos galimybės, antrinė teisinė pagalba neteiktina.
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų, pareiškėjų reikalavimai dėl ginčijamų sprendimų netenkintini, o netenkinus šio reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo Kauno VGTPT teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai civilinėje byloje rengiant kasacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos L. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.